Besiskundžiantiems, kad visi „Samsung“ telefonai yra visiškai vienodi, šis aparatas turėtų patikti. Tai – antras šios Pietų Korėjos įmonės gaminys su vientisu metaliniu rėmeliu (pirmasis – neseniai aprašytas „Samsung Alpha“). Nugarėlė taip pat išgražėjo, lyginant bent jau su „Galaxy Note 3“ - neliko nežinia kieno ir kokiu tikslu sugalvotos „siūlės“ nugarėlės pakraščiuose. Bet odą primenanti plastiko tekstūra išliko. Ir tikrai nesijaučia pigiai. Dydis – identiškas pirmtakui. Kaip įprasta, nugarėlės dangtis nuimamas, akumuliatorius išimamas. Šioks toks trūkumas – nugarėlė slidoka, ypač kai šalta ir pirštai būna sausi. O tai – grėsmė telefono saugumui jei bandoma juo naudotis viena ranka.

„Galaxy Note 4“ ekranas – tai neprilygstamas komponentas. 5,7 colių įstrižainės, QHD (2560 x 1440 taškų) raiškos milžinas. Sakysite, kad „LG Electronics“ pirmi tokį parodė savo G3 telefone ir būsite teisūs. Bet „Samsung“ gaminant ekraną panaudojo ne IPS LCD, o savo „Super AMOLED“ technologiją, kuri spalvoms suteikia neįtikėtino sodrumo. Be to, „Note 4“ ekrano matymo kampas yra platesnis nei jo tiesioginio konkurento - „LG G3“, žiūrint į jį didesniu kampu, pradeda šviesėti, o „Samsung“ gaminio spalvos išlaiko stabilumą. Taškų tankis „Note 4“ ekrane yra nežymiai mažesnis, nei jų kaimynų LG įrenginyje – bet tik dėl to, kad ekrano įstrižainė yra 0,2 colio didesnė („LG G3“ PPI yra 534, „Galaxy Note 4“ - 515).

„Samsung“ naujasis planšetofonas, kaip ir dera naujajam šio segmento flagmanui, yra neįtikėtinai našus. Nepakaks pasakyti, kad „vaizdas ekrane juda sklandžiai ir greitai, o programos veikia be trūkčiojimo“. Tai tiesiog savaime aišku. Už tai sintetiniame našumo teste „AnTuTu“ šis gaminys uždirbo daugiau nei 48 000 taškų. Negaliu nepalyginti su tuo pačiu „LG G3“ - jis prieš kelis mėnesius tame pačiame teste sugebėjo išspausti „vos“ 30 000 taškų. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad našumas skiriasi pusantro karto, mat „Samsung“ jau prieš porą metų buvo pagauti sukčiaujant: atpažinus „AnTuTu“ (ir kitų našumą matuojančių programėlių) veikimą telefonas laikinai perjungiamas į „ekstremalaus našumo“ režimą, kurio ilgalaikis naudojimas yra nepraktiškas. Nepanašu, kad jiems staiga ėmė ir prabudo sąžinė. Tuo tarpu LG atstovai tikina, kad jie taisyklių laužyti nebando ir našumą testuose palaiko lygiai tokį patį, kaip ir užsiimant bet kokia kita veikla.

Našumą šiame planšetofone užtikrina 4 taupieji „Cortex-A53“ procesoriaus branduoliai, veikiantys 1,3 GHz dažniu ir 4 spartieji „Cortex-A57“ branduoliai, veikiantys 1,9 GHz dažniu. Taip pat telefone yra „Mali-T760“ vaizdo posistemė, 3 GB darbinės atminties. Nuolatinės atminties telefone yra 32 GB, taip pat – galimybė įsidėti iki 128 GB talpos „microSD“ kortelę. Trumpai tariant, „Samsung“ šioje vietoje stabdžių nespaudė: ką geriausio rado, tą ir sudėjo.

Eilė fotoaparatui. Niekam jau nebenuostabu, kad esant geram apšvietimui visų žinomesnių gamintojų telefonai-flagmanai fotografuoja nepriekaištingai. Bet vos ne per kiekvieno naujo įrenginio pristatymą tenka išgirsti frazę: „dabar telefonu bus galima fotografuoti ir esant prastesniam apšvietimui“. Tik štai kiek parodė vėlesni praktiniai bandymai, beveik visais atvejais prietemoje nuotraukos, fiksuotos telefonu yra nedaug ko vertos. O ką jau bekalbėti apie koncertus – jei jau bandai telefonu fotografuoti kokį renginį tamsioje patalpoje su koncentruotais galingais prožektoriais – būk pasirengęs visas nuotraukas mesti velniop, nes į jas žiūrėti baisu.

Tas pats iš pradžių nutiko ir su „Galaxy Note 4“: vaizdas – siaubingas. Bet tada po pirštu pasimaišė mygtukas „HDR On/Off“. Ir staiga viskas persimainė. Žinoma, iki kadrų, fiksuotų su profesionalia įranga dar toli, bet HDR režimo ir optinio vaizdo stabilizatoriaus, kuris sumontuotas šiame telefone, derinys akivaizdžiai rodo naujas fotografavimo galimybes itin sudėtingomis sąlygomis. Taigi, už puikią pagrindinę 16 MP raiškos kamerą „Samsung“ rašome riebų pliusą.

Mėgstate asmenukes? Taip pat ne bėda - „Samsung“ į priekinę sienelę sumontavo 3,7 MP raiškos ir (labai svarbu!) f/1,9 diafragmos, plataus kampo kamerą. Kodėl svarbu? Todėl, kad į kadrą galima sutalpinti kur kas daugiau draugų – maždaug du kartus. O jei draugų yra labai daug – specialiai tokiems atvejams sukurta „asmenukių panoramos“ funkcija, leidžianti nufotografuoti save, pakreipti kamerą į kairę, į dešinę ir tris gautus vaizdus sujungti į vientą.

O jeigu labai mėgstate itin didelės raiškos asmenukes – tokias, kad kiekvienas plaukelis ir spuogelis matytųsi – galite tam naudoti ir pagrindinę telefono kamerą, kaip fotografavimo mygtuką naudojant blykstės stiklelį.

Šalia blykstės yra ir šviesos jutiklis, kuris atlieka dvejopą funkciją: juo galima matuoti ne tik pulsą (tai jau toli gražu ne pirmas tą mokantis „Samsung“ telefonas, todėl ir funkcija veikia ganėtinai patikimai), bet ir kraujo prisotinimą deguonimi. Tiesa, tai yra nauja funkcija, todėl ji ir veikia gana nepatikimai (neretai prašo pakartoti matavimą kelis kartus), ir rezultatai jos abejotini – kelių minučių skirtumu to paties žmogaus kraujo prisotinimas deguonimi gali pasikeisti vos ne 20 procentų. Nerūkius ir nesulaikius kvėpavimo!

Akumuliatoriaus talpa – 3220 mAh – yra visai nemenka. Bet ankstesniame modelyje, „Note 3“, ji buvo vos 20 mAh mažesnė, o ekrano taškų kiekis padidėjo net du kartus, taigi, ir apkrovimas bent jau grafikos posistemei gerokai išaugo. Be to, pagrindinio procesoriaus branduoliai taip pat galingesni, todėl ir jų rajumas energijai padidėjo. Bet pasirodo situacija visai pakenčiama – dieną telefonas vienu akumuliatoriaus įkrovimu atlaiko garbingai, bet antros tikėtis jau būtų per drąsu.

Dar vienas labai rimtas pliusas gamintojui – už patobulintą akumuliatoriaus įkrovimo technologiją. Nežinia, koks yra šio stebuklo inžinerinis pagrindas, tačiau nuo visiškai tuščio iki 50 proc. akumuliatorius užsipildo vos per pusvalandį. Todėl, jei prabudote ir supratote, kad telefono naktį nesikrovėte, kol susiruošite į darbą jis pasikraus bent jau tiek, kad iki vakaro pakaktų.

Dar vienas koziris, kuriuo „Galaxy Note 4“ gali puikuotis – specialus rašiklis. Tai yra telefono elementas, kuriuo „Note“ serija išsiskyrė iš minios nuo pat pirmo modelio (kuriuo, tiesą sakant, ir pradėjo visą tą „planšetofonų“ madą ir ekranų auginimo lenktynes), o ketvirtoje iteracijoje rašiklio funkcionalumas gerokai ištobulintas ir išplėstas, be to, padidintas jautrumo rašiklio spaudimui lygis. Nors gana juokingai skamba, kai „Samsung“ atstovai jau ketvirtą kartą, nuo pat pirmojo „Note“, tikina, kad rašymas ekrane niekuo nesiskiria nuo paprasto rašymo. Juk jei taip iš tiesų būtų – jiems nebūtų kuo girtis išleidus „Note 5“.

O dar telefone yra nemenkas rinkinukas funkcijų, pasiūlymų ir galimybių, kuriuos vargu ar kas išnaudos iki galo. Žinoma, „S Health“ yra geras daiktas – na bent jau tam, kad žinotumėte, kiek tą dieną nužingsniavote (daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja kasdien nupėdinti bent 10 000 žingsnių – ta pati riba, kaip tikslas, nurodoma ir šiame telefone). Be to, „Samsung“ siūlo ir dovanėlių rinkinį – kelias dešimtis mokamų programėlių už dyką arba nemokamą kelių mėnesių prenumeratą.

Ir pabaigai – kaina. Ji Lietuvoje be sutarties svyruoja apie 2200 litų.