Nors įrodymų apie šių „kirminų“ tiesioginius ryšius su Kremliumi nėra, vis dėlto atakų taikinių pasirinkimas perša išvadą, jog tai šnipinėjimas. Amerikos federalinio tyrimų biuro pareigūnų nuomone, tai gali būti, pavadinkime, neoficialus Maskvos „atsakas“ į Vakarų sankcijas Rusijai.
Rugpjūčio pradžioje „New York Times“ informavo, kad interneto įsilaužėliai pavogė 1,2 milijardo Amerikos kredito kortelių duomenis, „The Financial Times“ yra informavęs, jog rusų interneto įsilaužėlių grupė buvo perėmusi daugiau kaip tūkstančio energetikos kompanijų 84 valstybėse kompiuterių sistemų kontrolę. Esama ir tokios gyvenimo 21 amžiuje pusės. Technologijos valdingai koreguoja mūsų buitį bei būtį, kaip yra pripažinęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) šefas Donaldas Kerris, tikėtis iš pasaulinio interneto konfidencialumo reiškia ignoruoti tikrovę.
Konkurencija keliasi į technogenines erdves, ir nesvarbu, kad taikiniais kartais tampa sąjungininkai ir kaimynai – vokiečių „Der Spiegel“ spalio pabaigoje informavo apie tai, kaip Amerika šnipinėja Meksikos vyriausybę ir Brazilijos naftos kompaniją „Pemex“. 21 amžiuje konkurencinį pranašumą lemia inovacijos. Čia kol kas lyg ir pirmauja Amerika, bet konkurentai nesnaudžia – Pono Edwardo Snowdeno dėka liūdnokai pagarsėjusi Amerikos nacionalinio saugumo agentūra šnipinėjo ir prancūzų kompaniją „Airbus“, veikiausiai todėl, kad ši ėmė atsiriekti rinkos dalį iš „Boeing“.
Tad dabar - apie nenumaldomai augančią technologijų įtaką planetos gyvenimui. Pirma pusė – straipsnis „Neteisingas technologijų matavimas“ iš Amerikos leidinio „Project Syndicate“, ir antroji – kito šios šalies leidinio „The National Interest“ publikacija „Gordono Mooro dėsnio veikimas technologijų pasaulyje“.
Pirma pusė – straipsnis „Neteisingas technologijų matavimas“ iš „Project Syndicate“.
Praktiškai visi ekonomistai pritaria tezei, jog skirtumą tarp turtingų ir skurdžių šalių daugeliu atžvilgių paaiškina ne pinigų kiekis ar išsilavinimas, o technologijos. Bet kas iš tiesų jos yra? Atsakymą duoda ekonomistų sutarimas dėl to, kad technologija yra savotiškas neklasifikuojamas likutis, kuris lieka po tokių gamybą apibūdinančių parametrų kaip fizinis darbas ir žmogiškasis kapitalas, Nobelio premijos laureatas Robertas Solow technologijas yra pavadinęs „gamybinių faktorių visuma“. Ekonomistas Williamas Brianas Arthuras technologiją apibūdina kaip kultūrai prieinamą įrenginių bei inžinerinių praktikų visumą.
Įrenginius galima pasiųsti į bet kurią planetos vietą, schemas, brėžinius, instrukcijas be problemų rasime internete. Tokiu būdu internetas bei laisva prekyba turi padaryti visuotinai prieinamas idėjas ir įrenginius, kurių visumą vadiname žodžiu „technologija“. Didžioji dalis šiuolaikinės augimo teorijos remiasi teze, jog gamybą augina idėjos, kurias sunku aptikti, bet paprasta kopijuoti. Todėl išradėjus turi ginti patentai, autorinės teisės arba finansiškai remti vyriausybės.
skirtumai tarp valstybių? Ekonomistų Darono Acemoğlu ir Jameso Robinsono knygoje „Kodėl nacijos patiria žlugimą“ tvirtinama, jog technologijos neplinta todėl, kad to nenori valdantieji elitai. Esą kadangi jos gali nebeleisti kontroliuoti visuomenių, elitai linkę pastarųjų neprileisti prie technologijų. Be abejo, žmonijos istorijoje netrūko atvejų, kai valdžia sąmoningai stabdė progresą. Vis dėlto taip pat stebina, kad dažnai augimą norinčios skatinti vyriausybės to pasiekti nesugeba – geras pavyzdys čia Pietų Afrikos Respublika. Jos vyriausybė skatina išsilavinimą, laisvą prekybą, nuosavybės teisę bei interneto plėtrą, bet šalies ekonomika vis tiek stagnuoja.
Problema ta, kad svarbiu technologijų komponentu yra žinojimas, kaip atlikti užduotį (vadinamasis know how). Skirtingai nei įrenginiai ir idėjos, know how nereiškia supratimo ir per jį nepasiekiamas. Tenisininkas Rafaelis Nadalis iš tiesų nesupranta, ką daro atmušdamas kamuoliuką, jis tiesiog žino, kaip tą daryti. Joks paaiškinimas, kaip tinkamai atmušti padavimą, nepadarys mūsų gerais tenisininkais.
Taigi technologijos neplinta todėl, kad didžiajai jų daliai reikia efektyvumą skatinančių know how įgūdžių, kuriems suformuoti gali prireikti daugelio metų praktikos. Dar daugiau, kadangi šiais laikais know how vis labiau kolektyvinis, šis procesas tampa dar ilgesnis. Kolektyviniai know how leidžia spręsti uždavinius panašiu būdu, kaip simfoniją sugroja orkestras: vienas smuikininkas to nepadarys. Visuomenė negali naudotis „Amazon“ ar „eBay“, kol didžioji dalis žmonių neturi priėjimo prie interneto. Kitais žodžiais tariant, naujų technologijų radimąsi lemia esamų deriniai bei maišymasis.
Todėl šalys gali įsisavinti technologijas palaipsniui, skatindamos augimą know how kombinacijomis, kai esamos struktūros papildomos naujais komponentais taip pat kaip ansamblį papildę altu turime styginių kvartetą. Bet iki simfoninio orkestro dar toli, nes ne tik trūksta daugybės instrumentų, bet, svarbiausia, simfoniniam orkestrui reikia susigrojusių muzikantų. Taigi viskas – ne vienu ypu. Progresas vyksta dėl to, ką biologas Sturtas Kauffmanas vadina „prigludimu prie galimybės“. Politikai kartais gali jam trukdyti, vis dėlto tai – savaiminis procesas.
Dabar – antra pusė, „The National Interest“ publikacija „Gordono Mooro dėsnio veikimas technologijų pasaulyje“.
Pasibaigus Šaltajam Karui geopolitika ir geoekonomika ėmė papildyti viena kitą, vis dėlto jų derinys jau nepateikia dabartinių permainų visumos. Šiandieninės tikrovės paveikslą papildo dar viena tyrinėjimų sritis – geotechnologija. Ji papildo mūsų pasaulio supratimą dviem svarbiais elementais. Pirma, ji technologijai suteikia tokią pat įtaką kaip ekonominei galiai, kariniams aljansams, diplomatijai ir valstybinei išminčiai. Ir antra, kol geopolitika ignoruoja nepriklausomus žaidėjus, o geoekonomika laiko juos marginalais, geotechnologija visiškai pripažįsta dabartines sistemines permainas. „WikiLeaks“, „Anonymous“, „Al qaeda“, „Google“, „Facebook“ tampa vis labiau nepriklausomos bei disponuojančios didesnėmis galimybėmis.
Virtuali erdvė ir kompiuterių tinklai keičia pasaulį, informacija šviesos greičiu gali judėti nuo Bankoko iki Berlyno, ir tai stipriai paveikė visuomenę, ekonomiką ir tarptautinius ryšius. Bepiločiai skraidymo aparatai šiandien renka informaciją, perima pranešimus ir leidžia raketas. Už kelių tūkstančių kilometrų esantys jų pilotai gali sunaikinti priešišku jiems pasirodžiusį taikinį vienu kompiuterio pelės spustelėjimu. Vabzdžio dydžio mikrorobotai gali rinkti žvalgybos duomenis. Prezidentas Barackas Obama skelbia tikslą didinti amerikiečių darbo našumą bei eksportą, vystant robotų gamybą. Tuo pat metu Taivano kompanija „Foxconn“, milžiniškais kiekiais gaminanti buitinius elektros prietaisus (vien prie „Apple“ gaminių darbuojasi 400 tūkstančių žmonių), artimiausiais metais planuoja savo surinkimo cechuose įdarbinti robotus.
2008-aisiais prijungtų prie interneto įrenginių skaičius viršijo planetos gyventojų skaičių. Naujos kartos internete bus dešimtys milijardų jutiklių, kurie aprūpins IP adresais visus objektus, tokius kaip automobiliai, medžiai, kėdės, gatvių žibintai, liftai. Ir taip toliau. Dar daugiau, virtualūs tinklai susies daiktus tarpusavyje, ir žmonija pirmą kartą gaus galimybę turėti ryšį su viskuo ir iš visur.
Tiesa, augant interneto skvarbai daugės ir grėsmių. Amerikos prekybos rūmai neseniai išsiaiškino, kad į jų kompiuterių tinklą įsilaužė piktadarys iš Kinijos. Tyrimas parodė, kad įsilaužimas įvykdytas per prie interneto prijungtus, dirbtiniu intelektu aprūpintus temperatūros reguliatorius. Be to, prie interneto prijungti rūmų spausdintuvai netikėtai pradėjo spausdinti kinų hieroglifais.
Amerikos gynybos ministerija finansuoja kūrimą autonominių ginkluotų robotų, kurie savarankiškai identifikuos ir sunaikins taikinius. Nanotechnologijos leis sukurti atomo ir molekulės dydžio nanomašinas, kurias bus galima naudoti medicinoje ir karyboje.
20 amžiuje žmonija išmoko šifruoti DNR, šiame šimtmetyje ji pati sugebės rašyti genetinius kodus. Tai suteiks galimybę kurti naujas, sintetines gyvybės formas, kurios darys galingą poveikį ekonomikai. Pirmą kartą žmogaus genomas iššifruotas ir sekvenuotas 2000-aisiais, tam išleista 300 milijonų dolerių, 2011-aisiais šiam darbui užteko viso labo 5000 dolerių. Išlaidos tyrimams ir įrengimams mažėja, tad technologijas, anksčiau prieinamas tik turtingoms valstybėms, dabar gali naudoti ir nevyriausybinės organizacijos.
Tarptautinė interneto įsilaužėlių organizacija „Anonymous“ - ryškus pavyzdys to, ką Johnas Robbas vadina partizaniniu verslu. Naudodama šiuolaikines technologijas, organizacija kartu su „WikiLeaks“ paskelbė jai neįtikusios saugumo srityje dirbančios kompanijos „Stratfor“ vidaus elektroninį susirašinėjimą. Net Lotynų Amerikos narkotikų prekeiviai vykdo bendrus tyrimus robotų gamybos srityje – Kolumbijos FARC sukūrė robotizuotus povandeninius laivus, galinčius pristatyti į Amerikos pakrantes iki 5 tonų kokaino.
Šiandieniniame geotechnologinio varžymosi etape Kinija aktyviai perka Jungtinių Valstijų intelektinę nuosavybę. Tai rodo, kad ilgainiui ši valstybė nuo kopijavimo pereis prie inovacijų kūrimo. Skirtingai nuo Kinijos, kurioje aštuoni iš devynių aukščiausių komunistų partijos lyderių turi mokslinius laipsnius, Jungtinėse Valstijose kaip ir anksčiau valdo teisininkai. Vašingtono politikai menkai išnaudoja Silicio slėnio inovacines galimybes. Norėdama išlikti technologiškai konkurencinga, Amerika turės pasirūpinti inovacijų politika. Robotų gamyba, dirbtinis intelektas, sintetinė biologija ir kitos technologijos lems globalios geopolitinės galios bei pasaulio tvarkos pokyčius.
Visą laidos „Dvi pusės“ įrašą klausykite čia.
