Kas yra UHD?

Tai termino „Ultra High-Definition“ trumpinys. Kuomet apie UHD arba UHDTV kalba televizorių ir monitorių gamintojai, jie turi omenyje 3840x2160 taškų ekrano raišką. Nors platesniame kontekste UHD žymi visą šeimą vaizdo atkūrimo technologijų, kurių raiška gali siekti ir 7680x4320 taškus. Bet kad vartotojams būtų mažiau painiavos, gamintojai ir reklamos agentūros „susiaurino“ termino prasmę. Šiame straipsnyje irgi laikysimės šios praktikos ir daugiausiai kalbėsime tik apie 3840x2160 taškų raišką, bei ją vadinsime UHD.

Kartais vietoje UHD naudojamas kitas, tiksliau televizorius apibūdinantis terminas „2160p“. Jis rodo, kiek eilučių telpa ekrane ir jų atnaujinimo dažnį. Kai po skaičiaus eina raidė „p“, o ne „i“ (pvz., „2160i“), tai reiškia, kad įrenginys atkuria kokybiškesnį vaizdą.

UHD įrenginiai gali rodyti kur kas detalesnį vaizdą nei dabar plačiai paplitę „Full HD“ ekranai. Naujos kartos televizoriuje vaizdą sudaro keturis kartus daugiau taškų (jie dar vadinami pikseliais). Ką tai reiškia praktikoje? Į „Ultra HD“ ekraną galima žiūrėti iš gerokai mažesnio atstumo nei „Full HD“ ir matyti vientisą, nesubyrėjusį į gabaliukus vaizdą. Objektų linijos ir spalvų perėjimai yra tolygesni, natūralesni. Kitais žodžiais, UHD vaizdas yra kokybiškesnis.

UHD vaizdas (4K variantas) didesnis už įprastos raiškos vaizdą net 25 kartus
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Kino salė namuose

UHD televizoriaus raiška prilygsta kino teatruose rodomo vaizdo raiškai. Turint namuose pakankamai didelį žydrąjį ekraną, kokių 55-70 colių įstrižainės, nesunku pasijusti tarsi sėdėtum kino salėje. Toks jausmas apimdavo didžiumą „NK“ redakcijos darbuotojų ir jų artimųjų, išbandžiusių 65 colių „Samsung UE65HU8500T“. Kino salės efektą papildomai sustiprino ir šio televizoriaus ekrano išlenkta forma.

Puiki didelės raiškos ekrano kokybė atsiskleidžia ne visuomet. Būtina sąlyga – rodomas turinys turi būti „Ultra HD“ formato. Tik toks vaizdas atrodo natūralus ir „gyvas“. Žinoma, televizorių gamintojai giriasi, kad jų gaminiai moka „pritempti“ mažesnės raiškos vaizdą iki UHD. Tam naudojami specialūs vaizdo apdorojimo algoritmai, pridedantys papildomų taškų paveiksliuke.

Deja, bet kuo pradinis vaizdas yra mažesnės raiškos, tuo liūdnesnis „upscale“ (taip vadinasi raiškos didinimo funkcija) rezultatas. Ir nesvarbu, kokio lygio UHD televizorių turite. Pavyzdys - „NK“ testuotas aukštos klasės „UE65HU8500T“. Jis pakankamai gerai susitvarkė su „Full HD“ turiniu, tačiau prijungus televizorių prie antžeminės skaitmeninės antenos, standartiniai lietuviški TV kanalai atrodė tragiškai. Reikia sėdėti labai toli nuo ekrano, kad akių nebadytų išplaukę objektų kraštai bei spalvų iškraipymai.

Išvada: UHD televizoriai „nesuderinami“ su įprasta lietuviška televizija.

Turinio problema

UHD televizoriumi reikia žiūrėti mažiausiai „Full HD“ (1920x1080), na, iš bėdos „HD ready“ (1280x720) raiškos turinį. Kol kas didžiumoje lietuviškų kanalų transliuojamas prastesnės kokybės vaizdas. Geresnė padėtis su užsienio kanalais, nors ir čia ne pyragai. Pavyzdžiui, iš „Teo“ siūlomų beveik šimto „Interaktyviosios Gala“ televizijos kanalų tik devyni yra HD raiškos. Tarp jų yra ir vienas lietuviškas kanalas - „LRT HD“. Kitas išmaniosios televizijos teikėjas „Skynet“ siūlo dar mažiau aukštesnės raiškos kanalų – penkis.

Verta pažymėti, kad televizijos teikėjai ir netgi kanalų savininkai tiksliai neapibrėžia sąvokos „HD raiška“, pasilikdami teisę transliuoti nebūtinai aukščiausios kokybės turinį. „HD“ gali reikšti tiek „Full HD“, tiek ir ne tokį kokybišką „HD ready“ vaizdą. Išsiaiškinti, kokio tiksliai standarto yra kanalas, nėra taip paprasta. Bene paprasčiausias ir greičiausias būdas – paskambinti TV teikėjui ir tiesiai šviesiai paklausti apie kokybę.

Didžiausias aukštos raiškos turinio pasirinkimas yra internetinėje ir palydovinėje televizijoje. Bet ar šiuose šaltiniuose yra daug UHD filmų ir kanalų?

Kuo didesnės raiškos vaizdas, tuo daugiau detalių jame matyti ir tuo arčiau televizoriaus galima sėdėti.
Foto: Gamintojo nuotr.

UHD tik startuoja

Šiandien „Ultra HD“ televizorių nusipirkti nėra problema, tik turėk pakankamai pinigų. Bet jam tinkantį maksimalios raiškos turinį surasti daug sudėtingiau. TV kanalai ir transliuotojai dar kaip reikiant nesusidorojo su „Full HD“ standarto iškeltais iššūkiais, o čia į duris beldžiasi dar didesnė raiška, kurios reikalavimai techninei įrangai yra tiesiog žvėriški.

Norint sugeneruoti UHD turinį, reikia brangios naujos aparatūros: kokybiškesnių vaizdo kamerų, galingesnių darbo stočių ir serverių. Bet tai tik viena medalio pusė. Ultraaukštos raiškos vaizdui perduoti ir priimti reikalingi spartūs komunikacijų kanalai: greitas internetas, didesnio laidumo kabeliai ir tinklo įranga. Laimei, gyvename Lietuvoje, kur interneto greitaveika yra pakankamai aukštame lygyje, tad esame geriau pasiruošę naujos kartos televizijai.

Šiuo metu visame pasaulyje nėra nė vieno nuolatos veikiančio TV kanalo, kurio raiška būtų UHD. Studijos ir tiekėjai tik bando naująjį standartą ir apsiriboja kalbomis apie diegimo planus. Pavyzdžiui, Prancūzija ketina pereiti prie DVB-T2, kuris palaiko UHD televiziją, tik 2020 metais. Anglų BBC atliko tik keletą bandomųjų ultraaukštos raiškos transliacijų.

Geresnė padėtis su internetine televizija. „YouTube“ ir „Vimeo“ portalai jau kuris laikas leidžia įkelti filmukus, kurių raiška siekia 4096x3072 taškus (kiek daugiau nei UHD). O žiūrovai turi galimybę peržiūrėti tokį turinį pasirinkę vaizdo kokybės parametrą „2160p 4K“. Bet yra viena sąlyga: interneto greitis turi būti ne mažesnis kaip 20-30 megabitų per sekundę.

2014 metais „Netflix“ UHD raiška pradėjo transliuoti serialą „House of Cards“ ir kai kuriuos dokumentinius filmus. Viena bėda, kad šis portalas beveik neprieinamas lietuviams.

Galimybės yra, bet naudojasi jomis nedaugelis – UHD filmukų vaizdo portaluose dar nėra daug. Ir to priežastis – įrenginių, kurie galėtų sukurti tokios raiškos turinį, trūkumas.

„YouTube“ jau leidžia peržiūrėti vaizdus UHD raiška. Bet tam reikia turėti greitą internetą ir atitinkamą ekraną
Foto: youtube.com

Pagrindinis UHD turinio šaltinis - fotoaparatai

Fotografija – štai sritis, kur tikrai galima panaudoti UHD televizorius. Visi naujausi skaitmeniniai fotoaparatai ir išmanieji telefonai fotografuoja 8 megapikselių ir didesne raiška. UHD ekrano raiška atitinka 8,3 megapikselius. Taigi, naujos kartos televizoriai idealiai pritaikyti nuotraukų peržiūrai. Galų gale pasirodė technologija, kuri leidžia mėgautis aukščiausia fotografijų kokybe dideliame ekrane.

O kaip su filmuota medžiaga? Čia padėtis žymiai prastesnė. Filmuoti sugebančių įrenginių gamintojai neskuba diegti UHD į savo gaminius. Rinkoje yra tik keli aukščiausios klasės veidrodiniai fotoaparatai, kurie leidžia įrašyti ultraaukšto detalumo filmukus.

UHD po truputį skverbiasi į išmaniųjų telefonų rinką. Naujausi flagmanai, tokie kaip „LG G3“, „Samsung Galaxy S5“ arba „Sony Xperia Z2“, jau sugeba filmuoti „Ultra HD“ raiška.

O kaip yra su profesionalia filmų produkcija? Labai prastai. Kino studijos nesuinteresuotos talpinti internete UHD raiškos filmų. Išimtį sudaro tik „Sony“, kuri nuo 2013 metų siūlo savo vartotojams atsisiųsti kino salės kokybės kūrinių. Žodis „savo“ čia paminėtas neatsitiktinai. Norint pasižiūrėti „Sony“ dalinamus UHD filmus, reikia pradžioje įsigyti šio gamintojo grotuvus, kurie suderinami tik su „Sony“ televizoriais. Vieno filmo nuoma parai kainuoja 8 JAV dolerius.

Ką daryti kitų markių televizorius nusipirkusiems žmonėms? Jiems teks tenkintis keliais UHD raiškos filmais, kuriuos galbūt atsiųs gamintojas, taip pat „YouTube“, „Vimeo“ portalais bei nuosavais telefonais ir fotoaparatais sukurtu turiniu.

Nauja raiška – nauja laikmena

Bene didžiausia UHD raiškos filmų stokos priežastis – pasenusios laikmenų, kuriomis pernešami filmai, technologijos. „Blu-ray“, vienas pagrindinių „Full HD“ raiškos turinio šaltinių, nepritaikytas didesnės raiškos vaizdo saugojimui. Filmų industrijai kuo skubiau reikia patobulinti šį standartą arba sukurti naują. Arba visiškai persikelti į internetą. Bet šio kelio kino studijos kratosi kaip velnias kryžiaus. Dėl labai aiškios priežasties – piratavimo grėsmės. Bet atsižvelgiant į dabartines technologijų vystymosi tendencijas ir apgailėtiną „Blu-ray“ padėtį, didelė tikimybė kad vėliau ar anksčiau filmų platinimas galų gale persikels į internetą. Ir UHD prie to turėtų smarkiai prisidėti.

Dauguma skaitmeninių fotoaparatų ir telefonų sugeba padaryti UHD nuotraukas, bet tik vienetai leidžia įrašyti ultraraiškius filmukus. Nuotraukoje: „Cannon EOS-1D C“ (kaina apie 40 tūkst. lt!)
Foto: Gamintojo nuotr.

UHD – tik tarpinė stotelė?

UHD technologija yra tarsi šiaudas, kurio griebėsi televizorių gamintojai po nesėkmingo 3D starto. Norint parduoti naują ekraną, vartotoją reikia motyvuoti kokia nors nauja, „kruta“ technologija. Trimatis vaizdas turėjo tapti tokiu masalu, bet netapo – ši technologija turi esminių trūkumų ir pakeri išvydusius ją pirmą kartą vartotojus tik trumpam. Dabar 3D pakeitė UHD, kuri turėtų tapti vienu iš pagrindinių variklių, stumiančių TV rinką į priekį.

Vieni iš UHD standarto kūrėjų, Japonijos NHK institutas siūlo nuo „FullHD“ migruoti ne prie „2160p“, bet iš karto prie „4320p“ raiškos vaizdo. Toks vaizdas, dar vadinamas „8K UHD“ turi 16 kartų daugiau taškų nei „Full HD“ ir 4 kartus daugiau taškų nei paprastas „UHD“ („4K UHD“). Japonai siūlo aplenkti tarpinį UHD variantą. Jei industrija ryšys tokiam žingsniui, tuomet dabartiniai „ultraaukštos raiškos“ televizoriai taps tik tarpine stotele. Vis tik to tikimybė yra maža.

Labiau tikėtina, kad iš pradžių bus pereita prie „4K UHD“ televizijos ir tik po to prie dar didesnės raiškos. Priežastis: tiesiog „monstriški“ 8K techniniai reikalavimai. Pavyzdžiui, 20 minučių nesuspausto „4320p“ raiškos vaizdo užima apie 3,5 terabaito. 33,2 megapikselių turiniui perduoti ir atgaminti reikės pakeisti praktiškai visas grandis: ne tik grotuvus, televizorius, įrašymo/transliavimo įrangą, bet ir telekomunikacijų infrastruktūrą, ir netgi lizdus bei sąsajas, tokias kaip HDMI.

Šiandien „8K UHD“ raiška atrodo kaip fantastika, tačiau pirmi žingsniai jos įgyvendinimo link jau yra padaryti. NHK institutas kartu su partneriais sukūrė kompaktiškas 8K vaizdo kameras. Tai vienas, tai kitas gamintojas jau pranešė sukūrę 8K televizorius. Pavyzdžiui, „Sharp“ šiųmetinėje CES parodoje pristatė 85 colių įstrižainės ekrano, kuris rodo 7680x4320 dydžio vaizdą, prototipą.

Akivaizdu, kad industrija nesnaudžia ir galvoja apie TV ateitį. Dabar į mūsų namų duris beldžiasi „4K UHD“ technologija, bet jai reikėtų paskubėti, nes už jos nugaros šmėkščioja milžiniškas 8K šešėlis.

„Samsung“ variantas

„NK“ redakcijai pavyko bandymams gauti „Samung“ UHD televizorių. UE65HU8500T yra aukštos klasės 65 colių įstrižainės įrenginys. Kaip teigia gamintojas, tai pirmasis ultraaukštos raiškos televizorius, kurio ekranas yra išlenktas.

Teoriškai, šiek tiek išlenktas ekranas turėtų užtikrinti geresnę žiūrėjimo patirtį. Į žiūrovo pusę užlenkti šonai užtikrina vienodą ir subalansuotą žiūrėjimą iš visų vietų, labiau „įtraukia“ į ekrane rodomą vaizdą, sustiprina gylio pojūtį. Praktikoje, tokia konstrukcija veikia tik tuomet, jei ekranas yra didelis ir į jį žiūrima ne iš per daug toli. UE65HU8500T vaizdo kokybė buvo labai aukšta. Kiek tą kokybę įtakoja išlenktumas, sunku pasakyti, nes šalia neturėjome palyginimui tokios pačios raiškos plokščio ekrano.

„Samsung“ televizoriaus atkuriamas UHD raiškos vaizdas tarsi magnetas įtraukia į virtualią ekrane atpasakojamą istoriją. Prie to prisideda visa armija naujausių vaizdo ir garso atkūrimo technologijų, iš kurių lenkta forma tėra tik viena iš daugelio.

UE65HU8500T kaina siekia 12 ir daugiau tūkstančių litų. Nieko nuostabaus, kad tiek kainuojančiame televizoriuje gamintojas pasistengė „sukišti“ kuo daugiau naujovių ir galimybių. Jo specifikacija tiesiog mirgėta marga nuo mažiau arba daugiau girdėtų arba iš viso egzotiškų technologijų.

UHD raiška suteikia daug daugiau galimybių atkurti natūralesnes spalvas lyginant su „Full HD“ ekranu. „Samsung“ nusprendė neišradinėti dviračio ir tiesiog pasinaudojo šiuo privalumu, tik pavadino jį savo vardu („PurColor“). UE65HU8500T yra LCD tipo su LED apšvietimu. Šių technologijų derinys dabar dominuoja televizorių rinkoje.

UE65HU8500T yra aštuntos serijos modelis. Gamintojo siūlomame lenktų UHD ekranų asortimente yra ir dar aukštesnės serijos – devintos atstovų, kurių kaina siekia 20 ir daugiau tūkst.
Foto: Gamintojo nuotr.

Jokių priekaištų vaizdo kokybei

„NK“ neturėjo priekaištų UE65HU8500T vaizdo atkūrimo kokybei. Išpakuotas ir įjungtas televizorius rodo užtektinai šviesų ir natūralų vaizdą. Keliantys aukštesnius reikalavimus kokybei, įrenginio meniu ras solidų subtiliam derinimui skirtų parametrų rinkinį.

Garso kokybė yra prastesnė už vaizdo. Tai silpnoji šio televizoriaus vieta. 60 W galios kolonėlės yra per mažos didesniam kambariui, o garso atkūrimo procesorius ne visuomet gerai susitvarko su garso stiprumo išlyginimu. „NK“ nebandė prijungti UE65HU8500T prie išorinės garso atkūrimo sistemos. Tikėtina, kad toks derinys turėtų stipriai pagerinti žiūrėjimo malonumą.

Iš aukštos klasės televizoriaus natūralu tikėtis pažangių išmaniųjų technologijų. „Samsung“ gaminys šiuo aspektu nenuvilia. Bevielis ryšys, turinio pasirinkimo ir valdymo meniu „Smart HUB“ veikė be priekaištų, sklandžiai. Naudotis išmaniosiomis funkcijomis buvo paprasta. Televizorių galima valdyti ne tik paprastu nuotolinio valdymo pulteliu, bet ir kompaktiškesne „Smart Control“ priemone, kuri turi lietimui jautrius mygtukus bei judesio jutiklius. Kūrėjai iš peties padirbėjo ties naujojo tipo pultelio ergonomika – prie jo labai lengvai įpratome ir nebenorėjome grįžti prie tradicinio pultelio.

„Smart Control“ akivaizdžiai palengvina naršymą internete, tačiau vis tiek nepakeičia klaviatūros. Įdomu, kad šį valdymo pultelį galima panaudoti žaidimuose, kuriuos galima atsisiųsti ir žaisti tiesiogiai televizoriuje. Deja, ši funkcija, pavadinta „Games Panel“, Lietuvoje kol kas neveikia.

Televizorius valdomas dviem pulteliais, vienas iš jų – su lietimui jautriais mygtukais (K. Ikamo/NK nuotr.)

Lengvai atnaujinimas televizorius

Televizoriai nėra tie įrenginiai, kurie pritaikyti atnaujinimui. Jungtis interneto kamerai, bevielio ryšio priemonei, kabelinės televizijos kortelei, USB lizdai išorinėms duomenų laikmenoms, programinės įrangos atnaujinimas internetu – tai įprastas šiuolaikinių žydrųjų ekranų rinkinys, leidžiantis kažkiek išplėsti funkcionalumą. Bet šios priemonės mažai tepadeda tais atvejais, kai pasikeičia TV transliavimo, kodavimo, vaizdo/garso jungčių standartai ar įvyksta kiti kardinalūs technologijų pokyčiai. „Samsung“ sugalvojo įdomų šios problemos būdą - atskyrė ekraną nuo turinio apdorojimo ir sąsajų dalies.

UE65HU8500T sudarytas iš dviejų dalių: paties ekrano ir pailgos dėžutės „UHD Evolution Kit“. Antrojoje sumontuotos visos jungtys, keturių branduolių procesorius bei kita elektronika, kuri apdoroja signalus ir paruošia vaizdą ir garsą rodymui ekrane. Abi dalis jungia tik vienas kabelis. Tokiu sprendimu nušaunami iš karto du zuikiai. Pirma, ateityje galima įsigyti galingesnį ir pažangesnį „Evolution Kit“ ir taip atnaujinti televizorių. Antra, lengviau kambaryje išvedžioti laidus. Į ekraną veda tik du kabeliai – maitinimo ir duomenų perdavimo, o likusieji – į procesorių, kurį galima lengviau paslėpti nuo akių.

Gamintojo atstovų teigimu, „Evolution Kit“ yra kelis kartus pigesnis už ekraną. Tad ateityje pakaks pakeisti tik pirmąją dalį, o ekraną, jei jis bus neišblukęs, pasilikti. Ar taip bus pigiau nei keisti visą televizorių? Galbūt, jei UHD technologija neatpigs iki tokio lygio kaip „Full HD“ arba greitu metu jos neišstums „8K UHD“.

Pagrindinės televizoriaus „smegenys“ iškeltos į atskirą dėžutę, kuri pavadinta „Evolution Kit“ (K. Ikamo/NK nuotr.)

Kambario puošmena

65 coliai yra pakankamai daug televizoriui, bet lenktasis „Samsung“ variantas neatrodo gremėzdiškas ir nėra sunkus. Pagrindinė jo išvaizdos vinis ir yra išlinkimas. Pasistatę tokį daiktą namuose nustebinsite ne vieną svečią.

Daugeliu atžvilgiu UE65HU8500T yra išskirtinis gaminys. Lenkta forma, UHD raiška, galimybė ateityje iš esmės atnaujinti, pažangus „išmanus“ valdymas – tai sprendimai, kurie organiškai papildo labai gerą vaizdo kokybę. Pagaliau namuose galima įsirengti nuosavą kino salę, kuri nėra tokia gremėzdiška ir nepatogi kaip sprendimas su vaizdo projektoriumi, ir kuri tinka ne tik filmų, bet televizijos peržiūrai.

Vienintelė problema – kaina. UE65HU8500T yra nepigus gaminys – jis kainuoja 12 ir daugiau tūkstančių litų. Šiai dienai šis modelis įkūnija televizorių technologijų grietinėlę, kuri įperkama toli gražu ne kiekvienam. Jei jūs esate iš tų, kurie gali sau leisti tokį pirkinį, prieš įsigydami jį pagalvokite, ar turėsite ką per jį žiūrėti artimiausius metus. Gal verčiau palaukti UHD turinio proveržio ir tik tuomet nusipirkti panašų į UE65HU8500T įrenginį, tik kelis sykius pigiau?