Apie sistemų administratorius sklando toks juokelis: jei darbo vietoje jį užtiksite žaidžiant vaizdo žaidimą, jokiu būdu nepriekaištaukite, o tik pagiriamai paplokite per petį ir išreikškite nuoširdų susižavėjimą jo darbu. Žaidžia — reiškia, jis labai geras sistemų administratorius ir vertingas įmonės darbuotojas.
Kodėl? Nes jei sistemų administratorius žaidžia, reiškia, viskas įmonės IT ūkyje gerai. Jis žaidžia, nes savo darbą atliko taip gerai, kad sistema kuo puikiausiai pati funkcionuoja be jo įsikišimo.
„Sistemų administratorių darbas yra visą parą, 365 dienas per metus užtikrinti sklandų IT sistemų darbą. Jis geriausiai vertinamas, kai jo veiklos kiti įmonės darbuotojai, klientai, tiekėjai visiškai nepastebi, t.y. tinklas veikia saugiai, serveriai, darbuotojų kompiuteriai veikia be sutrikimų, verslo sistemos yra nuolat pasiekiamos. Kartais pajuokaujame: jei kolegos nepažįsta įmonės IT sistemų administratoriaus – jis puikiai atlieka savo darbą.“ — pasakoja „Teo“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas. Pasak jo, kai viskas IT ūkyje veikia sklandžiai, šių sistemų administratorių veikla yra nematoma, bet itin svarbi sėkmingai siekiant verslo tikslų: „Verslo sistemos vis labiau kompiuterizuojamos, jų klaidos verslui gali kainuoti labai brangiai, todėl sistemų administratorių veiklos sritis, atsakomybė vis didėja ir darosi vis reikšmingesnė.“
O įmonių grupės „Atea“ serviso departamento direktoriaus Lino Stepanausko teigimu, dažnai sistemų administratoriai yra visiški kaštų centrai įmonėse, bet kiti kolegos jų darbo prasmės nesupranta ir tik priekaištauja, kad vis kas nors neveikia. „Sistemų administratorių darbas retai būna matomas tiesiogiai, ir dažniausiai jie gauna daugiau „malkų“ negu „ačiū“ — pasakoja direktorius.
Kas yra sistemų administratorius?
Profesijos progresas
Sistemų administravimas šiandien yra labai intensyviai besikeičianti sritis. Taip yra todėl, kad per paskutinius 5-10 metų įvyko labai didelis kiekybinis sistemų augimas: procesorių greičiai, darbinės atminties kiekiai ir kainos, tinklo greičiai — aparatūra yra labai išsiplėtusi ir šiandien už sąlyginai labai mažą kainą galime gauti labai didelę galią.
„Kitas žingsnis — atsiradusi virtualizacija. Anksčiau buvę praktiškai vien rinkodariniais terminais, šiandien tai jau yra tapę realiomis paslaugomis, ir dėl virtualizacijos viską galima padaryti greičiau ir patogiau. Jei anksčiau įrangos užsakymas, sumontavimas, diegimas bei kiti darbai trukdavo nuo savaitės iki kelių, tai šiandien, jei turimas paruoštas šablonas, naują virtualią mašiną galime paleisti per mažiau nei minutę.“ — sistemų administratoriaus darbo pokyčius nurodo R. Sabaliauskas.
„Ką tai reiškia? Kuo lengviau padaryti, tuo daugiau tokių dalykų atsiranda. Anksčiau, kuriant naują projektą, būdavo intensyviai svarstoma ar jam tikrai reikia naujo serverio, kiek resursų skirti — viskas būdavo skaičiuojama ir matuojama. Tuo tarpu šiandien dažnai paprasčiau yra susikurti kokius penkis serverius, susimodeliuoti, paleisti, jei nereikia penkių — porą ištrinam. Tad jei anksčiau būdavo sakoma, kad vienas sistemų administratorius turi aptarnauti nuo 5 iki keliasdešimties serverių (tai gali priklausyti nuo įmonės specifikos), tai dabar labai dažnai vienas administratorius turi aprėpti šimtus serverių — ir šioje vietoje labai keičiasi darbo principai.“
Būtent apie šiuos dalykus rinkoje šiandien ir yra labai kalbama: daugiausia dėmesio skiriama vadinamajam įrangos „orkestravimui“, automatizavimui — tai yra ta kryptis, kur šiandien sukasi didžiausi pinigai, teigia informacinių technologijų specialistas: „Nes aparatūrą turime, virtualizacija pakankamai gera, dauguma problemų yra išspręstos ir toliau judama į debesį, kas iš tiesų yra paslaugų automatizavimas. Ir jei kokioje mažesnėje įmonėje sistemų administratoriaus rolė yra panaši, kaip ir anksčiau — tai yra žmogus, kuris tvarko kompiuterius, serverius ir pakeičia spausdintuvo kasetę ar išlupa įstrigusį popieriaus lapą, tai šiandien dauguma įmonių šias funkcijas perleidžia išoriniams paslaugų teikėjams, nes tai yra pigiau, o sistemų administratoriaus rolė tampa daugialype.“
Pasak R. Sabaliausko, atsiranda „dev-ops“ paradigma: „development“ ir „operations“ sujungiama į vieną discipliną: programuotojai ima atlikti kai kurias administratoriaus funkcijas, nes jiems reikia greitai susikurti testines aplinkas, o administratoriai, kadangi dirba su daug panašių sistemų, yra priversti perimti kai kurias programuotojų darbo metodikas: rašyti skriptus, kurti automatizacijas.
Naujovės nebaisios
Bet tai visiškai nereiškia, kad sistemų administratorius — vien naujoviška specialybė, ir kompiuterijos veteranams čia jau nebėra ką veikti.
„Jokia technologija nepasikeičia per vieną naktį.“ — aiškina R. Sabaliauskas, — „Technologijos evoliucionuoja tolygiai — būna kiekybiniai augimai, būna ir kokybinių. Kiekybiniai jau minėti resursai, o kokybiniai — kai iš principo pasikeičia pati sistemos paradigma. Gi buvo pirmųjų skaičiavimo mašinų era, vėliau — meinfreimai su savo aplinkomis ir terminalais, tada „klientas-serveris“ laikai su savo „storų klientų“ metais, kai dauguma skaičiavimų buvo vykdomi kliento pusėje. Vėliau skaičiavimai grįžo į serverį, kliento pusėje dažnai liko tik interneto naršyklė, o paskutinis pasikeitimas - debesija, kai sistema tampa atsieta nuo konkrečios techninės įrangos ir veikia „kažkur tinkle“.
Pasak sistemų administratoriaus, tokie kokybiniai evoliucijos žingsniai reikalauja daugiau adaptacijos, bet su laiku galiausiai nutinka taip, kad po kažkiek laiko nauja operacinė sistema tėra tik dar viena operacinė sistema. „Net būna nuobodu“ — šypsosi R. Sabaliauskas, — „Gauni naują „Linux“ distribuciją, bet iš tiesų ji labai panaši į penkiolika sistemų, naudotų anksčiau.“
Be to, IT specialisto teigimu, ilgai dirbantys žmonės išaugina sau specializaciją — pradėję dirbti tais laikais, kai sistemos buvo dar naujos, šiandien jie jau turi sukaupę milžinišką patirtį.
Darbuotojų trūkumas
Ričardas Sabaliauskas, dirbdamas skyriaus vadovu, susiduria ir su sistemų administratorių samdymu. „Ir šiuo metu susirasti sistemų administratorių yra sunku — ir, tiesą sakant, pats norėčiau žinoti atsakymą į klausimą, kodėl taip yra. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje nedarbas neegzistuoja – bent jau šioje srityje darbo vietų yra daugiau, nei norinčių dirbti. Aišku, gal taip yra dėl to, kad dauguma IT žmonių yra pakankamai sėslūs.“
IT specialistas pastebi, kad net kalbant apie šios srities vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, tokių nėra daug, o jau aukščiausios klasės specialistai Lietuvoje praktiškai visi vieni kitus net pažįsta — kalbėti tenka nebe apie statistiką, o apie konkrečius žmones.
Kas yra geras sistemų administratorius?
Ko reikia, norint tapti geru sistemų administratoriumi? „Man labai patiko vienas kažkada skaitytas straipsnis, ko reikia geram inžinieriui.“ — prisimena R. Sabaliauskas. — „O ten pasakyta taip: geras inžinierius tas, pas kurį kolegos mielai ateina konsultuotis. Tai reiškia — iš vienos pusės, turi turėti žinias ir reikiamus gebėjimus, iš kitos pusės — turi būti tas komandos narys, su kuriuo malonu bendrauti. Manau, kad lygiai tas pats galioja ir sistemų administratoriui. Tai turi būti ne tik savo sritimi besidomintis žmogus, bet ir toks, kuris gali bendrauti su savo komanda.“
R. Sabaliausko teigimu, sistemų administratorius taip pat visada turi laikytis požiūrio „o kas dabar sistemoje gali atsitikti blogo?“ „Reikia laikytis vadinamojo „planning for disaster“: statai sistemą ir galvoji — o kas jei, tarkime, išlėks standusis diskas? Gerai, sistema dubliuojama. O kas, jei dings elektra?“
Pasak sistemų administratorių vadovo, taip pat svarbu ir kruopštumas: „Nes jei kažkas bus netinkamai suplanuota, viena komanda ir „enter“ paspaudimas po jos gali pridaryti darbo trims dienoms.“
Komunikacijos problemos
„Viena iš didžiausių darbinių bėdų yra ta, kad sistemų administratoriams sunku būna pagrįsti naujų technologijų diegimus įmonėse.“ — pasakoja Linas Stepanauskas, — „Dažnai jie pozicionuojami kaip „tvarkyk tai kas yra, ir išleisk tam kuo mažiau pinigų!” Serviso departamento direktoriaus nuomone, toli gražu ne kiekvienas sistemų administratorius randa argumentų įtikinti valdžią, kad reikia kokios nors įrangos ar panašiai, valdžiai dažnai atrodo, kad tai tiesiog užgaidos naujiems žaislams.
Ričardas Sabaliauskas su tuo sutinka, bet mano, kad kaltos gali būti abi pusės: „IT atstovai turi neužsižaisti bei suprasti, kad jie yra verslo dalis — jie yra tam, kad palaikytų verslo tikslus. Be to, labai svarbu, kad IT departamentas labai tiksliai žinotų savo uždavinius. Nes IT darbuotojai gali visiškai neteisingai įsivaizduoti verslo poreikius.“
„Pavyzdžiui, IT skyrius gali būti įsitikinęs, kad įmonei svarbiausia, jog jos puslapis visada būtų pasiekiamas internete — ir tam skirti visas savo pajėgas — o iš tiesų esminė visos įmonės sistema yra senas senas buhalterės Marytės kompiuteris su sena sena, dar „FoxPro“ parašyta programa, kuri kartą per pusmetį sugeneruoja labai svarbią ataskaitą, pagal kurią akcininkams sumokami dividendai. Ir kai sudega to seno seno kompiuterio standusis diskas, trečdaliu krenta visos įmonės akcijos, o IT departamentas nesupranta, kame yra problema — nes niekas jam nėra įvardinę, kad Marytė iš tiesų yra svarbiausias žmogus įmonėje.“ — pateikia pavyzdį R. Sabaliauskas.
Todėl, sistemų administratorių vadovo nuomone, IT skyriui taip pat reikia mokėti komunikuoti. „Jei sistemų administratoriai mato, kad yra kažkoks potencialus pavojus, tai eiti pas verslą ir sakyti „man reikia 15 000 litų, pirksime tris standžiuosius diskus“ nėra protinga. Verslas atsakys — „kam tau tie diskai, juk pernai pirkom 6, užpernai 8“. Iš tiesų visa tai reikia išversti į verslo kalbą: „pas buhalterę Marytę yra vienas kompiuteris, kur įtariame, kad jei jo standusis diskas išlėks, tikėtina, nebus galima padaryti ataskaitos. Gal tegul vadybininkė pažiūri, kiek čia bus blogai, jei ta ataskaita nebus padaryta?“ Vadybininkė padarys analizę ir pamatys, kad bus labai blogai, ir šiuo atveju komunikacija tampa žymiai aiškesnė: tie 15 000 litų yra ne standiesiems diskams, o įmonės draudimas nuo labai labai blogo įvykio.“
Linas Stapanauskas su tuo sutinka ir mano, kad dažnas įmonės vadovas į įmonės IT poreikius reaguoja reaktyviai (t.y. sprendimas diegti kažkokias naujas technologijas priimamas tada kai jų jau akivaizdžiai reikia). „Manau, su sistemų administratoriais reikia daugiau bendrauti darbiniais klausimais, įtraukti juos į įmonės įvaizdžio, ateities planų formavimą – sistemų administratoriai iš esmės yra gana kūrybiškos asmenybės, ir, įtraukti į šiuos procesus, gali sugalvoti tikrai dėmesio vertų pasiūlymų“ — siūlo „Atea“ serviso departamento direktorius.
Požiūrio problemos
„Be to, vis dėlto ne visos organizacijos pasiekia reikiamą brandą“ — į dar vieną vadybos problemą atkreipia dėmesį Ričardas Sabaliauskas, — „Vis dar yra daug kompanijų, kurios skaičiuoja buhalteriškai ir laikosi trumpalaikės strategijos, kaip kad „kam pirkti kažkokią brangią sistemą, kuri valdytų darbo vietas, kai turime pasisamdę porą studentų, kurie kompiuteriui sugedus, nubėgs iki „Senukų“ ir nupirks naują“. Pasak IT specialisto, taip besielgiančios įmonės neatkreipia dėmesio, kad kol „sistemų administratorius“ lakstys iki parduotuvės ir į naują kompiuterį diegs įmonės naudojamas sistemas, užtruks geriausi atveju pusdienį, o yra ir rizika, kad bus prarasti sugedusiame kompiuteryje buvę duomenys, kas yra skausmingiausia.
Ateitis
Paklaustas apie tai, kas laukia pačios sistemų administracijos profesijos ateityje, R. Sabaliauskas linkęs manyti, kad didės sistemų įvairovė ir bus daugiau specializacijų. „Kuo daugiau, tuo labiau tampame priklausomi nuo IT, todėl sistemų administratorių poreikis didės. Be to, nebetoleruojamas sistemų neveikimas — jei anksčiau būdavo suprantama, kad kartą per savaitę porą valandų serveris neveiks, tai šiandien daugelis to nebegali sau leisti. Sistemas tenka projektuoti taip, kad iškritus kažkuriai jos daliai, ji toliau veiktų, o nuo to sistemų administratoriams darbo tikrai ne mažiau“. Be to, IT specialisto nuomone, kuo toliau, tuo rečiau sistemų administratorių matysime su atsuktuvu rankoje — jų darbas tols nuo „geležies“.
Sveikiname!
Portalai „Naujoji komunikacija“ ir „Delfi“ sveikina visus sistemų administratorius ir sistemų administratores su jų profesine švente! Ačiū, kad esate, ačiū, kad puikiai atliekate savo darbą!
Per šventes įprasta linkėti. Tad ir linkime — linkime išmintingų vadovų, protingų vartotojų, o būtent šiandienai — rasti kad ir nedidelį tortuką darbo vietoje bei sulaukti daug draugiškų rankų paspaudimų.
O tais atvejais, kai atrodys, kad visas pasaulis Jus pamiršo — žinokite, visada buvo ir bus suvokiančių, kokį svarbų ir atsakingą darbą Jūs dirbate!
Su Jūsų diena!
A, ir dar šis tas...
01001110 01101111 01110010 01100101 01110100 01110101 01101101 01100101 01110100 01100101 00100000 01101001 01110011 01101101 01100101 01100111 01101001 01101110 01110100 01101001 00100000 01110011 01100001 01110110 01101111 00100000 01110011 01111001 01110011 01100001 01100100 01101101 01101001 01101110 01101001 01110011 01101011 01110101 01110011 00100000 01100111 01100001 01100010 01110101 01101101 01110101 01110011 00111111 00100000 01010000 01101001 01110010 01101101 01101111 01101010 01101001 00100000 01110101 01111010 01100100 01110101 01101111 01110100 01101001 01110011 00100000 01101100 01100001 01110101 01101011 01101001 01100001 00100000 01100010 01101001 01110100 00101110 01101100 01111001 00101111 01010111 01000111 00110110 01110001 01011001 00111001
kodas: 1
