„Šiais laikais technologijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. „Samsung“ gyvenimo būdo indekso „Living“ tikslas yra atskleisti, kaip vystantis technologijoms keičiasi žmonių įpročiai ir kiek mes naudojamės technologijų suteikiamomis galimybėmis siekdami geresnės gyvenimo kokybės, jei, žinoma, iš viso tuo naudojamės, – teigė „Samsung“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Iveta Bojare. – Pasitelkus rinkos tyrimų kompanijos „GfK Custom Research Baltic“ sudarytą gyvenimo būdo rodiklį, tiriamas technologijų vaidmuo mūsų kasdieniame gyvenime ir nagrinėjamos kelios temos – technologijos mūsų namuose, kasdienybėje ir darbe, darbo vietos mobilumas ir bendravimo šeimoje priemonės. Mes nuoširdžiai viliamės, kad gyvenimo būdo indeksas „Living“ sudomins tas Baltijos šalių organizacijas, kurioms svarbu suprasti žmonių atvirumą technologijoms bei jų ir technologijų sąveiką.“
Tyrimas atskleidė, kad nors naujųjų technologijų galimybes kur kas pilniau išnaudoja jaunimas iki 35 metų, vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės ypač vertina technologijas. Net 84 proc. apklaustųjų teigė, kad galimybė susisiekti su šeimos nariais ar bendrauti internetu su išvykusiais į užsienį giminaičiais neleidžia jiems pasijusti vienišiems ar atskirtiems, rašoma „Samsung“ pranešime spaudai.
Didelė reikšmė teikiama technologijoms bendraujant ir su priešingos lyties atstovais. Tik 30 proc. lietuvių linkę nutraukti santykius su partneriu susitikę akis į akį. Tuo tarpu Latvijoje šis skaičius siekia 43 proc., o Estijoje net 50 proc. visų apklaustųjų. Lietuviai labiau nei estai ar latviai šiuo atveju yra linkę pasitelkti technologijas, 35 proc. jų norėtų nutraukti santykius skambučiu, 25 proc. – tekstine žinute.
Tačiau, pasak tyrimo, lietuviai yra gana šeimyniški ir šeimoje dalijasi namų ruošos darbus. 82 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių vyrų teigė tvarkantys namus, skalbiantys drabužius ar plaunantys indus. 85 proc. vyrų gamina maistą sau ir savo šeimai. O Latvijoje tik apie 70 proc. apklaustų vyrų įsitraukia į namų ruošos darbus ar valgio gaminimą. Estijoje šis skaičius siekia 80 proc.
„Šis tyrimas suteikia mums unikalią galimybę pažvelgti į technologijų vaidmenį gyvenime, t. y. santykius šeimoje. Nors šiais laikais šeimos nariai gali gyventi tūkstantį kilometrų vienas nuo kito, technologijos padeda šiam fiziniam atstumui tapti trumpesniam, – sakė Laura Astrauskienė, „GfK Custom Research Baltic“ verslo plėtros vadovė. – Tuo tarpu vyresnės kartos žmonėms technologijos tapo esmine priemone, mažinančia vienatvės jausmą. Mokslinis tyrimas leidžia pažvelgti, kaip skirtingos kartos vertina ir naudoja naujausias technologijas. Pavyzdžiui, jaunoji karta vis mažiau žiūri televiziją tradiciniu būdu, o tam naudoja mobiliuosius įrenginius, kurie atspindi jų dinamišką gyvenimo būdą. Įdomu tai, kad šis tyrimas tam tikru būdu laužo ir stereotipus apie vyrų vaidmenį atliekant tradicinius namų ruošos darbus. Daugelis vyrų gamina valgyti ir tvarko namus.“
Pasak psichologo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Antano Kairio, žmogų būtų galima apibūdinti kaip pokyčių nemėgstančią būtybę. Nemažai žmonių, jei yra galimybė, mieliau renkasi išbandytą, įprastą veikimo būdą ar priemonę. Naujovės, kol jos nėra masiškai paplitusios, dažnai suvokiamos tik kaip įdomus žaisliukas, bet kai jas ima naudoti vis daugiau žmonių, atsiranda skeptiškumas ir baimė, kad tai pakenks. Kalbant apie naujus bendravimo būdus matyti ta pati tendencija. Tačiau atliktas tyrimas tokių tendencijų nerodo.
„Panašu, kad žmonės sėkmingai įtraukė naująsias technologijas į savo gyvenimą. Vieni ryšiams palaikyti ar informacijai perduoti renkasi seną gerą susitikimą akis į akį, gandams ir karštoms naujienoms skleisti – telefoną, o kitose srityse daliai žmonių priimtini socialiniai tinklai bei kitos naujesnės priemonės. Taigi panašu, kad naujosios bendravimo priemonės ne išstumia gyvą bendravimą, o randa savo vietą žmonių gyvenime ir jį praturtina“, – sakė psichologas.
