Šiuo metu belaidis ryšys apima daug standartų: naujausius WIMAX, LTE bei senesnius „Wi-Fi“, GSM ir kt. Norint naudotis keliomis belaidžio ryšio technologijomis tame pačiame išmaniajame telefone, planšetiniame ar nešiojamame kompiuteryje, montuojami keli skirtingi siųstuvų ir imtuvų lustai arba viena naujos kartos mikroschema, kurioje suderinami keli standartai.
Pasak pranešimo spaudai, jaunieji VGTU elektronikos inžinieriai suprojektavo tokio siųstuvo-imtuvo mikroschemos dalį – lustą, leidžiantį generuoti aukštadažnį signalą, kuris moduliuoja arba demoduliuoja siunčiamus ir gaunamus skirtingų standartų signalus. Ši inovacija prilygsta tokiose pasaulinėse kompanijose, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ar „Broadcom“, atliekamiems projektams.
„Su garsiomis kompanijomis negalime konkuruoti savo žmogiškaisiais ištekliais ar finansinėmis galimybėmis, nes vienos mikroschemos prototipo gamybai išleidžiama daugiau nei 100 tūkstančių dolerių. Tačiau, turėdami idėjų, galime įrodyti, kad ir Lietuvoje gimsta pasaulinio lygio mikro- ir nanoelektronikos inovacijos. Po išsamių jau pagaminto lusto testavimų bei funkcinės analizės planuojame šį inžinerinį sprendimą pristatyti tarptautinėse konferencijose telekomunikacijų įmonėms JAV ir Azijoje“, – sakė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas, dalyvavęs lusto projektavimo darbuose.
Inovaciją taip pat kūrė du VGTU elektronikos inžinerijos magistrantūros studentai – Marijanas Jurgo ir Vytautas Mačaitis. Juos konsultavo VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius Romualdas Navickas bei mokslininkas iš Ročesterio universiteto Johnas Liobe, rašoma pranešime spaudai.
Lietuviai su savo sukurtu lustu dalyvavo MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose, kuriose didžiosios elektronikos verslo įmonės padeda įgyvendinti unikalias mokslininkų idėjas. VGTU inovaciją gamybai atrinko ir finansavo kompanija IBM – tam ji skyrė daugiau nei 7 tūkstančius litų. Šiuo metu pagamintas lustas išbandomas VGTU Elektronikos fakultete.
IBM taip pat skyrė lėšų ir jau gamina antrąjį VGTU elektronikos inžinierių kūrinį, o trečioji jaunųjų mokslininkų idėja dar laukia ekspertų įvertinimo.
