2009 metų birželį paaiškėjo, kad produkcijos perpardavėjų ir Rusijos valstybinės telekomunikacijų įmonės „Svyazinvest“ pasirašyti sandoriai negali būti patvirtinti dėl klaidingos dokumentuose pateikiamos informacijos arba pardavėjų vykdomo sutarčių slėpimo. Po tokių išvadų „Cisco“ pradėjo abejoti ar tiksliai žino, kaip buvo vykdomi jos įrangos pardavimai ir ar klientai tikrai gaudavo žadėtas nuolaidas. „Cisco“, kaip ir daugelis kitų Vakarų įmonių, visiškai pasikliauja Rusijoje dirbančiais perpardavėjais ar platintojais.
Šiuo metu JAV Teisingumo departamento bei JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) užsakymu įmonė pradėjo naują tyrimą. Jo metu tikrinama, ar veiklos metu nebuvo pažeistas JAV galiojantis įstatymas dėl atsakomybės už korupcinę veiklą užsienyje. Tiesa, bendrovė nepatikslino, ar veikla Rusijoje tiriama kilus įtarimams dėl kyšininkavimo, ar dėl netvarkingų ataskaitų ir įrašų dokumentacijoje.
Audito metu buvo tiriami „Cisco“ pardavimai už 23 mln. JAV dolerių. Išaiškėjo, kad veikiausiai tvarkingai dokumentuoti tik 22 proc. pardavimų – už 5 mln. dolerių – vykdyti per bendrovę „Compulink“.
Atskira ataskaita iš 2008 metais vykusio susirinkimo ataskaitoje nurodoma, kad po įvairių sąnaudų – taip pat mokesčių ir perpardavėjo antkainio - „Svyazinvest“ turėjo gauti 56 proc. nuolaidą nuo gamintojo teiktos 68 procentų nuolaidos, nors tame dokumente nurodoma, jog „trūksta aiškumo“ dėl kainos, kurią sumokėjo Rusijos bendrovė.
Vienas iš asmenų, žinančių apie sandorius su „Svyazinvest“, teigia, jog bent už dalį „Cisco“ įrangos Rusijos bendrovė sumokėjo pilną, kainą, todėl tampa neaišku, ar perpardavėjai pritaikė nuolaidą.
Trys teisės ekspertai, susipažinę su susirinkimų protokolais ir audito ataskaitomis, tikina, jog esminis klausimas, kurį turėtų kelti „Cisco“ - kur dingo tie 68 procentai. Kitas klausimas – kodėl įmonės finansinės ataskaitos yra netvarkingos, o kontrolės priemonės neveismingos.
