„Telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo yra neteisėta ir privalo liautis. Nė vienas mobiliojo ryšio operatorius neatsižvelgė į mūsų jiems nusiųstą reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesutiko nutraukti telerinkodarą, todėl įstatymų numatyta tvarka kreipiamės į teismą. Darysime viską, kad apgintume vartotojų viešąjį interesą ir užtikrintume žmonių teisę į privatumą bei asmens duomenų apsaugą“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Grubiai pažeidžia vartotojų teises

Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, be išankstinio vartotojų sutikimo mobiliojo ryšio bendrovių vykdoma tiesioginė telerinkodara akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams ir grubiai pažeidžia vartotojų viešąjį interesą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vartotojų institutas mobiliojo ryšio operatoriams išsiuntė kreipimąsi su reikalavimu nutraukti be išankstinio vartotojų sutikimo vykdomą tiesioginę telerinkodarą. Vis dėlto per teisės aktuose numatytą 14 kalendorinių dienų laikotarpį nė vienas iš operatorių nenutraukė neteisėtų veiksmų ir neišreiškė aiškaus sutikimo nutraukti juos ateityje, rašoma instituto pranešime spaudai.

Prašo drausti tik telerinkodarą be išankstinio sutikimo

Pasak Lietuvos vartotojų institutą byloje atstovausiančios Advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal advokatės ir partnerės Lauros Gumuliauskienės, pareikštu ieškiniu nesiekiama apskritai uždrausti tiesioginės telerinkodaros. Teismo prašoma uždrausti atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą negavus išankstinio vartotojo sutikimo ir/arba gaunant vartotojo sutikimą to paties skambučio, kai siūlomos paslaugos, metu.

„Mobiliojo ryšio operatorių argumentai, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kaip turi būti gaunamas išankstinis vartotojo sutikimas, nėra pateisinama priežastis daryti tęstinį teisės pažeidimą“, – akcentuoja advokatė L. Gumuliauskienė. – „Neabejotina, kad teismo spendimas šioje byloje ateityje turės įtakos ne tik mobiliojo ryšio operatorių teisėms ir pareigoms, bet bus reikšmingas ir visiems kitiems verslo subjektams, savo veikloje naudojantiems tiesioginę telerinkodarą, vertinant, ar jų veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia teisės aktų bei vartotojų interesų.“

Telerinkodara lietuvius erzina

Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad dažniausiai prekes ar paslaugas siūlantys skambučiai žmonėms sukelia neigiamas emocijas – susierzinimą (24 proc.), gailestį, užuojautą šį darbą dirbančiam žmogui (23 proc.). 11 proc. sulaukę tokio skambučio supyksta. Tik 1 proc. Lietuvos gyventojų telerinkodaros skambučiai sukelia džiaugsmą.

Dažniausiai dėl asmens privatumo pažeidimų į atsakingas institucijas gyventojai nesikreipia nenorėdami gaišti laiko (25 proc.) arba įsivelti į biurokratines procedūras (22 proc.). Penktadalis respondentų (20 proc.) netiki, kad atsakingos institucijos ką nors pakeistų. 17 proc. nurodo nežinantys, kur reikėtų kreiptis. „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Operatoriai Konkurencijos tarybos bijo labiau nei baudų

Prieš keletą savaičių DELFI jau rašė apie tai, jog mobiliojo ryšio operatorių vykdomas telerinkodaros paslaugų naudojimas esamu pavidalu kertasi net su trimis Lietuvoje galiojančiais įstatymais: Reklamos įstatymu, Elektroninių ryšių įstatymu ir Asmens duomenų apsaugos įstatymu.

Ryšių reguliavimo tarnyba operatoriams pasiūlė apsvarstyti galimybę sutartinai atsisakyti telerinkodaros paslaugų – šiai iniciatyvai visi operatoriai pritarė, tačiau paslaugų atsisakymą stabdo keli veiksniai: vienpusiškai to nė vienas iš operatorių nedarys dėl to, jog taip būtų kenkiama įmonės klientų migravimo rodikliams – kad ir kokie būtų nemalonūs reklaminiai skambučiai, apie pusė procento jų tikslą pasiekia ir klientą pervilioja. Dėl to visiems operatoriams reikia susitarti ir sprendimą priimti kartu, išsiaiškinus visus klausimus ir padarant tai vienu metu. Tačiau šiuo atveju problemų kyla dėl baimės, jog susitarimas tarp operatorių bus pripažintas karteliniu. Kaip DELFI teigė vieno ryšio operatoriaus atstovas, jau geriau susimokėti vieną-kitą tūkstantį litų baudomis už minėtų įstatymų pažeidimus nei netekti 10 procentų metinės apyvartos jeigu Konkurencijos taryba nuspręs, jog susitarimas tarp įmonių yra kartelinis.

„Jeigu ryšio operatoriai galimai pažeidžia įvardintus įstatymus, tai susitarimas nutraukti įstatymų pažeidimą nėra laikomas Konkurencijos įstatymo pažeidimu“, - tokias operatorių baimes malšina Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė. Tačiau ji įspėjo, kad susitarimas jokiu būdu neturi kenkti įmonių tarpusavio konkurencijai:

„Atkreipiame dėmesį, kad konkuravimas dėl klientų yra svarbus veiksnys, užtikrinantis veiksmingą įmonių konkurenciją tarpusavyje. Todėl bet kokie susitarimai dėl kitų įstatymų laikymosi neturėtų daryti įtakos įmonių konkuravimo būdams, kurie yra leidžiami pagal teisės aktų reikalavimus“, - pabrėžė V. Urbonavičiūtė.