Susidaro įspūdis, kad išmanieji telefonai dar kartą mažėjimo kryptimi galės pasukti tik vienu atveju – jeigu bus sukurta ir iki tinkamumo naudoti išvystyta lanksčiųjų ekranų technologija. O kol kas reikia tenkintis tarpiniais variantais – ne lanksčiais, o šiek tiek lenktais ekranais. Būtent toks ir yra „LG G Flex“.

Panašu, kad išmaniųjų telefonų technologijų vystymas maždaug metais atsilieka nuo naujausių televizorių – 2013 metų CES parodoje pirmąkart demonstruoti pirmieji televizoriai lenktais ekranais. O praėjus metams tos pačios Pietų Korėjos bendrovės - „Samsung“ ir „LG Electronics“ jau pristatė ir lankstomus televizorius, nors jų lenkimo kampas ir nėra didelis. Tačiau tai yra gana neprastos naujienos laukiantiems antros telefonų mažėjimo bangos – galbūt kitais metais jau bus lankstomų telefonų prototipai, o dar po keleto metų – ir tokie ekranai, kurie nelūžinės juos lankstant dažnai.

O kol savo išmaniojo negalime atsiversti kaip knygos ar išvynioti kaip ritinio, lieka tenkintis laikinais kompromisiniais variantais – lenktais ekranais, kuriuos labiau vertėtų vadinti ne produktu, pretenduojančiu į didesnę rinkos dalį, o technologijos demonstracija. Deja, labai brangia demonstracija.

Beveik visais dizaino elementais „LG G Flex“ yra identiškas praėjusiais metais išbandytam „LG G2“ telefonui: tos pačios korpuso gamyboje panaudotos medžiagos, toks pats mygtukų išdėstymas, labai panašūs pagrindiniai techniniai parametrai (procesoriaus sparta, darbinės ir nuolatinės atminties kiekiai).

Bet skirtumai tarp šių dviejų telefonų yra esminiai – be jau minėto korpuso lenktumo būtina paminėti didesnį lenkto telefono ekraną (ne 5,2 colio, o visi 6), ir, kaip bebūtų keista, sumažėjusią ekrano raišką – ji lenktame telefone yra ne „Full HD“ (1920 x 1080 taškų), o tik standartinė HD (1280 x 720). Toks įstrižainės ir raiškos derinys smarkiai smogia ir taškų tankiui – jų į vieną colį sutalpinama ne 432, kaip yra „LG G2“ atvejo, o vos 245 – beveik perpus mažiau. Tačiau, nepaisant sumažėjusios raiškos, šis skirtumas į akį per daug nekrenta, o norint įžiūrėti pavienius taškus ekrane reikėtų sakalo akies.

Dar vienas labai jau pastebimas skirtumas tarp šių dviejų LG telefonų – kaina: jei pernykštis LG flagmanas šiuo metu kainuoja vos apie 1500 litų (jo kaina nuo rudens pamažėjo tik maždaug 200 litų), tai lenktasis telefonas kainuoja net 2440 – beveik 1000 litų daugiau. Tiesa, į šį skirtumą dar reikia įtraukti 16 GB vidinės atmintinės išplėtimą iki 32 GB.

Veikiausiai tai skonio ir pasirinkimo reikalas, tačiau labai panašiu metu telefonus su lenktu ekranu pristačiusios įmonės „Samsung“ ir „LG Electronics“ nukeliavo skirtingomis kryptimis: „Samsung“ telefono linkis yra iš kairės į dešinę, LG – iš apačios į viršų. Ekspertų teigimu, pirmasis lenkimo būdas yra patogus kai reikia spaudinėti ekraną. Tuo tarpu priglaudus prie ausies LG telefoną, jis meiliai priglunda ir prie skruosto, beveik iki pat burnos – tai iš dalies grąžina seniai pamirštą kalbėjimo laidiniu telefonu su lenktu rageliu jausmą.

Bet kai telefonas laikomas ne prie ausies, o delne (ir tokioje pozicijoje jis praleidžia kur kas daugiau laiko nei skambinant), visas lenktumo sukuriamas patogumas išnyksta kaip dūmas. Nors plastikas, iš kurio pagaminta telefono nugarėlė, yra glotnus ir turėtų būti lipnus, telefonas prie delno neprisiklijuoja, todėl viena ranka čiupinėti jo ekraną yra itin sudėtinga ir rizikinga, o būtinybė telefoną maigyti dviem rankomis yra daugiau trūkumas nei privalumas.

„LG G Flex“ fotoaparatas iš esmės liko identiškas tam, kurį korėjiečiai sumontavo į „LG G2“, su vienu skirtumu – į lenktą telefoną netilpo optinio stabilizavimo sistema, taigi, nuotraukų kokybė, kuri, vertinant aukštesnįjį telefonų kainos segmentą ir taip neblizgėjo, dabar prarado ir savo privalumus, turėtus prasto apšvietimo sąlygomis.

O štai telefono akumuliatorius, kuriam pagaminti reikėjo nemenkų inžinerinių įžvalgų ir tyrimų, džiugino nuo pirmos iki paskutinės bandymo dienos – jos talpa yra labai solidi, 3500 mAh ir, jei nebuvo atliekami intensyviai energiją naudojantys veiksmai, jos talpos įprastai pakakdavo dviem dienoms. LG skelbia, jog akumuliatorius pagamintas panaudojus novatorišką sluoksniavimo technologiją, kuri ne tik leidžia akumuliatorių sulenkti, bet ir pagerina jo technines charakteristikas.

Kitas pastebėjimas – nugarėlės plastiko polinkis sutraukti dulkes: nežinia, ar tai yra konkretaus bandymui gauto egzemplioriaus trūkumas, ar visų šio modelio telefonų yda, tačiau panašu, kad jie pasižymi elektrinėmis savybėmis, labai naudingomis norint išvalyti kišenes nuo jose tūnančių dulkelių, tačiau nelabai smagiomis norint telefoną kelti prie ausies jo nenuvalius – telefonas vis apsiveldavo neišvengiamu dulkių sluoksneliu. Bet jeigu statinės elektrinės nugarėlės savybės yra būdingos visiems šio modelio įrenginiams, to priežastis tikriausiai yra dar vienas novatoriškas privalumas, kurį LG panaudojo kuriant šį aparatą: Pietų Korėjos įmonė skelbia, jog šio telefono nugarėlė pasižymi gebėjimu „gydytis įbrėžimus“ - nedideli įbrėžimai, neišvengiamai atsirandantys laikant telefoną toje pačioje kišenėje, kaip ir raktai ar kiti daiktai, gali išnykti savaime, jeigu jie nėra labai stiprūs.

Sprendimas: Nors telefonas yra įdomus savo forma ir technologinėmis perspektyvomis, tačiau jo kaina ir kai kurios techninės savybės, daugiau vertintinos kaip žingsnis atgal, o ne į priekį, yra priežastis siūlyti geriau pasižvalgyti į kitus įrenginius. Bet jeigu norite išsiskirti iš minios neįprastu telefonu – geresnio aparato tikrai nesurasite.