Pastarosiomis dienomis, ypač sekmadienį, virtualus karas apėmė šalis, įsitraukusias į didžiausią diplomatinę krizę tarp Vakarų ir rytų nuo Šaltojo karo pabaigos.
Šio karo „kareiviai“ nevilki uniformų ir nebūtinai yra ištikimi kuriai nors vienai šaliai. Jų pagrindinis ginklas – masinės paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDoS) atakos, kurių metu serveriai bombarduojami daugybe užklausų, o tinklalapiai tampa neprieinami.
Tokios atakos ypač suintesyvėjo, kai Kryme sekmadienį vyko referendumas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos.
Separatistų organizacijų įkurtas tinklalapis, kuriame buvo ketinta skelbti informaciją apie balsavimo stebėseną, sekmadienį buvo neprieinamas apie valandą, o prorusiška Krymo vyriausybė dėl tos atakos apkaltino kompiuterinius įsilaužėlius iš Jungtinėse Valstijose veikiančio Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeine.
Keliomis valandomis vėliau NATO, kuri palaiko naująją provakarietišką Kijevo vyriausybę, pranešė apie ataką prieš Aljanso serverius, kurią organizavo įsilaužėliai iš Ukrainos. Grupuotei, pasivadinusiai „CyberBerkut“, pavyko sugadinti tris NATO svetaines.
Savo tinklalapyje „CyberBerkut“ pareiškė „neleisianti NATO veikti mūsų tėvynės teritorijos“.
Šios grupuotės pavadinimas siejamas su buvusiomis Ukrainos milicijos specialiosiomis pajėgomis „Berkut“, kurios gynė nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą nuo opozicijos protestuotojų, kurie tą lyderį nuvertė praeitą mėnesį.
Nors NATO tinklalapiai buvo neprieinami kelias valandas, Aljanso atstovė Oana Lungescu teigė, kad ši ataka nesutrikdė operatyvinės veiklos.
„Virtualus vėliavos deginimas“
Tuo tarpu anksčiau kibernetinių atakų taikiniais tapo Kremliaus, Rusijos URM, centrinio banko ir valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapiai.
„Tos atakos yra skaitmeninis vėliavos deginimo (per demonstracijas) atitikmuo“, – sakė Taline dirbantis IT saugumo ekspertas Arne Ansperas.
Kompiuteriniai įsilaužėliai „uždaro atakuojamų organizacijų pagrindinį informacijos kanalą, tačiau tikriausiai dar svarbesnis tikslas – pažeminti tas organizacijas“, pridūrė A. Ansperas.
Kibernetinės atakos išlieka slapta diversijų taktika – vyriausybės ir tarptautinės organizacijos atsisako atvirai pripažinti naudojančios tokiu metodus. Nei Rusija, nei NATO nepripažino į jas įsitraukusios.
„Užpuolikus atpažinti labai sudėtinga, – aiškino A. Ansperas – Atsakomybę dėl tokios operacijos gali prisiimti bet kas. Dar sunkiau pasakyti, ar jie veikia savo iniciatyva, ar vykdo kieno nors kito nurodymus.“
Kibernetiniai ginklai atako tapo svarbia kovos dėl Ukrainos dalimi gerokai anksčiau nei paaštrėjo ši krizė.
Kaip nurodoma Didžiosios Britanijos IT saugumo bendrovės „BAE Systems“ pranešime, vienas pavojingas kompiuterinis virusas nuo 2013 metų užkrėtė sistemas Ukrainoje bent 22 kartus.
Tas virusas, žinomas kaip „Snake“ („Gyvatė“), yra „viena iš įmantriausių ir kibiausių grėsmių, kurias esame išstudijavę“, sakoma pranešime.
„Snake“ pirmiausiai pasirodė 2006 metais, tačiau panašu, kad pastaraisiais mėnesiais tas virusas plito ypač agresyviai, o pagrindinis jo taikinys buvo Ukraina.
„BAE Systems“ įtaria, kad tas atakas organizuoja „gerai organizuota ir techniškai gerai parengta grupuotė“, tačiau tolesnių prielaidų neiškėlė.
Ekspertai, kalbėjęsi su naujienų agentūra AFP, sakė, kad tos viruso tiesioginis šaltinis nebūtinai yra Rusijos vyriausybė.
Rusija turi priemonių ištrinti bet kokias kibernetinių įsibrovimų žymes ir veikiausiai būtų veikusi apdairiau, sakė Jevgenijus Kasperskis, vadovaujantis Rusijos IT saugumo bendrovei „Kaspersky Lab“.
Pasak jo, „Snake“ labiau primena „fišingo virusą“, o ne „kibernetinį ginklą“.