Aprėpčių žemėlapiai leidžia vartotojams palyginti ir pasirinkti judriojo ryšio paslaugas pagal jų poreikius atitinkantį kokybės lygį. Žemėlapiai skelbiami RRT interneto svetainėje.

Kaip ir anksčiau, aprėpties zonos pateiktos pagal skirtingus elektromagnetinio signalo lygius, pradedant nuo minimalaus, leidžiančio užmegzti ryšį atviroje vietovėje, iki lygio, užtikrinančio ryšį pastatų viduje. Skaičiavimai atlikti visų operatorių duomenims taikant tokį patį, realiai atliktais matavimais pagrįstą, metodą, įvertinant vietovės reljefą ir miškų įtaką. Skaičiavimai atlikti pagal operatorių pateiktus ir RRT iki 2013 metų gruodžio 1 d. užregistruotus bazinių stočių duomenis.

Žemėlapiai skirti operatorių tinklams palyginti tiek visos Lietuvos teritorijos, tiek ir atskirų savivaldybių mastu, t. y. vartotojas, norėdamas sužinoti, kurio paslaugų teikėjo judriojo ryšio signalas stipriausias jam aktualioje vietovėje, gali teoriškai pasitikrinti tai žemėlapyje.
RRT numato GSM aprėpčių duomenis tikslinti ir perskaičiuoti du kartus per metus, o UMTS ir LTE – keturis kartus per metus, rašoma RRT pranešime spaudai.

Tiesa, šie žemėlapiai dar iki jų publikavimo buvo pasenę - nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki šių duomenų paviešinimo dienos 2014 m. sausio 13 d., UAB „Bitė Lietuva“ papildomai užregistravo 70 UMTS stočių, o UAB „Omnitel“ - 117 UMTS bei 10 LTE stočių, kurios nebuvo įtrauktos į šiuos aprėpčių žemėlapius.

Ne tik pasenę, bet ir netikslūs?

Be to, „Bitė Lietuva“ kritikavo RRT taikomus aprėpčių matavimo metodus – esą, RRT naudoja metrologiškai nepatikrintą bei nesertifikuotą padengimo skaičiavimo metodiką, kuri iškreipia duomenis apie visų operatorių tinklo kokybę.

„Bitės grupės“ tinklo direktorius Gintas Butėnas sako, kad neįtraukus duomenų apie visas bazines stotis yra dirbtinai reikšmingai sumažinamas geografinis mūsų tinklo padengimas, lyginant su egzistuojančiu. „Atlikdama skaičiavimus RRT naudoja teorinį modelį, kuris nėra patikrintas praktiniais matavimais, ir dėl to iki šiol visi atlikti padengimo skaičiavimai yra labai netikslūs bei neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, iki šiol RRT 3G padengimą skaičiavo pagal vieningą modelį visiems operatoriams, tačiau „Bitės“ atveju dėl nežinomų priežasčių įvedė neteisingus (mažesnius) bazinių stočių galingumus ir dėl to buvo viešai komunikuojamas beveik dvigubai mažesnis 3G teritorijos padengimas. Tai yra labai svarbūs kriterijai nustatant tinklo kokybę“, – teigia G. Butėnas.

Patikrinus „Bitės“ tinklo duomenų perdavimo greičius nepriklausomais įrankiais, pavyzdžiui, globaliame spartos matavime www.netindex.com, gaunami skirtingi rezultatai nei nurodyta RRT atliekamuose matavimuose. „Netindex.com“ matavimai atlikti įvairia įranga su komercinėmis SIM kortelėmis ir atspindi realią vartotojų patirtį, savo pranešime spaudai rašė „Bitė Lietuva“.

„Atliekant duomenų perdavimo greičių matavimus RRT naudoja nekomercines SIM korteles, kurias pateikia operatoriai. Jos neturi duomenų kiekio apribojimo ir gali būti dirbtinai prioritetizuotos. Tai reiškia, kad RRT matuodami gaus didesnį greitį nei paslaugų vartotojai. Be to, greitis matuojamas mažame skaičiuje fiksuotų vietų. Suinteresuotas operatorius gali išplėsti tinklo talpas tik tuose taškuose ir iškreipti matavimo rezultatus. Dėl to nukentės vartotojai, kurie pasitikės oficialiai tarnybos duomenimis“, – sako G. Butėnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Vilniuje RRT fiksuoja perdavimo greitį tik 31 vietoje, nors vien „Bitė“ sostinėje turi daugiau nei 1 tūkst. 3G bazinių stočių celių (antenų), kuriose greitis priklauso nuo apkrovimo ir signalo kokybės (padengimo). „Mūsų vertinimu, reikėtų bent 100 tūkstančių geografinių taškų matavimų, kad galima būtų teikti daugiau ar mažiau tikrovę atitinkančius rezultatus, kas pasiekiama darant judriuosius testus – važiuojant ir matuojant specialia įranga“, – teigia G. Butėnas.

„Bitė“ tarnybai pasiūlė savo techninę bei žmogiškųjų resursų pagalbą, jei tai riboja reguliuotojo galimybes tiksliai ir objektyviai išmatuoti ryšio padengimą bei duomenų perdavimo greičius.