Dėvimi kompiuteriai ir technologiniai aksesuarai

Praėjusių metų antroje pusėje visų didžiųjų technologijų įmonių garbės reikalas buvo paskelbti apie vienokio ar kitokio dėvimo technologinio produkto kūrimą. „Samsung“ netgi pradėjo prekiauti „Galaxy Gear“ išmaniaisiais laikrodžiais, o „Google“ jau daugiau nei pusę metų siūlė bandyti jų „Google Glass“išmaniuosius akinius.

O štai Las Vegase dėvimi įrenginiai pasipylė tarsi iš gausybės rago. Ir daugiausiai dėmesio skiriama aktyviems žmonėms, mėgstantiems pasportuoti.

Pietų Korėjos bendrovė „LG Electronics“ pristatė „Lifeband Touch“ apyrankę ir „Heart Rate“ ausines, kurios bevieliu ryšiu jungiasi su išmaniuoju telefonu. Abu šie įrenginiai sportuojančio žmogaus duomenis perduoda į „LG Fitness“ ar panašią programėlę. Apyrankė su lietimui jautriu OLED ekranu naudotojui rodo biometrinius duomenis, laiką, įeinančius skambučius ar grojaraštį, be to, ji matuoja naudotojo greitį trimis ašimis ir aukštį, todėl ja galima nustatyti judėjimo greitį, skaičiuoti žingsnius ir pagal tai apskaičiuoti sunaudotas kalorijas. Ausinės pagal kraujotaką ausies viduje geba nustatyti širdies susitraukimų dažnį, maksimalų suvartojamo deguonies kiekį.

Technologiją „Core“, galinčią stebėti naudotojo sveikatos būseną, pristatė ir „Sony“ - šis drėgmei atsparus dėvimas įrenginys duomenis siunčia programėlei, stebinčiai žmogaus dienos aktyvumą. Bendrovė jį siūlo įtaisyti į apyrankę „SmartBand“, nors nedidelis biometrinis kompiuteris galėtų būti nepastebimai integruotas ir į kokį nors drabužį, ir net į batraištį. Japonijos bendrovė pristatį ir aksesuarą specialiai tenisininkams – prie raketės tvirtinamą jutiklį, kuris stebi, kaip naudojama raketė ir persiunčia duomenis į išmanųjį įrenginį.

„Google Glass“ akiniai, kuriuos būtų sąžininga vadinti technologiniu aksesuaru, patys sulaukė aksesuaro – ir gerokai didesnio už juos pačius. Parodoje „Ces 2014“ bendrovė „Technogym“ pristatė bėgtakį, kurį galima valdyti per „Google Glass“ akinius.

Kažką panašaus į „Google Glass“ pasiūlė ir bendrovė „XO Eye“. Tiesa, ji taikosi ne į technologijų madų besivaikantį jaunimą, o į pramonės atstovus, kuriems apsauginiai akiniai yra kasdieninis darbinės aprangos elementas, bet taip pat reikalingas ir nuolatinis bendravimas su kolegomis, neatitraukiant rankų nuo darbo. Todėl „XOne“ akiniai yra tvirti, šiurkštaus, netgi netašyto dizaino. Bet už tai patvarūs ir neatrodo kaip žaislas. Jie matuos kaip sunkiai naudotojas dirba (kaip lankstosi, kokius sunkius daiktus kilnoja), o užsiėmus kokiu sudėtingesniu darbu, kuris sunkiai įkandamas į objektą išvykusiam inžinieriui, galės internetu persiųsti vaizdą kolegoms, kurie galbūt turi daugiau patirties ir gali pateikti savo įžvalgų bei patarimų.

Į dėvimų įrenginių rinką visa galva nėrė ir JAV bendrovė „Intel“, labiau garsėjanti savo procesoriais – ji pristatė ausines „Jarvis“, kurios savo galimybėmis atrodo labai panašios į LG ausines, tačiau prie išmaniojo telefono jungiamos laidu. Be to, buvo pristatyta biometrinė varlytė, stebinti kūdikių gyvybines funkcijas ir perduodanti duomenis į išmanųjį puodelį, iš kurio tėvai geria savo rytinę kavą.

Tiesa, tai nereiškia, kad „Intel“ patys ketina kautis rinkoje dėl galutinių vartotojų dėmesio bei pinigų – tai tebuvo naujo miniatiūrinio kompiuterio „Edison“ galimybių demonstracija, kuria siekiama, kad dėvimus ir kitokius nedidelius skaitmeninius įrenginius puls gaminti kitos įmonės, tapsiančios „Intel“ klientais.

Kanados bendrovė „Bionym“ pademonstravo apyrankę „Nymi“, kuri sugeba identifikuoti naudotoją pagal unikalius širdies plakimo ypatumus. Yra šiokia tokia tikimybė, kad ateityje ši technologija galėtų pakeisti slaptažodžius, automobilių raktelius ir pinigines.

Amerikiečių bendrovė „Thalmic Labs“ taip pat pristatė apyrankę – ji vadinasi MYO ir skirta kvadrokopteriui (ketursraigčiam nepilotuojamam sraigtasparniui) valdyti. Ši į savo erdvinę padėtį ir dilbio raumenų susitraukimus reaguojanti apyrankė yra naujas įvesties įrenginys, galintis pakeisti peles ir klaviatūras

Apyrankėmis ir akiniais technologijų bendrovių asortimentas neapsiribojo – bendrovė „Heapsylon“ pristatė net išmaniąsias kojines, kurios matuoja, kaip naudotojo koja atsitrenkia į pagrindą ir tokiu būdu apskaičiuos bėgimo biometrinius duomenis. Ilgainiui tokios kojinės perpranta žmogaus bėgimo įpročius ir gali įspėti, kada jam gresia pervargimas ar netgi trauma.

Vienas iš įdomesnių dėvimų įrenginių – apyrankė „Netatmo June“, kuri stebi, kiek saulės šviesos gauna naudotojas ir įspėjantis jį, kad būtų visai neprastai pasitepti kremu nuo saulės. Idėja įdomi, tačiau panašu, kad kūrėjai bando nuvertinti pagal nutylėjimą nuo gimimo turimus žmonių vidinius jutiklius ir protą, pasufleruojančius, kad saulė šviečia vaiskiai ir laikas būtų apsisaugoti.

Milžiniški akis viliojantys ekranai

Technologijų parodos niekada neapsieina be puikavimosi naujausiais televizoriais. Taigi, ir šiemetinė „CES 2014“ - ne išimtis. O televizorių fronte naujienų netrūko. Tiesa, didesnioji jų dalis atkeliavo iš Pietų Korėjos. Beje, įdomi tendencija – iš to, kas demonstruojama parodoje, gali susidaryti vaizdas, kad „Full HD“ raiška jau yra seniena (nors mūsų nacionalinės televizijos, su nedidelėmis proginėmis išimtimis, kol kas taip ir nesugebėjo jos įsisavinti).

Bendrovė „LG Electronics“ papasakojo, kur dingo praėjusiais metais iš HP perpirkta „WebOS“ operacinė sistema – pasirodo, korėjiečiai ją pritaikė naudojimui televizoriuose. Ir iš pirmųjų vaizdų, kuriuos LG parodė žurnalistams, galima susidaryti įspūdį, jog ši sistema yra gana patogi – ji pagrindinį dėmesį grąžina ne „išmaniosioms“ televizoriaus galimybėms, bet televizijai. Ir visi kiti priedai – skaitmeninės paslaugos, išmaniosios funkcijos, prijungti įrenginiai ir visa kita, ką galima būtų pasiekti per išmaniojo televizoriaus vartotojo sąsają – patogiai sudėta į valdymo eilutę, kuri, ją iškvietus, netrukdo matyti ekrano vaizdo. Funkcijos išsirikiuoja pagal naudojimo dažnumą, o televizorius netgi sugeba atpažinti per HDMI jungtis prijungtus papildomus įrenginius (pavyzdžiui, ekrane matoma ne „HDMI1“, o „PlayStation 4“ kortelė).

Gamintojai tikina, kad „webOS“ bus įdiegta į daugiau nei 70 proc. šiais metais pagamintų LG „Smart TV“ televizorių. Ir nors skelbiama, kad ši sistema programėlių kūrėjams suteikia daugiau laisvės, kol kas sunku pasakyti, kokie programėlių kūrėjai talkins LG ir savo produktus pritaikys naujai sistemai.

O kalbant apie pačius televizorius, LG daugiausiai didžiuojasi 105 colių lenkto ekrano „Ultra HD“ (UHD - 5120 x 2160 taškų) raiškos televizoriumi.

Kita P. Korėjos bendrovė „Samsung“ parodoje daugiausiai dėmesio patraukė režisieriaus Michaelo Bay nesėkme pristatinėjant televizorius. Bet tai nereiškia, kad į pačius televizorius žiūrėti neverta – ši įmonė pademonstravo televizorius netgi ne su lenktais, o su lankstomais ekranais: nori – žiūri į plokščią televizorių, nori – sulenki jį kaip kino salėje. Tiesa, kol kas tai – tik koncepcija.

Pagrindinis „Samsung“ televizorių „arkliukas“ šiais metais taip pat yra UHD raiška – siūlomi televizoriai lenktu ekranu, kurių įstrižainė yra nuo 46 iki 110 colių ir plokščiu ekranu, iš kurių paminėjimo verti 78 colių televizorius, pelnęs „CES 2014“ inovacijų apdovanojimą bei 110 colių UHD televizorius.

Japonijos gamintojai nuo korėjiečių neatsiliko. Štai „Sharp“ demonstravo ateities 3D televizorių, kuriam žiūrėti nereikalingi specialūs akiniai, o vaizdas jame gali būti atkuriamas 8K (7680 x 4320 taškų) raiška. Kartu atnaujinta ir „Aquos Quattron+“ televizorių serija, kurios unikali savybė – galimybė atkurti UHD raiškos vaizdus „Full HD“ televizoriaus ekrane, be to, išplėsta „Aquos Quattron“ modelių serija.

Kitos naujovės

Savaime suprantama, vien televizoriais ir dėvimais kompiuteriais „CES 2014“ paroda neapsiribojo – šios parodos dalyviai gali valandų valandas praklaidžioti po stendus, kur demonstruojama vis daugiau proto įgyjanti virtuvių technika, skalbyklės, dulkių siurbliai, lygintuvai ir netgi plaukų fenai, kurie, esą, džiovina plaukus, bet ne galvos odą – neišbandžius iš tiesų sunku pasakyti, kaip tai įmanoma.

Naujovėms, vertoms paminėjimo, būtina priskirti naują dalyvį žaidimų kompiuterių karuose - „Steam Machine“, pagamintą bendrovės „Valve“. Iš esmės tai yra modifikuotos „Linux“ operacinės sistemos „SteamOS“ pagrindu sukurtas žaidimų kompiuteris su unikaliu valdymo įrenginiu. Tiesa, parodoje dar nebuvo demonstruojamas veikiantis kompiuteris (nors valdymo įrenginį jau buvo galima išbandyti), bet „Valve“ paskelbė apie 13 partnerių, kurie patys gamins skirtingų techninių charakteristikų ir dizaino žaidimų kompiuterius.

Štai partnerių sąrašas: „Alternate“, „CyberpowerPC“, „Falcon Northwest“, „iBuyPower“, „Next Spa“, „Scan“, „Digital Storm“, „Gigabyte“, „Materiel.net“, „Origin PC“, „Webhallen“, „Zotac“, „Alienware“. Kai kurie jų jau paskelbė ir numatomas kainas už savo gaminius – jos svyruos nuo 500 iki 6000 dolerių. Ir nors kaina atrodo didoka, perkant žaidimams skirtą asmeninį kompiuterį paklojamos sumos Lietuvoje retai kada būna mažesnės už 1500 litų.

Žaidėjus, teikiančius pirmenybę labiau įprastinėms pramogoms su asmeniniais kompiuteriais, bando suvilioti bendrovė „ASRock“, pristačiusi pagrindinę plokštę „ASRock Fatal1ty B85 Killer“, kuri žada net 5 kartus greitesnį duomenų perdavimą internetu. Bandymus atlikę gamintojai tikina, jog dėl to žaidimo „League of Legends“ vėlavimas internete („lagas“) sumažėja 136 proc., „Diablo 3” – 60 proc., o DOTA2 atsilikimas mažėja 47 procentais.

Įdomu tai, kad parodoje savo gaminius pristatinėja net automobilių gamintojai – štai „Toyota“ atgabeno jau vairuoti tinkamą koncepcinį „i-Road“ elektromobilį (triratuką?), taip pat paskelbė, kad jau 2015 metais visame pasaulyje prekiaus automobiliu, varomu vandenilio ir gebančiu važiuoti be vairuotojo pagalbos.

Procesorius gaminančios bendrovės „Intel“ ir AMD paskelbė tai, kas turėtų labai patikti vartotojams, neapsisprendžiantiems, kuri operacinė sistema jiems geresnė - „Android“ ar „Windows“ - ir leis naudotis iškart abiem. AMD tokią galimybę pasiūlys „Windows 7“ arba „Windows 8“ sistemoje įsijungiant virtualų „Android“ sistemos langą, kuriame bus prieinami ir sisteminiai nustatymai, o „Intel“ žada, kad ateityje bus galima neperkraunant kompiuterio persijungti iš vienos sistemos į kitą.