Ryšio kokybės tyrimus keičia išmaniųjų sprendimų paieškos
Pirmieji moksliniai tyrimai, susiję su mobiliaisiais telefonais, pradėti prieš dešimtmetį. Tuomet mokslininkai sprendė nepatikimo ryšio, prastos balso kokybės, nutrūkstančių pokalbių ir kitas tuo metu aktualiausias ryšio problemas. „Senos kartos mobiliesiems telefonams sukūrėme aplikaciją, tuo metu vadintą moduliu, kuri turėjo vartotoją įspėti apie ryšio kokybę. Ši individualios tinklo kokybės nustatymo koncepcija iQoS (angl. individual Quality of Service) pasaulyje prieš dešimtmetį neturėjo analogų“, – komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Telekomunikacijų katedros vedėjas dr. Artūras Medeišis.
Ryšio kokybės tyrimus pakeitė šiuo metu aktyviai vykdomi išmaniųjų telekomunikacijų krypties moksliniai tyrimai. Vienas naujausių VGTU sukurtų prototipų - durų užrakto aplikacija, kuri primins užuomaršoms apie neužrakintas duris. Apie tai įspės išmaniajame telefone pasirodęs signalas. „Tikime, kad durų užrakto sistema galėtų tapti populiari rinkoje, ypač supaprastinus jos įdiegimą. Šiuo metu prie durų reikia primontuoti valdiklio dėžutę ir pakeisti spynos dalį, kad būtų įtaisytas jutiklis, tačiau įmanoma sukurti bevielį jutiklį, kurį būtų galima sumontuoti be mechaninių pakeitimų duryse ar spynoje“, – komentavo A. Medeišis.
Apsipirkimą galėtų palengvinti apyrankė, kurioje būtų įmontuotas prekės kodo skeneris ir kuria nuskaičius kodą bei padedant išmaniajam telefonui susisiekus su parduotuvės baze, nematančiam žmogui būtų pranešta apie išsirinktą prekę ir jos kainą.
Teks išspręsti psichologines problemas
Šiuo metu kuriamo išmaniojo asistento ateityje bus galima pasiteirauti, kur galima papietauti už tam tikrą sumą ar kokios muzikos klausytis. „Jeigu jūs girdite muziką, išmanusis asistentas gali įvardyti girdimą muzikos kūrinį, pateikti nuorodą į vietą, kur galima įsigyti reikiamą įrašą. Išmaniojo asistento ekraną nukreipus į dangų, jis gali pranešti apie matomas žvaigždes. Gatvėje pamačius restoraną, galėtume į jį nukreipti išmaniojo įtaiso kamerą, ir išmanusis asistentas jį identifikuotų, jums pateiktų atsiliepimus apie restoraną, jo meniu ir kainas. Tai yra papildytoji realybė, kai išmanusis asistentas praplečia tai, ką mes galime matyti ar jausti“, – pabrėžė A. Medeišis.
Proveržis žadamas ir prognozuojančiam išmanumui (angl. predictive intelligence). Prognozuojančio pagalbininko prototipas – jau veikianti programa „Siri“. Ji naudoja natūralios kalbos apdorojimo funkciją atsakymams į klausimus ir duodamoms rekomendacijoms. Ši programa prisitaiko prie individualaus vartotojo, įvertinusi jo įpročius.
„Išmanusis asistentas, fiksuodamas pasikartojančius mūsų veiksmus, išanalizavęs dienotvarkę, buvimo vietą, pomėgius, iš anksto, dar nė nepradėjus ieškoti informacijos, ją pateiks susistemintą: pavyzdžiui, galės pranešti, kokios tuo metu, kai mes paprastai keliaujame, eismo spūstys, arba įspėti, kad norint kažkur suspėti, būtina išvažiuoti anksčiau“, – paaiškino A. Medeišis. Pagrindinė problema, kurią teks išspręsti, pašnekovo teigimu, kaip tokiu atveju pateikiamą informaciją paversti neįkyria, negąsdinančia. Panašiu principu veikiančių išmaniųjų asistentų prototipų yra jau dabar. Vienas pagrindinių – paslauga „Google now“.
Išmanieji akiniai „Google Glass“– puikus nešiojamos kompiuterizacijos pavyzdys: išmanusis telefonas nešiojamas ant nosies galiuko. Prototipas testuojamas, jau veikia, bet jo neskubama diegti. Pagrindinė priežastis – išsprendus technologines problemas, neišspręstos lieka socialinės ir psichologinės.
Išmanusis asistentas ateityje, planuojama, galėtų tapti netgi mūsų sveikatos būklės stebėtoju. Šiuo metu jau kalbama apie medicininį žmogaus tinklą. Tai jutiklių – išorinių arba implantuojamų – visuma. Šiandien naudojami ne tik širdies implantai, bet ir diagnostiniai ar klausą atkuriantys. Asmeninis asistentas galėtų tapti centriniu pultu, gebančiu stebėti ir sisteminti jutiklių pateiktą informaciją, patarti, kaip elgtis, jei padidėjo gliukozės koncentracija kraujyje arba kraujospūdis. Nutikus nelaimei, asmeninis asistentas, galėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą, naudodamas GPS, pranešti, kur rasti ligonį.
Netolimoje ateityje, prognozuoja A. Medeišis, pasikeis pats mūsų santykis su komunikacijomis. „Prieš kurį laiką mobiliojo ryšio operatoriai kalbėjo apie pagrindinę aplikaciją (angl. killer application), kuri versle bus svarbiausia. Ilgą laiką tai buvo balso skambučiai. Tendencija aiški: pats mobilusis prietaisas, jo išmanios funkcijos, tampa pagrindine mūsų komunikacijų ašimi“, – atkreipė dėmesį dr. A. Medeišis. Juolab skambinimas – šiandien yra nebe ta funkcija, kuria dažniausiai naudojasi išmaniųjų telefonų savininkai. Daug svarbesnis tampa muzikos grotuvas, fotoaparatas, GPS navigatorius, patarėjas, elektroninės knygos. Elektronikos miniatiūrizacija padarė didžiausią pažangą: kas kelerius metus sparčiai didėja mikroschemų talpa. Išmanieji telefonai gali savyje sutalpinti vis galingesnį kompiuterį – atlikti vis daugiau funkcijų.
Tobulėjimui ribų nėra?
Visi išmanieji įrenginiai, jų pridėtiniai įtaisai, jutikliai nuolat mažėja, tobulėja, atsiranda naujų technologijų. Pavyzdžiui, nanorobotai. Manoma, kad netrukus į kraujagysles bus galima įleisti mikroskopinius robotus, kurie atliktų įvairius stebėjimus, tyrimus ir pateiktų atliktų stebėjimų rezultatus. Norint sumažinti mirčių nuo insulto skaičių, mikroskopiniai robotai galėtų kraujagyslėse greičiau aptikti besiformuojančius krešulius. Išmanusis asistentas taptų tuo prietaisu, kuris priimtų reikiamą informaciją ir susisiektų su gydymo įstaiga.
Kalbėjimas telefonu ar pranešimų siuntimas vairuojant lemia bene 95 proc. eismo įvykių. Diegiami sprendimai, kurie padėtų atpažinti, ar žmogus vairuoja, ar ne. Išmanusis asistentas, nustatęs, kad automobilis juda didesniu nei 10 kilometrų per valandą greičiu, užblokuotų visus skambučius ir pranešimus. Šiandieną šis sprendimas jau yra taikomas. Problema – kaip atskirti, ar žmogus vairuoja, ar važiuoja traukiniu arba troleibusu. Ši problema kol kas sprendžiama, pavyzdžiui, atliekant „dėmesio testą“, kai aparatas įvertina, ar vairuotojas atsiliepia į ekrane besikeičiančią informaciją.
Mandagumui prireikė laiko
Išpopuliarėjus pirmiesiems mobiliesiems telefonams, prireikė laiko, kol buvo sukurtas tam tikras etiketas: kada galima, o kada netinka kalbėtis mobiliuoju telefonu. Pašnekovas įsitikinęs, kad prireiks laiko, kol susiformuos tam tikros taisyklės, kaip tinka elgtis su išmaniaisiais asistentais, pavyzdžiui, naudojant išmaniuosius akinius „Google Glass“, kurie gali nuolat filmuoti ir fotografuoti.
Jau seniai kalbama, kad išmanieji telefonai daug kam sukelia stresų, baimių ir priklausomybių. Kai kurios įmonės, pasak VGTU atstovo jau ieško sprendimų pačios – pavyzdžiui, duodamos išmaniuosius telefonus darbuotojams, sukonfigūruoja paslaugas taip, kad jos neveiktų naktį, tačiau tai visų problemų neišspręs. Turime atsakyti sau, ar esame pasiruošę būti filmuojami ir fotografuojami arba kokia rizika, kad išmanieji asistentai atims iš vaikų savarankiškumą, galvodami už juos. Be jokios abejonės, išmaniųjų telefonų ir asistentų populiarumą lems besikeičiančių socialinių bendravimo normų visuma.
