„Įsijungiu šiandien savo „Facebook“ profilį ir matau, kad vienas iš mano pažįstamų pasidalinęs nuorodą, - į DELFI kreipėsi skaitytojas. - Man iškart pasidarė aišku, kad už skambios antraštės ir vulgarios foto slepiasi „like“ (liet. „patinka“) medžiotojai, kurie tokiomis išgalvotomis naujienomis bando pritraukti jų kokiai nors įmonei.“
Įmonės „Socialus Marketingas“ direktorius Arijus Žakas paaiškina, jog ne tik nuotraukos, bet ir video įrašai socialiniame tinkle „Facebook“ yra naudojami neteisėtai pritraukti socialinio profilio mėgėjus. Vėliau prieš savo valią mėgėjais tapę žmonės „Facebook“ paskyroje mato, pavyzdžiui, prekybos tinklo, naujienas.
„Yra teisėtas ir neteisėtas būdas investuoti į mėgėjų kiekį. Teisėta yra pirkti reklamą „Facebook“, kuri rodoma tikslinei auditorijai. Susidomėjus ir paspaudus ant reklamos, žmonės patenka į, pavyzdžiui, įmonės profilį ir gali spausti „patinka“ - profilis turi daugiau mėgėjų. Egzistuoja ir neteisėtas būdas, kurį draudžia „Facebook“: dedamos nuorodos į video ar nuotraukas su skambiomis antraštėmis iš serijos „kažkas mirė ateik ir pasižiūrėk“. Paspaudus ant tokio video, žmonės dažniausiai yra nukreipiami į tarpinį puslapį. Jame gali būti prašoma įrodyti, kad nesi robotas surenkant raidžių ir skaičių kombinaciją arba kelis kartus spaudžiant ant video, kuris iš karto neatsidaro. Tuo metu, kai renkama skaičių - raidžių kombinacija arba kai kelis kartus spaudžiama ant video, žmogus neteisėtu būdu tampa kažkokio puslapio mėgėjų“, - pasakoja jis.
Specialistas sako, jog dažniausiai mėgėjų „medžiotojais“ yra mokantys programuoti žmonės, tačiau įmonėms tokia paslauga sukelia nemalonumų: prieš savo valią mėgėjais tapę žmonės neigiamas emocijas susieja su įmonės prekės ženklu.
„Mėgėjų pritraukimas jiems nežinant yra vartotojų apgaudinėjimas, - sako Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. - Sąmoningai valdomi prekių ženklai tokiomis paslaugomis nesinaudoja, nes jos pridėtinės vertės nesukuria ir populiarumo nepadidina.“
Yra nukentėjusiųjų
Rinkodaros specialistai sako, jog ir dabar internete galima rasti mėgėjų pirkimo paslaugų skelbimų. Tiesa, laikui bėgant jos pinga. Jei anksčiau 1 tūkst. mėgėjų kainavo 200 litų, tai dabar jų galima gauti ir už mažiau nei 40 litų.
„Esu girdėjęs, kad tokią paslaugą galima nusipirkti, bet dažniausiai nusiperkama labai nekokybiška auditorija, nebūtinai net iš Lietuvos“, - konstatuoja S. Bartkus.
Jo manymu, dažniausiai mėgėjus perka socialinių tinklų ir rinkodaros principų neišmanančios įmonės, nes dirbtinis srautas naudos neatneša, o priešingai – gali pakenkti. Vieną iš nesėkmės istorijų pasakoja A. Žakas.
„Kartais mėgėjų pirkimas pasiekia absurdo ribą, pavyzdžiui, buvome sulaukę užklausos iš vaistinės, kuri norėjo nusipirkti mėgėjų: vaistinės vadovas norėjo turėti daugiau „Facebook“ profilio mėgėjų nei tuo metu turėjo jų konkurentai. Mes jų nepardavėme, nes mes mėgėjais neprekiaujame, bet galiausiai jie vis tiek mėgėjų nusipirko. Tiesa, mėgėjų pirkimo procesas iš esmės yra nekontroliuojamas, tad iš 9 tūkst. mėgėjų, kuriuos jie pirko, 8 tūkst. buvo iš Baltarusijos. Turbūt galite įsivaizduoti, kaip atrodė vaistinės iš Lietuvos komunikacija lietuviams, kai iš 10 tūkst. žmonių 8 tūkst. yra baltarusiai ir kokiais komentarais užsieniečiai atsiliepė į lietuviškos vaistinės komunikaciją. Galiausiai įmonė ištrynė tą puslapį“, - dėsto A. Žakas.
Pasak jo, taip atsitinka daugeliu atveju, kol nepasimokoma iš padarytų klaidų.
„Lietuvoje, manau, dabar jau nemažai įmonių žino, kad mėgėjus pirkti yra blogai, bet lygiai taip pat nemaža dalis žmonių „užkimba“ už gerų pardavėjų pasiūlymų arba kainos. Jie mano, kad už 40 litų pritrauks 1 tūkst. žmonių, o pritraukus 10 tūkst. jie šaus į viršų, bet yra tik išleidžiami pinigai. Tokiu atveju tenka girdėti dvi tipines frazes: „Facebook“ neveikia arba „Facebook“ naudojasi tik vaikai. Taip yra dėl to, kad dažniausiai vaikai pasižiūrėjo, kaip įžymus žmogus atidengia, pavyzdžiui, karstą ir tapo įmonės mėgėju. Deja, nesuprantama, kad problemos esmė yra pradinis įmonės veiksmas“, - apgailestauja A. Žakas.
Rinkodaros specialistai laikosi nuomonės, jog nėra nei vieno argumento, kuris galėtų pateisinti mėgėjų pirkimą, nes jis prieštarauja ne tik „Facebook“ taisyklėms, bei ir etikos bei moralės normoms, o galiausiai – kenkia įmonės įvaizdžiui.
