Techninių charakteristikų požiūriu telefonas tikrai nepriekaištingas – galingas procesorius (4 branduolių, 1,5 GHz „Krait“), gana daug atminties (2 GB darbinės, 16 GB nuolatinės, iki 64 GB „microSD“ kortelių palaikymas), puiki 13 MP kamera, didžiulis, aukštos kokybės ekranas (5 colių, 1080 x 1920 taškų raiškos, 441 ppi taškų tankis) tuomet buvo geriausias pasaulyje. O iš visų pusių stiklu dengtas korpusas tiesiog dvelkia prabanga – atrodytų, kas daugiau galėtų sudominti buvusį „Apple“ gerbėją, jei ne šis gražuolis?
Išvaizdos požiūriu „Xperia Z“ negalima neišskirti kaip puikiai atrodančio – tai yra ne tik komunikacijos įrenginys (arba kompiuteris su skambinimo funkcija), bet ir madingas griežtų formų aksesuaras, kuris tikriausiai pabrėžtų ir turėtojo modernumą.
Deja, iš visų pusių stiklinis korpusas nebūtinai yra privalumas. Ir tai aiškėja iškart paėmus telefoną į ranką: nors jis, įvertinus dydį, yra labai lengvas (146 g) ir iš tiesų plonas (vos 7,9 mm storio), bet itin griežtos stačiakampio gretasienio formos smarkiai gadina lengvumo įspūdį. Galbūt telefonas ir gražus pažiūrėti iš toliau, bet rankoje jis guli kaip kampuota (nors ir labai lengva) plyta.
Šešios stiklinės kraštinės turi ir kitą trūkumą: jei baltos pirštinaitės nėra jūsų nuolatinio garderobo dalis, nesitikėkite, kad telefonas bus švarus. O jei nuvalysite telefono nugarėlę, jį apvertę nuvalysite ekraną, tai dar kartą apvertę pamatysite, jog nugarėlę vėl reikia valyti. Deja, tokio pirštų atspaudų magneto matyti dar nėra tekę. Kita vertus, abipus stiklinių „iPhone“ naudotojai tikriausiai jau žino kaip spręsti pirštų atspaudų problemą ir toks „Sony“ dizaino sprendimas jų neerzintų?
Stiklinių briaunų pasirinkimas padiktavo ir dar vieną dizaino sprendimą, kuris nebūtinai turėtų būti vadinamas privalumu: visos telefono angos yra slepiamos po dangteliais. Tai, kad po dangteliu slepiasi atminties kortelių ar SIM kortelės lizdas, visai nėra blogai. Bet štai „microUSB“ ir ausinių lizdų paslėpimas džiugina mažiau. Ir dangteliai yra tokie, kad reikia tam tikro meistriškumo juos prilaikyti, kol įstatomi kištukai. Be to, šių santykinai dažnai naudojamų lizdų dangteliai, tvirtinami plonomis elastingo plastiko juostelėmis, gali kokį kartą imti ir nutrūkti, sugadindami visą korpuso vientisumo sukuriamą grožį.
Jeigu muzikos iš telefono klausyti nemėgstate, briaunų dangtelių problemą išspręsti labai paprasta: komplekte pateikiamas ir labai stilingas, puikiai telefono dizainą atitinkantis stovelis, į kurį įstačius telefoną šis pradeda krautis ir persijungia į pusiau aktyvų režimą – štai jums ir patogus, ir išvaizdus sprendimas. Beje, tai daug gražiau nei dabar jau senovinių titulo verti skaitmeniniai radijo imtuvai/žadintuvai, paprastai statomi ant spintelės šalia lovos.
Briaunų dangteliai atlieka ne vien estetinę funkciją – jie suteikė „Sony“ galimybę pagaminti tokį telefoną, kuris, net būdamas aukščiausios kokybės klasės gaminiu, taip pat yra atsparus dulkėms ir drėgmei. Kiti gamintojai atsparius aplinkos poveikiui siūlo geriausiu atveju vidutinei klasei priskiriamus telefonų modelius. Žinoma, ir čia yra erdvės svarstymui – kiek tai reikalinga? Juk jeigu žmogus dirba statybininku ar ugniagesiu ir telefonas dažnai šlampa ar užsiteršia dulkėmis, jis vargu ar rinksis tokio dydžio stiklinį telefoną. Juolab, kad vanduo pirštų atspaudų nenuplauna, vistiek teks šveisti medvilniniu skudurėliu.
Taip jau sutapo, kad netrukus po telefono išbandymo teko klausytis ir „Sony“ atstovo Lietuvoje bandymų paaiškinti, kaip gerai yra drėgmei atsparus telefonas – pasirodo, telefonų su tokia savybe kur kas rečiau nešami į garantinio aptarnavimo centrus. Mat apribojus drėgmės patekimą ant jautrios elektronikos apsaugoma nuo daugybės įvairių gedimų.
Kita vertus, tame pačiame pristatyme dalyvavusi MTTC (bendrovės, užsiimančios mobiliųjų įrenginių garantiniu aptarnavimu) atstovė pareiškė, kad jeigu į jų centrą būtų atneštas „paskendęs“ telefonas, kaltė dėl gedimo greičiausiai būtų suversta naudotojui, o ne gamintojui. Taigi, telefono mirkymas akvariume norint papramogauti tikriausiai nėra pats geriausias sprendimas, kurį galima būtų sugalvoti.
Šiek tiek stebina tai, kad „Sony“, gaminantys kameras labai didelei daliai telefonų gamintojų (nors žinoma, jie nesigiria, kad jų kamerą pagamino „Sony“), savo pačių flagmanui neparuošė jokių stebuklingų technologijų, kurios kokiu nors būdu pagerintų nuotraukas. Aparate nėra nei mechaninio optikos stabilizatoriaus, nei jutiklio taškų jungimo siekiant sumažinti nufotografuoto vaizdo triukšmingumą (visa tai siūlo konkurentai), o rezultatas – lygiai toks, kokio ir galima tikėtis: fotografavimui tamsioje aplinkoje šis telefonas nėra geras pasirinkimas.
Kita vertus, esant geroms fotografavimo sąlygoms 13 MP kamera fiksuoja itin „aštrų“ vaizdą be spalvinių iškraipymų. Fotografuojant standartinį kokybės patikrinimo testą telefonas, panašu, nenusileido jokiems kitiems šių metų geriausiems telefonams. Na gal tik vaizdas gavosi kiek tamsesnis (šiuos testus atliko svetainė gsmarena.com).
Fotografuojant ir filmuojant normaliomis sąlygomis „Xperia Z“ nedžiugino – nors telefonų su optikos stabilizatoriais Lietuvoje įsigyti dar oficialiai neįmanoma, bet kito gamintojo pasiūlytas sprendimas tiek pakoregavo lūkesčius, kad nuo įprastinių rankos judesių ir švelnaus vėjelio virpantis vaizdas labai akivaizdžiai nusileidžia bent dviem konkurentams, o fotografuojant nuolat norėtųsi, kad išlaikymas būtų bent akimirksniu ilgesnis – taip nuotraukos būtų šviesesnės. Tik kad be optinės stabilizacijos vaizdas praranda aštrumą.
Telefono ekranas yra iš tiesų puikus (jeigu susitaikytume su visiems gamintojams nesvetima gigantomanijos liga), vaizdą pateikiantis „Full HD“ (1080 * 1920 taškų) raiška. Įsivaizduokite – colyje tokio ekrano telpa 441 taškas. Arba, išvertus į mums patogesnius matavimo vienetus, vieno taško skersmuo yra 0,058 mm. Įžiūrėtumėte tokį?
Ekranas padengtas ir specialia plėvele, kuri apsaugo ekraną nuo stiklo sutrūkinėjimo. Be jokios abejonės, tai yra privalumas – teko matyti tikrai ne vieną telefoną su sutrūkusiu stikliniu ekranu ar nugarėle ir tas vaizdas nebuvo malonus. Bet toks patogumas turi savo kainą. Visų pirma, apsauginė plėvelė braižosi ganėtinai lengvai, kur kas lengviau, nei po ja esantis stiklas ir po kurio laiko tikriausiai norėsite ją nulupti. Antra, plėvelė šiek tiek pabalina ekrano vaizdą, todėl lyginant su kitais telefonais vaizdas „Xperia Z“ ekrane nebus toks džiuginantis: juoda spalva bus ne juoda, o pilka. Na ir trečias, galbūt ne itin svarbus trūkumėlis – plastikinis paviršius pirštų atspaudus traukia labiau už stiklą, o paviršių nušveitus medvilne jis įgauna statinį krūvį ir traukia dulkes. Stiklas tokia nepatogia savybe nepasižymi.
Galutinis verdiktas: jeigu žvalgotės į geriausius telefonus rinkoje, vadinasi, kainų segmentas ties 2000 litų (šis aparatas vieno operatoriaus salone kainuoja 2200 litų) riba jūsų nebaugina. Turėsite nuspręsti, kas jums svarbiau: funkcionalumas ir patogumas ar dizainas ir įspūdis. Antruoju atveju tikrai nepralošite iš kišenės išsitraukę „Xperia Z“ - sužavėti bus visi, kurie jus matys. Bet jei pirmasis atvejis jums labiau prie širdies, pasižvalgykite ką siūlo „Sony“ konkurentai. Kita vertus, „Sony“ jau pristatė ir „Xperia ZL“ modelį, kuris praktiškai identiškas bandytajam, tik yra patogesnis laikyti rankoje.
