Robotai. Patį žodį pirmasis panaudojo čekų rašytojas-fantastas Karelas Čapekas: 1920-aisiais pasirodė šio rašytojo knyga „R.U.R.“ (sutrumpinimas nuo Rossum's Universal Robots) apie robotus (dabar sakytume – androidus), bet pagal originalią idėją į žmones panašios mašinos turėjo vadintis laboriais (ček. laboři, liet. darbininkas). Rašytojui šio žodžio skambesys nepatiko, ir jis kreipėsi patarimo į brolį Josefą. Šis ir pasiūlė dabar jau visiems žinomą roboto terminą, kilusį iš čekiško žodžio „robota“, čekų kalboje turintį panašią reikšmę, kaip lietuvių kalboje žodis „lažas“.
Robotai visada buvo neatsiejami nuo fantastikos. Ten jie dažniausiai sutinkami kaip mechaniniai humanoidai, nors realybėje tokių mažuma - turbūt kiekvienoje galima rasti po vienokį ar kitokį robotą, bet jis tikrai neturės dviejų kojų, dviejų rankų ir vargiai panėšės į žmogų.
Humanoidinių robotų nebuvo ir „Robotiadoje“. Na, išskyrus vieną, pagamintą iš kartono ir siūliusį renginio dalyviams saldainius.
Užtat buvo robotų su daugiau nei dviem kojom. Ir su ratais – šių buvo dauguma. Bet apie viską iš pradžių.
„Lego“ lyga
Viena iš kertinių „Robotiados“ dalių buvo respublikinės FLL turnyras, sutraukęs 27 moksleivių komandas iš visos Lietuvos.
Varžybos tarp komandų vyksta ant specialių stalų, kuriame įrengtos kliūtis ir objektai, susiję su užduotimis. Užduotys gali būti įvairios – pavyzdžiui, robotas turi pristumti iš „Lego“ kaladėlių sukonstruotą kėdę prie tokio paties stalo – bet visos jos žinomos iš anksto.
Taip pat iš anksto žinomos ir trasos kliūtys (tarkime, tiltas ar estakada), roboto veiksmai taip pat jau yra suprogramuoti (pavyzdžiui – prisilietus prie objekto, nuleisti vieną manipuliatorių ir pavažiuoti atgal), tad pačiose varžybose atsakingiausias momentas yra tinkamai nutaikyti robotą reikiama trajektorija – ar bent jau taip rungtynių problematiką pristato devintokai Augius Kaušas ir Lukas Šiupinys, prie rungtynių stalo atstovavę Pakruojo rajono Rozalimo vidurinės mokyklos komandą „Spindulėliai“, užėmusią antrą vietą.
Varžyboms naudojami „Lego Mindstorms“ serijos robotai, susidedantys iš programuojamo minikompiuterio, važiuoklės ir kelių rūšių jutiklių – atstumo, lietimo, ir pan. Pasak Augiaus ir Luko, sukurti trasą įveikiančią roboto programą trunka daugiau nei 24 gryno programavimo valandas.
Vaikinai robotika užsiiminėja dvejus metus, juos sudomino vyresni tos pačios mokyklos moksleiviai. Paklausti, ar robotika populiari mokykloje, vaikinai šypsosi: „Nelabai. Bet padėtis pagerėjo, kai išnešėme treniruočių stalą į mokyklos koridorių. Daugiau žmonių pradėjo pastebėti ir domėtis, kas čia vyksta.“
Komanda (prie varžybų stalo gali būti tik du jos nariai) gauna taškus už sėkmingai jų roboto atliktas užduotis per laiko limitą.
„Robotiados“ varžybas sudarė sudarė ne vien FLL turnyras, bet ir FLL projektų konkursas, kuriame komandos turėjo išnagrinėti su šių metų temą („Pagalba senjorams“) ir pasiūlyti jai savo sukurtą su robotais susijusį sprendimą.
Galiausiai, susumavus rezultatus, pirmąją vietą užėmė „Robotikos Akademijos“ komanda „Hero Team“, antrąją – jau minėti Rozalimo „Spindulėliai“, trečiąją – tos pačios „Robotikos akademijos „Aš Robotas“. Pirmosios vietos nugalėtojai keliaus į europines FLL varžybas.
Valstybės ir verslo dėmesys
Atrodo, kuo toks renginys, kažkuo primenantis respublikinę olimpiadą, galėtų sudominti verslininkus ar valstybės žmones? Laimei, plačiau žvelgiančių į robotikos pradmenis Lietuvoje yra tiek tarp verslininkų, tiek tarp politikų.
Renginyje besilankiusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę labiausiai žavėjo projekto „Pagalba senjorams“ idėja. Taip pat – vaikų, jaunimo entuziazmas bei susidomėjimas informacinėmis technologijomis, kurios Lietuvoje šiaip jau neturi itin didelio pasisekimo.
Įdomų požiūrį į pastarosios problemos sprendimą pasiūlė vienos iš renginį rėmusių kompanijų –„3M Lietuva“ - vadovas Linas Stankevičius: IT atrodo nuobodžiai, bet juk ir čia galima būti žvaigžde, spindesiu prilygstančiai roko žvaigždei. Elementarus Steve'o Jobso pavyzdys – kuo jis būtų tapęs, jei būtų pasukęs ne į IT sritį, o į muziką? Galbūt Jimi Hendrixu? O jei J. Hendrixas būtų iškeitęs gitarą į kompiuterį?
L. Stankevičiaus manymu, jaunimas, matydamas tokias sėkmės istorijas ir tokias IT žvaigždes, turėtų papildomos motyvacijos domėtis, regis, tokia nuobodžia sritimi.
Robotų kūrėjų komandos buvo apdovanotos kvietimais susipažinti su modernių technologijų verslo įmonių veikla, mokslinėmis laboratorijomis. Lazerių ir Šviesos Mokslo ir Technologijų Asociacija įteikė kvietimus į įmonę „Optolita“ - pamatyti, kaip yra kuriami lazerių komponentai. „Moog Medical Devices Group“ dovanojo kvietimus apsilankyti moksliniuose inžineriniuose bei gamybos skyriuose - ir iš arti pamatyti modernių medicinos prietaisų kūrimo bei gamybos procesą, susipažinti su kūrėjais.
„BOD Group“ pakvietė apsilankyti Aukštųjų technologijų tyrimų centre, kuriame bus vykdoma saulės elementų gamyba, o taip pat susipažinti su kompaktinių diskų pramoniniu gamybos procesu.
Lietuviški robotai
Be „Lego“ robotų, renginyje buvo galima pamatyti ir lietuviškos robotikos projektų, kuriuos pristatė aukštosios Lietuvos mokyklos ir kolegijos. Akių rainelės nuskaitymo realiuoju laiku technologija (jums pakanka prieiti per metrą nuo aparato!), daugiakojis robotas, galintis vaikščioti nelygiais paviršiais, robotas, sekantis paskui objektą (įsivaizduokite – pritaisyti tokiam aukų rinkimo skardinėlę ir paleisti į kokį priėmimą...), robotas, turintis tik du ratus, bet puikiai išlaikantis lygsvarą ir t.t.
Atrodo, robotika Lietuvoje turi ateitį. Ir tai suprantama - robotais lengviau sudominti jaunimą, robotų programavimo pradžiamokslis nėra itin sunkus ar reikalaujantis specifinių žinių, tai netgi galima apibūdinti kaip smagų žaidimą. Ir techninės įrangos kaina - sąlyginai nebrangi: visai neblogos komplektacijos „Lego Mindstorms“ rinkinys kainuoja apie 1200 litų. Tokį rinkinį tikrai galėtų įsigyti mokykla, programavimo būrelis ar net kelios susivienijusios šeimos, kurių atžalos susidomėjo robotams.
Gal su laiku galėsime prisistatinėti ne tik kaip lazerių valstybė?
