Iki šiol knygas skaičiau turbūt ne taip, kaip skaito dauguma žmonių. Negaliu pakęsti bibliotekų. O vaikystėje tokio didelio knygų pasirinkimo nebuvo, tad įpratau skaityti jau perskaitytas knygas. Po keletą kartų. O mėgstamiausias – net ir po keliolika. Skaityti gera knygą – man tas pats, kas klausytis gero albumo. Galima vėl ir vėl.
Ir tik visai neseniai suvokiau, kad psichologai, teigiantys, jog mūsų vaikystės atsiminimai lemia tikrai daug, turbūt yra teisūs – nes iš kur kitur, jei ne vaikystės, galėjo susiformuoti toks savotiškas idealios knygos etalonas: nebe nauja, kiek apibrizgusiais viršeliais, su pageltonavusiais puslapiais, senovišku, dabar jau nebenaudojamu šriftu ir turinti tą specifinį pagyvenusios knygos kvapą? Ir su tokia knyga reikia pusiau gulomis taisytis ant sofos ar lovos, būtinai – po kaitrine lempute...
O dabar, štai, ėmė ir atsirado kažkokios elektroninės knygos. Skaityklės – brangios (kalbame apie daugmaž 2008-uosius), skaityti kompiuterio ekrane – nepatogu ir ilgiau paskaičius, skauda akis. Be to, pati skaityklė – mažytė, nerimta. Ir dar turinio gimtąja kalba praktiškai nėra. Išvis, jokio „knygos jausmo“. Vien tik tekstas.
Bet prieš metus mano nuomonė visiškai pasikeitė, ir taip nutiko ne vien man. Kaip tai atsitinka ir kodėl?
Kodėl nepatinka e-knygos?
Prieš ruošiant šį tekstą, paskelbėme apklausą. Nemėgstantys elektroninių knygų išvardijo lygiai tas pačias priežastis, kurias būčiau nurodęs ir pats - „knyga neturi kūno“, „tikros knygos maloniau rankoms“, „nuo kompiuterio ekrano per dieną pavargsta akys, skaitydama tikrą knygą pailsiu, tai visai kas kita“ ir t.t.
Norėtųsi atkreipti dėmesį į dar vieną argumentą - „menkas turinio pasirinkimas“. Šis teiginys apie jo autorių pasako vieną esminį dalyką – jis knygas skaito tik lietuvių kalba.
Taip, lietuviško turinio pasirinkimas – itin ribotas. O pažvelgus procentiškai, galima sakyti, kad jo iš viso nėra – sudėjus visus legalius platintojus per visą lietuviškosios leidybos istoriją, priskaičiuotume vos kelis šimtus lietuviškų e-knygų.
Tiesa, tendencijos gerėja. Leidėjai pagaliau susizgrimba ir bent jau žada didinti lietuviškų e-knygų pasiūlą, ir šie pažadai po truputį net tampa realybe – štai keletas populiarių naujų knygų jau tikrai platinamos ir elektroniniu formatu.
Kodėl e-knygos patinka?
Vis dėlto, minėtasis argumentas „menkas turinio pasirinkimas“ tampa tiesiog komišku, kai peržengi gimtosios kalbos ribas. Anglakalbės literatūros kiekis elektroniniu formatu – sunkiai įsivaizduojamas. Kainos, palyginus su lietuviškomis – taip pat. Ir kai kartais susiduriu su lietuviško vertimo ypatybėmis, tikrai gana gerai apgalvoju, ar apsimoka mokėti už lietuvišką popierinį leidimą, kai vertėjų ir kalbininkų neišpreparuotas originalus leidimas kainuoja iki trečdalio mažiau. O dar ir užsienio kalba tobulėja.
Įsigijus skaityklę, skaitymas mūsų šeimoje išaugo iki 300 procentų. Iki tol dviese per savaitę perskaitydavome knygą, dabar – dvi-tris. Perskaitytume ir daugiau, bet dviem žmonėms viena skaityklė – gerokai per mažai. O antros neįsigyjame, nes... neišsirenkame. Bet apie tai – kitą kartą.
Man vienas didžiausių skaityklės privalumų – užimama vieta. Kai kas netiki, bet paskutiniu metu mūsų šeimoje naujų knygų įsigijimą lėmė ir jų tūrio problema. Knygos namuose jau seniai perpildė lentynas, įsitaisė ant spintų, ėmė taikytis ir į kitas laisvesnes ar rečiau naudojamas erdves. Žinoma, galima gyventi kaip a.a. Artūrui „Barui“ Barysui (žr. nuotr. puslapio pačioje), bet toks gyvenimas – ne kiekvienam.
Mūsų įsigytas „Kindle“ pagal oficialius pažadus talpina 1400 knygų – t. y. visą mūsų namų biblioteką – o užima vos 16,5x 11 cm. Sveria 170 gramų, ir kasdien skaitant po 2-3 valandas, įkrauti reikia daugmaž kartą per 3-4 savaites. Idealus dalykėlis kelionėms.
Tą patį teigia ir apklausos respondentai: „neužima vietos“, „daug knygų telpa kišenėje“, „neužima vietos kambaryje, perskaičius galima ištrinti“, „perskaityti 500 psl. lietuviško leidėjo popierinę knygą - net ir fizinis iššūkis“. Prie paskutiniosios frazės taip ir norisi pritariamai palinguoti galvą...
Kada skaityklė atsiperka?
Kaina. Viena populiariausių skaityklių su elektroninio rašalo technologija - „Amazon Kindle“ („Amazon“ skaitykles turi ir didžiausia apklausos respondentų dalis – 17proc.) - kainuoja apie 350 litų. Po kelių knygų tokia kaina atsiperka?
Kainos pavyzdžiu pasirinkime geriausiai parduodamą 2012-ųjų knygą, E.L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.
Lietuviškas pirmosios trilogijos knygos leidimas kietais viršeliais, knygyne – 50 litų.
Lietuviškas pirmosios trilogijos knygos leidimas minkštais viršeliais – neišleista.
Lietuviškas pirmosios trilogijos knygos leidimas e-formatu – 37 litai.
Originalus pirmosios trilogijos knygos leidimas kietais viršeliais iš „Amazon.com“ – 41 litas (siuntimo kaina neįskaičiuojama)
Originalus pirmosios trilogijos knygos leidimas minkštais viršeliais iš „Amazon.com“ – 23 litai (siuntimo kaina neįskaičiuojama)
Originalus pirmosios trilogijos knygos leidimas „Amazon Kindle“ sistemoje – 32 litai
Taigi, septyni lietuviški leidiniai iš bestselerių sąrašo – ir skaityklės kaina jau surinkta. Bet tai – dar ne atsipirkimas: juk be skaityklės, reikia pirkti ir pačias knygas.. Kad suskaičiuotume, kada skaityklė jau atsiperka, padalinkime jos kainą iš popierinės knygos ir e-knygos kainų skirtumo.
Skaičiavimams pasirinkime didesniąją – lietuviško leidimo – elektroninę kainą. Tam, kad sužinotume blogiausiąjį variantą, po kiek e-knygų įsigijimo skaityklė jau tikrai atsipirks. Taigi, 350 daliname iš 13 (skirtumas tarp 50 ir 37) ir gauname 27.
27 e-knygos ir „Amazon Kindle“ jau pateisina investiciją. Tuo tarpu dar galime paskaičiuoti, kad popierinės versijos atveju 27 knygos kietais viršeliais iš bestselerių sąrašo kainuos 1350 litų...
It visa tai – pats blogiausias, pats pesimistiškiausias variantas. Nes iš tiesų internete pilna legalaus, bet nemokamo turinio – visa klasika, kuriai jau pasibaigė autorių teisių apribojimai. Vaikams anglų kalbos pamokai užduota perskaityti „Robinzoną Kruzą“ originalo kalba? Knygyne toks kainuoja 10-20 litų, o čia net nereikia eiti iš namų, ir visiškai legaliai nekainuoja nieko.
Kiti privalumai
Kaina aiški. Kur dar e-knyga lenkia popierines knygas?
Įsigijus e-knygas per „Amazon“ ir turint ne tik skaityklę, bet ir išmanųjį įrenginį, dideliu privalumu tampa sinchronizacija. Skaitėte knygą skaityklėje, bet išeidami pamiršote skaityklę namie, o autobuse turite tik išmanųjį telefoną? Ne bėda. Pasileiskite „Amazon“ mikroprogramą ir ji susiras, ties kuriuo puslapiu baigėte skaityti skaityklėje. Grįžus namo, skaityklė pasitikrins, iki kur priskaitėte išmaniajame įrenginyje, ir taip pat sinchronizuosis.
Dar vienas privalumas – paieška tekste. Na, tiesiog kaip Ctrl+F kompiuteryje. Tai ypač aktualu skaitant techninę ir mokslinę literatūrą.
Skaitant anglų kalba, labai patogu ir integruotas žodynas. Nežinomas žodis tekste? Užveskite žymeklį ir gausite paaiškinimą su pavyzdžiais. Labai palengvina (ir pagreitina!) teksto supratimą.
Na ir žinoma, įsigijimas. Įsigijimas vienu pelės ar klavišo (skaityklėje) bakstelėjimu. Nereikia specialiai eiti į knygyną, viskas pasiekiama tuoj pat, kai užsinori.
Objektyvūs trūkumai
Žinoma, e-knyga nėra tobula. Ko trūksta e-knygoms, atmetus dvasingus „popieriaus jausmo“ pareiškimus?
Vieną e-knygos trūkumą labai gerai apibrėžė vienas iš apklausos dalyvių: „Kadangi skaitau tik mokslinę literatūrą, tai pasigendu dviejų puslapių rodymo vienu metu (vienam psl grafikas, kitam jo paaiškinimas)“. Iš tiesų, nemaža problema. Dauguma skaityklių laikosi 6 colių įstrižainės ekrano standarto – t. y. tos kišeninės knygos formato, kuri patogi kaip lengvas skaitalas kelionėje, bet ne visai tinka sudėtingesnei literatūrai, ypatingai – su grafine medžiaga.
Taip pat, visos e-leidybos problema – formatų karai. Vos ne kiekvienas skaityklės ar programinės įrangos gamintojas turi nuosavą (angl. native) formatą, ir į savo sistemą nenoriai įsileidžia kitus. Tiesa, šioje vietoje jau pradeda plisti efektyvūs aplinkkeliai – pavyzdžiui trečiųjų šalių konvertavimo įrankiai - bet vis dėlto tai aplinkkeliai, o ne problemos sprendimas.
Abejotini argumentai
Vieno dažniausių pasvarstymų diskusijose apie e-knygas nepavyko išvengti ir šioje apklausoje.
„Knyga - tai ne vien tekstas, plastiko lenta niekada nepakeis tikros knygos. Juoba, niekas nežino, koks elektroninių laikmenų ilgaamžiškumas, o tradicinė knyga gyvuoja tūkstantmečius.“ Su kuo čia galima nesutikti?
Iš tiesų elektroninių laikmenų amžius yra gana žinomas dalykas – ir žiūrint realistiškai, jis trumpesnis, nei popieriaus. Elementarus pavyzdys – manau, kiekvienas iš mūsų turime knygų, kurios kažkada priklausė dar mūsų seneliams. Tuo tarpu ar turite savo pirmojo kompiuterio standųjį diską? O savo pirmąją „flash“ atmintinę?.. Galų gale, savo pirmąjį į kompiuterį nukopijuotą mp3 failą?..
Bet iš tiesų tai – jokia problema. Šiais laikais informacijos išliekamumą garantuoja ne jos laikmena, o jos dubliavimas, paplitimas. Jūsų legaliai įsigytos knygos guli ne tik skaityklėje, bet ir pardavėjo serveriuose. Oficialiuose serveriuose, kuriuose kuriamos atsarginės kopijos - ir nelegaliuose, kur jas talpina piratai, taip pat – pas tūkstančius kitų vartotojų.
Žinoma, galima tikėti apokaliptinėmis pranašystėmis, kad vieną dieną saulė švystelės magnetinę superaudrą ir mūsų elektros energija paremta civilizacija žlugs, o popierinės knygos, išlikusios šimtmečius, išliks, tik... ar tas popierius tikrai atlaikys griūvančios civilizacijos žarijas?..
Kitas argumentas, verčiantis suabejoti - „Bijau, kad visai sužlugdys leidyklas.“
Taip, galbūt ir sužlugdys. Kelis šimtus į stagnaciją panirusių, prie naujų rinkos vėjų neprisitaikančių. Užtat kelios – prisitaikiusios – išliks ir iškils. Be to, jau dabar pastebima nauja tendencija – savipublikacija (angl. self-publishing). Atsitiko tai, kas nutiko ir muzikos pasaulyje – autoriams nebe taip reikalingi tarpininkai-platintojai, kūrėjai gali savo pirkėją pasiekti patys. Jau dabar galimybių tam yra: nusipirk ISBN numerį ir prašom, kelias laisvas!
Piratai ar... knygnešiai?
Kas čia nuostabaus? Na, sukurti piratinę knygos kopiją yra ne tas pats, kas nuripinti albumą iš kompaktinio disko. Albumo atveju užtenka įkišti diską į optinį įrenginį, paleisti vienui vienintelę programą ir op! – jau esi virtualus šlubis medine koja su papūga ant peties, kuriam dėkoja šimtai torrent svetainių lankytojų.
Skaitmenizuoti knygą – darbo žymiai daugiau: čia reikia skenuoti, dirbti su teksto atpažinimu (angl. optical character recognition, OCR), redaguoti, formatuoti tekstą ir galiausiai konvertuoti į tinkamą formatą. Tai – tikrai ne vienos ir ne dviejų dienų darbas.
Žinoma, kai kurie piratai nesivargina žengti tolesnių skaitmenizacijos žingsnių ir apsiriboja skenuoto *.pdf formato išleidimu – su visais defektais, artefaktais ir panašiai, bet tokias versijas paprastai ir skaito tik patys karščiausi gerbėjai ar neišrankiausi skaitytojai.
Dar vienas įdomus dalykas - forumuose galima rasti užuominų ir apie lietuvių piratus, skaitmeninančius seniau lietuvių kalba išleistas knygas. Piratais šia veikla užsiimančius tenka vadinti todėl, kad jų skaitmenizuojamų knygų autorių teisės yra ginčytinos – kai kurios leidyklos, kurių knygas piratai skaitmenizuoja, jau kurį laiką nebeegzistuoja, be to, yra abejonių, ar dar ir egzistavimo metu (apie 1990-uosius-1995-uosius) pačios leidyklos knygas leido legaliai...
Kolekcionieriaus sindromas
Žinoma, tai nesunkiai paaiškinama. Didelę įtaką šiems skaičiams turi nemokamų knygų įsigijimas legaliu ar nelegaliu būdu, taip pat – maža kaina, dažniausiai matoma ne litais, o doleriais ar eurais. Juk psichologiškai išleisti 8 JAV dolerius lengviau nei 21 litą, nors protu ir suvoki, kad realios išlaidos nuo mažesnio skaitmens, nurodyto kainoje, nesumažėja...
Ar e-knyga – popierinės knygos pabaiga?
Tai kaip ten su tais gerbtinai apibrizgusiais viršeliais, pageltusiais puslapiais ir seno popieriaus kvapu? Ar visa tai visiškai išnyks, ir vietoje to turėsime tik blizgantį bekvapį ir bedvasį plastiką?
Vargu. Be abejo, vartojimo įpročiai keisis, kaip ir pasikeitė ėjimas į kino teatrą nuo tada, kai namuose apsigyveno televizorius. Kino teatrai tebeegzistuoja, ir laikosi, aišku, ne taip gerai, kaip jie patys norėtų, bet iš tiesų visai neblogai.
Panašiai ir su vinilinėmis plokštelėmis. Ir po truputį istorija kartojasi net ir kompaktinių diskų atveju. Kasdieniam, buitiniam vartojimui – mp3, bet tikrai vertingų kūrėjų darbus dar tikrai norisi turėti fizine forma, su visu apipavidalinimu ir apčiuopiamumu.
Turbūt toks likimas laukia ir popierinių knygų.
