Mokslinių darbų autoriai (trys magistrantai ar jų grupės ir vienas „naujai iškeptas“ mokslų daktaras, prieš dvi savybes apsigynęs disertaciją, kuriai vaizdingumo suteikė „arcGIS“ programinė įranga) pristatė savo veiklą.
Vilniaus nusikalstamumo žemėlapis
Magistrantės Agnės Eismontaitės darbas buvo praktiniu požiūriu naudingiausias – ji su „arcGIS“ sukūrė žemėlapį, kuriame vaizdžiai pademonstravo, kuriose Vilniaus vietose policija 2010-2011 metais registravo daugiausiai įvykių – įvykiai buvo sukirstyti pagal tipą (smurtiniai nusikaltimai, plėšimai, vagystės iš automobilių ir pan.) bei pagal registravimo laiką.
Didžiausią registruotų įvykių dalį sudarė vagystės ir plėšimai – jiems buvo sudarytos specialios diagramos ir atskiri žemėlapiai. Tokių įvykių registravimas pradedamas gana anksti ryte ir neaprimsta iki maždaug 21 val. vakare.
Skyrus daugiau dėmesio įvykių geografinei analizei patys „karščiausi“ Vilniaus nusikalstamumo taškai yra ties autobusų ir geležinkelio stotimi, „Senamiesčio Dominijos“ skveras, teritorija aplink Rotušę, Salomėjos Nėries gimnaziją, buvusį Lietuvos kino teatrą.
Vagystės iš automobilių koncentravosi miegamuosiuose miesto rajonuose, ypač Fabijoniškėse, Pašilaičiuose. Šiek tiek mažiau probleminiai rajonai šiuo požiūriu yra Justiniškės, Viršuliškės, Naujininkų centrinė dalis.
Smurtiniai nusikaltimai dažniausiai pasitaikė Naujininkų šiaurinėje dalyje, Naujamiestyje, Senamiestyje, Vilkpėdės šiaurinėje dalyje, Žirmūnų bei Šeškinės sandūroje ties Kalvarijų turgumi. Viešosios tvarkos pažeidimai koncentravosi centrinėje miesto dalyje.
Nusikalstamumo požiūriu „šaltosios zonos“ Vilniuje yra Naujoji Vilnia, Rasos ir Žvėrynas.
Senosios gyvenvietės, astronomija ir žiedadulkės
Magistrantė Jovita Žemaitienė Lietuvos žemėlapyje su „arcGIS 10“ sistema, kurioje atsirado naujas laiko parametras, animuotai sužymėjo gyvenviečių kūrimosi chronologiją.
Pirmojoje žemėlapio versijoje J. Žemaitienė naudojo senųjų gyvenviečių duomenų bazės informaciją – tai nesudėtingas žemėlapis, kuriame galima vaizdžiai matyti kur kokios gyvenvietės kūrėsi anksčiausiai, kur – vėliau. Šiame žemėlapyje kaip seniausia dabartinės Lietuvos teritorijos gyvenvietė išsiskiria Merkinė, taip pat Papilės gyvenvietė. Kitos gyvenvietės vėliau kūrėsi vidurio Lietuvoje, paprastai – arti upių. Svetainėje „Geoportal.lt“ galima susirasti šį žemėlapį ir archeologinius duomenis „užkloti“ ant dabartinio Lietuvos žemėlapio taip matant, kurioje vietoje yra senosios gyvenvietės, kaip jas pasiekti pagal dabartinį kelių žemėlapį.
Taip pat jaunoji kartografė archeologinių objektų duomenų bazės, kurioje surašyti keli tūkstančiai objektų su įvairiu lokalizacijos tikslumu, duomenis perkėlė į žemėlapį. Šiame žemėlapyje matomos ne tik gyvenvietės, bet ir piliakalniai, pilys, dvarai.
Astronominį Europos žemėlapį sudarė Edita Maneikaitė su kolege – jų žemėlapyje sužymėtos Europos zonos, kuriose buvo matomi įvairūs astronominiai įvykiai: Saulės, Mėnulio užtemimai, Veneros tranzitas. Taip pat žemėlapyje sužymėta kuriuo metu visi šie įvykiai buvo stebimi, koks buvo užtemimo tipas.
Geologijos mokslų daktaras Lauras Balakauskas pagal skirtinguose dirvožemio sluoksniuose randamas žiedadulkes nustatė, kuriuose Lietuvos regionuose kokie medžiai vyravo nuo seniausių laikų – maždaug 15 a. p. m. e. iki dabarties. Šiame chronologiniame žemėlapyje aiškiai matėsi kuriuo laikotarpiu atsitraukė ledynai, o kada pradėjo sparčiai didėti žmonių populiacija, degindavusi miškus žemdirbystės sumetimais.
