Kompiuterių saugumo bendrovės „Exait AB“ technikas Simonas Strålbergas neįprastai aktyvią „Trojos arklio“ tipo viruso veiklą pastebėjo praėjusią savaitę. Minėtų naršyklių naudotojams bandant prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės paskyros, virusas prisijungimo informaciją persiunčia, kaip manoma, viruso kūrėjams Rusijoje.
Techniko teigimu, šiuo virusu atsikratyti yra itin sunku ir pats paprasčiausias būdas tai padaryti – suformatuoti savo kompiuterio duomenų kaupiklius.
Švedijos banko „Handelsbanken“ atstovas spaudai Bengtas Carlssonas patvirtino, kad banko saugos tarnybos informuotos, o klientams, apie kurių duomenų vagystę yra sužinoma, apie tai yra pranešama asmeniškai, tačiau įspėja saugotis sukčių, kurie gali pasinaudoti sumaištimi ir iš klientų telefonu paprašyti prisijungimo prie paskyros duomenų: banko darbuotojai niekuomet prisijungimo duomenų neprašo.
Banko klientai turėtų atsargiai vertinti ir iššokančius ar įprastinius įtartinai atrodančius naršyklės langus, prašančius suvesti internetinės bankininkystės paskyros prisijungimo informaciją. Neretai nusikaltėliai būtent tokiu būdu gauna prisijungimo prie sąskaitos informaciją.
Tačiau ir B. Carlssonas, ir SEB banko atstovė spaudai Anna Helsén neigia, kad atakos prieš jų banko klientus padažnėjo. „Klientų, kurie užsikrečia duomenis vagiančiais virusais nepadaugėjo, tačiau, be abejo, kartkartėmis tai nutinka. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad klientai tokiu būdu neprarastų pinigų“, - sakė SEB atstovė.
„Citadel“ yra nauja, patobulinta virusų „Zbot“ arba „Zeus“ versija, skirta specialiai bankų SEB ir „Swedbank“ klientams. Pastarųjų virusų pradiniai kodai patalpinti internete nemokamam naudojimui. Virusas programišiams suteikia galimybę kontroliuoti užkrėstą kompiuterį ir perkelti į jį programišiui patinkantį programinį kodą.
Lietuvoje incidentų nėra registruota
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI tvirtino, kad nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje, nesama registruotos informacijos apie nuo šio ar panašaus viruso nukentėjusius klientus.
„Kitas dalykas – labai daug kas priklauso nuo kliento. Visuomet klientui sakome apie bet kokią įtartiną veiklą – tarkim, naudojantis interneto banku prašoma daugiau nei vieno slaptažodžio arba nukreipiama į kitą puslapį – nedelsiant pranešti bankui, nes bankas vykdo nuolatinį tokių dalykų monitoringą. Ir reaguojama iš tiesų efektyviai“, - tvirtino „Swedbank“ atstovas.
„O šiaip galioja tos pačios sveiko proto taisyklės: nenaršyti nesaugiuose puslapiuose – dažniausiai tai būna lošimo ar suaugusiems skirtos svetainės, naudoti antivirusines programas ir jas pastoviai atnaujinti ir naudotis internetu saugiose vietose, t.y., nedaryti svarbių pavedimų ar nesinaudoti interneto banku neaiškiose interneto kavinėse, vietose, kur Jūsų duomenys gali likti. Tiesiog būkite budrūs ir nepraraskite nuovokumo“, - pridūrė S. Abraškevičius.
Analogišką atsakymą pateikė ir SEB atstovas spaudai Arvydas Žilinskas: „Informacijos, kad nuo viruso būtų nukentėję banko klientai Lietuvoje,
neturime“.
Jo patarimai siekiant užtikrinti savo saugumą buvo tokie patys: „Banko paslaugomis besinaudojantiems klientams visuomet patariame įsidiegti patikimą antivirusinę programą ir ją nuolatos atnaujinti savo kompiuteriuose, naudoti naujausias naršyklių versijas, nesinaudoti banko paslaugomis internetu bendro naudojimo kompiuteriuose, interneto kavinėse, neatidarinėti iš nežinomų siuntėjų gautų laiškų. Kilus įtarimams, kad kompiuteris gali būti užkrėstas virusu, patariame iškart nustoti naudotis banko paslaugomis internetu bei nedelsiant informuoti banką – tokiu atveju bankas gali saugumo sumetimais užblokuoti prieigą prie banko paslaugų internetu“.
