Kodėl pasirinkai lankstų darbo stilių?
„Lanksčiai“ – tai čia turbūt, kai pirmadienį dirbi iš namų, antradienį iš paupio, trečiadienį iš Palangos, o ketvirtadienį ir penktadienį iš Tailando. Na, ne tiek esu lankstus, bet kartas nuo karto dirbu iš namų.
Pagrindinė priežastis – šiuo metu dirbu ties gana įtemptu projektu, kuriame yra labai daug įvairaus ir kruopštumo reikalaujančio darbo, pokalbių. Įvardinčiau tris darbo iš namų privalumus. Pirmas, bent kelias valandas per dieną tenka kalbėti telefonu, o tai trukdo dirbti viename kabinete esantiems septyniems kolegoms. Antras, kolegų pokalbiai netrukdo man kalbėtis telefonu, nes dažnai vienu metu tenka bendrauti su trimis žmonėmis. Kartais reikia įdėmiai klausyti, norint išgirsti kas ką sako. Trečias, projekto metu tenka daryti įvairius darbus, todėl, norint sumažinti klaidų tikimybę, reikia susikaupti, o tai tikrai daug geriau pavyksta ramioje namų aplinkoje.
Taip pat nereikėtų užmiršti, kad dirbant iš namų sutaupoma laiko ir lėšų kelionėms į darbą bei iš darbo, trumpiau užtrunka pietų metas.
Kokie didžiausi sunkumai, dirbant nuotoliniu būdu?
Dirbant iš namų yra tam tikrų sunkumų, bet, jei yra problema, tai yra ir sprendimas. Pavyzdžiui, dirbant nuotoliniu būdu labai lengva „nuslysti“, t. y. imtis ne darbo reikalų. Siekdamas to išvengti, pasiruošiu kaip darbui darbe – nusiskutu, susitvarkau, tvarkingai apsirengiu. Mano darbo vieta mažai kuo skiriasi nuo tos, kuri yra biure – du monitoriai, mobili klaviatūra, pelė ir kt. Tačiau daug priklauso nuo darbuotojo supratingumo ir brandos. Jei paleisi dirbti iš namų studentą, tai gali jo ieškoti „dirbančio“ Vokiečių gatvėje, nes, turbūt, ten įkvėpimas yra didžiausias.
Taip pat yra tikimybė, kad darbas iš namų bus produktyvus, jei tokiu būdu dirbama trumpą laikotarpį, o ilgesnis laikotarpis jau taps piktnaudžiavimu. Taigi, manau, kad dirbti iš namų reikėtų ne daugiau 50 proc. darbo savaitės.
Taip pat, dirbant iš namų, gali būti nepasiekiamos kai kurios technologijų galimybės, kuriomis naudojamasi biure. Tai yra didelė kliūtis ir reikėtų pasistengti, kad jos nebūtų. Darbo vieta iš technologinės pusės neturėtų nusileisti darbo vietai biure, t. y. tas pats arba analogiškas kompiuteris, patogus monitorius, pelė, klaviatūra, telefonas, įskaitant išorinius ir vidinius įmonės numerius, įmonės vidinė informacija, pokalbių programėlė (angl. Instant messaging), pakankamas interneto greitis ir kt.
Dar viena problema – nebelieka „gyvos“ komunikacijos su kolegomis ir klientais. Šią „spragą“ turi užpildyti komunikacija kitomis priemonėmis – vidiniai pokalbiai (angl. Chat), naudojant tą pačią pokalbių programėlę, ekrano vaizdo nuotolinis rodymas, konferenciniai pokalbiai telefonu. Itin gerai, jei pokalbiai vyksta nenaudojant mobilaus telefono, nes tai sudaro nemenkas išlaidas, o ir kokybė yra prasta. Be to, biure kartais tenka susitikti su kolegomis aptarti skubius klausimus. Dirbant nuotoliniu būdu, prarandama tokia galimybė.
Kodėl daugelis nesiryžta dirbti lanksčiai?
Pirmiausia, tai darbui iš namų, kavinės ar Tailando turi būti aiški priežastis. Dažnai darbas iš biuro yra produktyvesnis. Taigi, kam dirbti lanksčiai, jei galima dirbti produktyviai?
Ko reikia iš technologijų pusės, kad galėtum dirbti nuotoliniu būdu?
Turėtų būti neprastesnis kompiuteris ir monitorius nei darbo vietoje. Aš naudoju tą patį nešiojamą kompiuterį, kaip ir biure.
Svarbus kokybiškas interneto ryšys, kurio užtektų darbui su failų serveriais, ekrano rodymui, nuotolinėms sesijoms su kitais kompiuteriais (RDP), interneto telefonijai (angl. VoIP), naršymui ir el. paštui. Turimo 4 Mbps interneto ryšio nebeužtenka darbui su dideliais failais. Todėl juos turiu atsisiųsti į savo kompiuterį ir tik tuomet dirbti su tais duomenimis.
Virtualaus privataus tinklo (angl. Virtual private network, VPN) ryšys leidžia nuotoliniu būdu pasiekti darbui reikalingus failus. Tam naudoju „Cisco“ VPN klientą, o telefoniniams pokalbiams – „Cisco IP Communicator“ programą. Ji savo funkcionalumu atitinka mano stacionarų telefoną biure. Šiuo telefonu galiu paskambinti ne tik į išorę kaip ir stacionariu, bet ir į vidinius kompanijos numerius. Taip pat kokybė yra nepalyginamai aukštesnė, lyginant su mobiliuoju ryšiu. Vidiniams pokalbiams naudoju „Microsoft Office Communicator“. Todėl matau kitų kolegų būsenas ir galiu jiems parašyti žinutę. Dar geriau, kai iš tos pačios programėlės galima atlikti skambutį, organizuoti telefonines ir web konferencijas.
Ekrano arba vienos programos rodymas nutolusiam vartotojui (angl. Desktop/application sharing). Kolegos negali prieiti ir pasižiūrėti į monitorių, todėl turi būti galimybė nuotoliniu būdu parodyti savo ekrano vaizdą. Tam naudoju „Microsoft Office Communicator“. Idealu, jeigu yra galimybė parodyti ekraną ne tik savo kolegoms, bet ir išoriniams vartotojams.
Be to, man yra itin naudinga bevielė ausinė, kurią naudoju ir biure, ir namie. Jos pagalba pokalbio metu galiu ne tik dirbti abiem rankom, bet ir nueiti pasidaryti kavos. Pavyzdžiui, jei pokalbyje dalyvauja keturi asmenys, tai kartais reikia patylėti ir pasiklausyti. O tuo metu laiką galima išnaudoti lanksčiau, o ne sėdėti „pririštam prie laido“.
Dar viena funkcija, kuri paspartina darbą – greitas pasiekiamumas telefonu ir konferencinio ryšio sudarymas. Tai, labai specifinis poreikis, bet savo darbe jį naudoju labai intensyviai, pasitelkdamas „Cisco IP Communicator“ ir „Cisco WebDialer“. Trumpai sakant, numerį visada „renku“ copy/paste pagalba iš kompiuterio ir niekada nespaudinėju mygtukų telefone.
Beje, anksčiau teko naudotis vaizdo telefoniniu ryšiu. Mano subjektyvia nuomone, tai nesuteikia daug naudos, tačiau dėl to būtų galima ginčytis.
