Netikėtai atrastos patalpos
Prieš trejus metus vardas.lt savininkai sumanė plėsti savo paslaugų spektrą, priimti daugiau darbuotojų, tad teko ieškoti vietos naujam biurui. Ketinimai ateityje kur kas rimčiau užsiimti serverių saugojimo paslauga lėmė dar vieną sprendimą – sostinėje rasti saugias ir erdvias patalpas.
„Fizinė sauga buvo vienas svarbiausių kriterijų, todėl nutarėme ieškoti bunkerių. Vilniuje jų yra keli šimtai, o kad išsiaiškintume, kokios juose komunikacijos, kitos sąlygos, keletą net buvome trumpam išsinuomoję iš Valstybės turto fondo“, – teigė viena šio projekto sumanytojų Erika Lukšytė.
Biurą „Vilniaus Vingio“ pastate įsteigę verslininkai ir toliau domėjosi bunkeriais, kitomis saugiomis patalpomis, kur galėtų įrengti serverių saugyklą. Nusprendę, kad būtų puiku viską turėti vienoje vietoje, verslininkai apie tokių patalpų nuomą pasiteiravo dabartinių buvusios gamyklos šeimininkų.
„Pradėjome vaikščioti po įvairius rūsius, sandėlius ir kitas erdves. Atsitiktinai pastato savininkai užsiminė turintys nenaudojamas patalpas, kuriose patys dar nebuvo nė kojos įkėlę. Sutikę apžiūrėti drauge nupjovėme spyną ir patekome į erdvų sovietinį bunkerį!“ – pasakojo Erika.
Mergina dar dabar pamena, kaip įėjus į patalpas nosį rietė smarvė, o jose įrengti kambariai ir sudėti daiktai priminė vaizdus iš kino filmo.
Slėptuvės savininkai verslininkei ir jos kolegoms pasiūlė susiremontuoti ir nebrangiai nuomotis šią nuo 1976-ųjų iki 1991-ųjų buvusią „Vilniaus Vingio“ gamyklos vadovybės saugyklą. Netrukus buvo sudaryta sutartis.
Bunkeris – apsauga nuo atominio pavojaus
„Bunkeris buvo įrengtas tam, kad sprogus atominei elektrinei arba atominei bombai gamyklos vadovybė galėtų pasislėpti. Šioje gamykloje dirbo daugiau nei 7 000 darbuotojų, iš jų – per keli šimtai vadovybės atstovų. Taigi įėję į patalpas radome įvairių evakuacijos planų, brėžinių, instrukcijų, kaip elgtis įvykus nelaimei“, – prisiminė E. Lukšytė.
Erdvūs kambariai su lovomis, vyrų ir moterų dušai, galingos vandens talpyklos, maisto atsargų saugyklos, atskiras vandens gręžinys, telefono stotis, sirenų valdymo punktas – visa tai buvo įrengta bunkeryje.
Beveik 20 metų šiuose požemiuose nesilankė niekas. Jie buvo paslaptingai užverti galingomis geležinėmis durimis, o metro pločio sienos negirdėjo jokio žmogaus balso. Dabar šioje saugykloje jau treti metai kasdien vyksta remonto ir įrengimo darbai.
„Vos aptikome šias patalpas, pradėjome remontuoti: vežėme šiukšles, griovėme sienas, įvedėme visas komunikacijas, naują kanalizaciją. Visas šiukšles turėjome išnešti rankomis. Taip pat daug investavome į modernią patalpų šildymo ir vėdinimo sistemą, automatizavome senąsias metalines duris“, – vardijo pašnekovė.
Anot jos, prie šių statybų prisidėjo visi įmonės darbuotojai, nė vienas nebijojo nešvaraus darbo ir pasikeisdami atliko net juodžiausias užduotis. Iš viso buvo išvežta apie 150 tonų šiukšlių.
Po tris mėnesius trukusio remonto bunkeryje atsirado pirmieji serveriai. Dabar įmonės paslaugomis naudojasi kelios dešimtys klientų, tačiau jau šių metų vasarą, kai planuojama galutinai sutvarkyti patalpas, techninę įrangą bendrovė galės priimti iš tūkstančių klientų.
„Per mėnesį išlaikyti šį bunkerį atsieina apie 20 000 litų – tai sudaro mokesčiai už patalpų nuomą, internetą ir elektrą“, – teigė E. Lukšytė ir atskleidė, kad įrengiant tokius duomenų centrus Lietuvoje į kvadratinį metrą vidutiniškai tenka investuoti apie 3 000 litų.
Serverius veš banko pinigų gabenimo automobiliu
Šiuo metu pagrindiniai klientai, kurie naudojasi šia serverių saugojimo paslauga, yra vidutinio dydžio internetiniu verslu užsiimančios įmonės. Pasak dabartinių bunkerio šeimininkų, paprastai nuosavą serverinę išlaikyti kainuoja kur kas brangiau nei turimus serverius perkelti į bunkerį. Be to, čia visiškai užtikrinamas įrangos saugumas, nes įrengti galingi nepertraukiami maitinimo šaltiniai, yra apsauga nuo elektros dingimo (dvi elektros tiekimo linijos nuo skirtingų pastočių ir dyzelinis generatorius), net apsauga nuo užliejimo.
Laikyti serverį čia, neskaitant išlaidų elektrai ir interneto ryšiui, kainuoja 250 litų per mėnesį. Jei klientai pageidauja, tiek pat teks atseikėti už serverio administratoriaus, kuris nuolat stebi ir prižiūri įrenginį, paslaugas.
„Planuojame, kad klientais galės tapti ir valstybės institucijos, ir bankai, ir draudimo bendrovės. Vis dėlto daugiausia mūsų paslaugomis naudosis užsieniečiai. Lietuvoje nėra tiek daug įmonių, galinčių rinktis serverių saugojimo paslaugas, todėl jau dabar kalbamės su klientais iš Rusijos, Ukrainos“, – atviravo E. Lukšytė.
Serveriams atsivežti įmonė taip pat rado saugų ir unikalų būdą. Šiuo metu tvarkomas neseniai iš Lietuvos banko įsigytas specialus automobilis, kitaip tariant, seifas su ratais. Galingas amerikietiškas sunkvežimis „Ford F-700“, kuriuo kadaise gabendavo Lietuvos banko auksą ir pinigus, yra pagamintas iš šarvuoto metalo ir sveria 8 tonas.
Projekto sumanytojai tikisi, kad jų idėja atsipirks maždaug per penkerius metus.
"Verslas iš antrų rankų" ir "TOP geriausių pasaulyje aludarių" ieškokite "bzn start" balandžio mėnesio verslo žurnalo numeryje.
