Toli toli, galbūt jau debesyje, už duomenų serverių jūrų ir begalės apsaugos sluoksnių įsikūrusi labai solidi, paslaptinga ir mažai naujovių įsileidžianti Finansų ir bankininkystės karalystė. Kiekvienas žingsnis pirmyn joje peržiūrimas labai kruopščiai, nes net menkiausia klaidelė šią karalystę gali sugriauti, o bankai (kaip jau ne kartą įsitikino Lietuvos gyventojai) mėgsta griūti.

Ir vis dėlto egzistuoja renginys, kasmet vykstantis šiapus ir anapus Atlanto, kuris Finansų ir bankininkystės karalystę sudrebina ir praturtina, į kurį susirenka šviesiausios ir svarbiausios galvos, lemiančios šios karalystės plėtrą ir nustatančios tendencijas. Šis renginys – tai finansų ir bankininkystės technologijų naujovių konferencija „Finovate“.

Daugiau kaip 550 dalyvių ir 35 bendrovės sugužėjo į Londoną, kad pamatytų ir parodytų naujoves, kurios jau netolimoje ateityje galbūt pakeis finansų pasaulį. Konferencijoje dalyvaujančios ir sprendimus pristatančios bendrovės parenkamos labai atidžiai pačių organizatorių, tad patekti ant scenos priešais svarbiausių pasaulio bankų ar finansų įstaigų vadovus gali tikrai ne kiekvienas. Daugelis tų, kurie sėdėjo pirmose eilėse, šiemet pirmą kartą mokėsi tarti Lietuvos vardą finansų technologijų kontekste, nes konferencijoje „Finovate“ dalyvavo ir Lietuvos bendrovė „Etronika“. Jeigu ją lydės sėkmė, galbūt mūsų šalį garsins ne tik krepšinis, gražios merginos ir alus. Bet apie tai – šiek tiek vėliau.

Natūrali vartotojo sąsaja

Visi žinome istorijų apie spuoguotus, socialiai atsiskyrusius, uždaro būdo mokslininkus, kurių juokelių paprastas žmogus nesupranta ir kurie retai rodosi viešumoje, tačiau pasaulį stebina nepakartojamais dalykais. Galbūt todėl, o gal ir ne sukūrėme kompiuterius, su kuriais bendraujame kitaip nei su gyvais žmonėmis. Norint bendrauti su kompiuteriu, reikia klaviatūros, pelės, ekrano ir žinių, kaip tai daryti.

Kompiuteris nebuvo kuriamas su mintimi, kad jį naudos visi. Jis turėjo likti užgriozdintose laboratorijose, apsuptas mokslininkų baltais chalatais. Tačiau taip nenutiko – jis paspruko ir pateko į platųjį pasaulį, tačiau esminiai dalykai liko. Ir nors užaugo jau kelios kartos, kurios su kompiuteriu bendrauja nuo pat gimimo, pasaulyje dar yra šimtai milijonų žmonių, nemokančių juo naudotis.

Naujosios kartos kompiuteriai, planšetės ir išmanieji telefonai pateikė patogesnį bendravimo su kompiuteriu būdą – išmokome liesti ekraną. Nustebtumėte sužinoję, kiek vyresnio amžiaus žmonių perpranta „iPad“ akimirksniu, nors iki tol baidėsi pelės ir klaviatūros. Liesdami vaikai mokosi pažinti pasaulį. Štai jauna mama turi mažutį vienų metų pyplį, kurio mėgstamiausia planšetinio kompiuterio programėlė – „Tom Cat“. Veikiausiai jį matėte, atrodo keista ir nesuvokiama, bet vaikas ne tik žaidžia su šiuo katinėliu, bet ir žino, kaip programėlę įjungti ir surasti. Galite sukeisti piktogramas vietomis, nunešti kur kitur – jis programėlę ras ir įjungs. Nuostabūs dalykai. Beje, „Tom Cat“ kūrėjas yra penktas turtingiausias žmogus Slovėnijoje.

Kur link suku? Supaprastėjus žmogaus sąsajai su kompiuteriu, pradėjome juo daugiau naudotis. Seniau mobiliuoju telefonu tik skambindavome ir rašydavome SMS, o šiandien išmaniuosiuose telefonuose skambinimas ar SMS rašymas nebėra pagrindinė funkcija. Atsirado daugybė kitų mokamų ar nemokamų paslaugų, kurios džiugina vartotojus ir storina gamintojų, mobiliojo ryšio operatorių ar nepriklausomų kūrėjų pinigines.

Pažvelkime į šių dienų finansų ar bankininkystės technologijų realijas. Prieš 20 metų naudotis banko paslaugomis reiškė eiti į banką, o šiandien bankas ar finansų įstaiga stengiasi savo klientus aptarnauti per atstumą, dar geriau – įpratinti naudotis technologijomis, kad patys atliktų visus norimus veiksmus. Tam sugalvoti bankomatai, internetinė bankininkystė ir pan. Vienintelis atvejis, kai bankas su jumis bando susisiekti gyvai, yra siekis ką nors parduoti: „Laba diena, jums skambiname iš tokio ir tokio banko ir norime pasiūlyti gyvybės draudimą...“

Žvelgiant giliau ir stebint, kur link judama, tampa aišku, kad, supaprastinus žmogaus ir kompiuterio bendravimą finansų ar bankininkystės srityje, žmonės pradės naudotis daugiau paslaugų, be to, atsiras šiandien dar neegzistuojančių paslaugų.

Tokių įžvalgių gudročių yra gana daug, ir jie, kaip jau buvo minėta, susirenka į konferenciją „Finovate“. Vieni pirmieji sugalvojo, kiti pirmieji įdiegs ir aplenks konkurentus. Tad kokios svarbiausios kryptys? Pakalbėkime apie įdomiausias.

Angelų bankininkystė

Kaip jau supratote, bankai ir finansų įstaigos tobulins vartotojo sąsajas. Visi netikėtai suprato, kad gyvename „Web 2.0“ laikais ir kad turinį vartotojui galima pateikti patogiai. Besistengiant tai padaryti pastebėta, kad vartotojui (klientui) svarbu ne tik turinio pateikimas ar turinys, bet ir jo suvirškinimas už jį patį. Taip gimė angelų bankininkystės idėja.

Programinė įranga gali būti ir jūsų asmeninis finansų angelas sargas, patariantis jums ir saugantis jus nuo bėdų. Bankai jau žino daug informacijos apie jus, tad kodėl to nepanaudojus, kad atkalbėtų jus nuo nereikalingų pirkinių?

Praėjusiais metais konferencijoje „Finovate“ visas būrys bendrovių pristatė asmeninių finansų valdymo sistemas, o šiemet šią tradiciją tęsė bendrovės „Nutmeg“ ir „Holvi“. Tarkim, pagausėja jūsų šeima. Internetinei bankininkystei pateikiate užduotį per 18 metų sutaupyti pinigų vaiko mokslams prestižiniame universitete. Pasirenkate, kiek norėtumėte tam skirti kiekvieną mėnesį, ir matote grafiką su prognozuojama sukaupta suma. Norite didesnės sumos? Bankas jums gali pasiūlyti arba didinti įmokas, arba didinti riziką investuojant taupomus pinigus. Peržiūrėjęs jūsų profilį, bankas pasiūlys arba vieną, arba kitą, o gal sprendimų derinį.

Kitas žingsnis – jei keliavote po automobilių salonus, o jūsų kišenėje gulėjo išmanusis telefonas su mobiliojo banko programėle, angelų bankininkystė tai pastebės. Galbūt, įvertinus jūsų sąskaitos būseną, bus pasiūlyta nuolaida automobilio išperkamajai nuomai, o gal iššoks pranešimas, perspėjantis, kad imti papildomą paskolą jums tikrai neverta.

Norite investuoti, bet bijote? „InvestorBee“ sprendimą įdiegęs bankas leis pasirinkti teisingiausią investavimo sprendimą ir nereikės ilgai sukti galvos. Bendrovė, išanalizavusi Didžiojoje Britanijoje investuojančių asmenų veiklą, pateiks vidurkį, kuris garantuos vidutinę grąžą. Kaip teigia bendrovės atstovai, investicijos nebūtinai turi suktis apie didžiausią grąžą. Geriausia laikytis viduriuko.

Jei rizikos nebijote, bet sukti galvos nenorite, jums tikrai patiks „eToro“, kurio esmė – kopijuoti veiksmus, kuriuos atlieka sėkmingai investuojantys asmenys. Padalijote savo pinigus į dalis, paliepėte kiekvienai jų sekti skirtingo investuotojo veiksmus ir įsitaisę patogiame krėsle galite laukti rezultatų. Jei jums seksis, kiti pradės kopijuoti jūsų veiksmus, ir už tai vieną kitą trupinėlį irgi prisidursite. Beje, šia sistema naudojasi nemažai lietuvių, o vienam jų sekasi labai neblogai. Socialinio investavimo principais veikia „iBrokr“, leidžianti varžytis tarpusavyje su draugais dėl akcijų kurso ateities: gali statyti, kad jis kris, kils ir pan. Laimėtojas pasiima viską.

Taigi, jei norėsite, bankas už jus sukramtys jūsų finansinę informaciją ir pasiūlys, ką gero galite nuveikti su savo turimais pinigais. Taip pat detalizuos jūsų išlaidas, parodys, kiek išleidote maistui, drabužiams ar kitiems pirkiniams, kiek būtumėte sutaupę, jei būtumėte atsisakę vieno ar kito pirkinio.

Gestai ir balsas

Visiems įprasto pristatymo formato (beje, demonstruojanti bendrovė turi vos 7 minutes ir jokių „PowerPoint“) labiausiai nesilaikė lietuvių bendrovė „Etronika“ ir britų „ValidSoft“, kurios demonstravo labiau inovacinio pobūdžio ir nebūtinai šiandien iškart pritaikomus sprendimus.

Praėjusiais metais JAV vykusiame renginyje CTIA bendrovė „Etronika“ pademonstravo internetinę bankininkystę, valdomą gestais, ir neliko nepastebėta. Populiariausi pasaulyje technologijų ir mokslo populiarinimo tinklalapiai aptarė sprendimo detales, vardijo pranašumus ir trūkumus.

„Etronikos“ idėja labai paprasta – kam vargti su klaviatūra ir pele, jei pasakyti „Pervesk mamai 1 000 litų“ gerokai paprasčiau? Pirmojoje versijoje banko operacijas buvo galima atlikti mostais naudojant įrenginį „Microsoft Kinect“, o naujojoje „Finovate“ pristatytoje programos versijoje viskas ekrane valdoma ne tik gestais, bet ir balsu. Norite kokio nors meniu punkto? Tereikia pasakyti. Pabodo kalbėti? Mostelėkite ranka ir pasirinkite, ką norite.

Įdomiausia programos dalis – vartotojų atpažinimas iš veido ir balso. Galbūt netolimoje ateityje nebereikės įsiminti daugybės slaptažodžių ir pakaks nusišypsoti kamerai. Tiesa, kad būtų užtikrintas saugumas, piniginės operacijos patvirtinamos naudojant mobilųjį parašą.

Ar tikrai ką nors panašaus naudosime ateityje? Bendrovės direktorius Kęstutis Gardžiulis teigia, kad susidomėjimas „Etronikos“ sprendimu labai didelis, ir pastebi, kad televizoriai ir nešiojamieji kompiuteriai su gestų bei balso jutikliais jau pristatyti. Tereikia šiek tiek didesnio masinio paplitimo, kad sėdint fotelyje būtų galima televizoriaus ekranui paliepti parodyti jūsų sąskaitos likutį ir sumokėti mokesčius neįjungiant kompiuterio.

Kitos naujovės

Bendrovė „CurrencyFair“ sugalvojo patogesnį būdą keisti valiutą ir iš mainų grandies pašalino bankus bei brokerius. Kam keliauti pinigus keisti ten, jei galima juos mainyti tiesiog su to norinčiais žmonėmis?

Siekiama supaprastinti ir prisijungimą prie elektroninės bankininkystės sistemos. Net kelios bendrovės demonstravo saugaus prisijungimo būdus, kuriuose naudojami vis labiau pasaulyje populiarėjantys socialiniai tinklai. Viena bendrovių – „miiCard“ – siūlo skaitmeninio paso sprendimą.

Ukrainiečių bendrovė „Liqpay“ pasiūlė idėją, kaip sutrumpinti visiems įgrisusius banko sąskaitų numerius. Jei galima sutrumpinti URL adresą, naudojantis bit.ly ir panašiomis tarnybomis, kodėl to nepadarius ir su jūsų sąskaitos numeriu? Dabar, kai siunčiate ar diktuojate pervedimo informaciją draugui, pakaks padiktuoti sutrumpintą numerį, o išpakavus gauti visą informaciją.

Kol vis dar turime plastikines mokėjimo korteles, kodėl nesumažinus su savimi nešiojamų kortelių skaičiaus? Bendrovė „Dynamics“ sukūrė mokėjimo korteles su mygtukais, leidžiančiais pasirinkti, kurios kortelės norite. Spustelėjote A – jūsų rankose debeto kortelė „Visa“, paspaudėte B – kredito kortelė „Mastercard“ ir t. t. Tikrai patogiau nešiotis vieną kortelę vietoj kelių ar keliolikos.

Epilogas

Lietuva ir „Etronika“ jau nuskambėjo pasaulyje kaip gestais ir balsu valdomos bankininkystės išradėja. Galbūt mums nereikia taip greitai savęs nuvertinti ir ieškoti vietos berniukui, pigiau ar kokybiškiau valančiam ponui batus? Galbūt galime tapti kūrėjais ir rodyti pavyzdį kitiems, palaikyti vieni kitus ir muštis į Olimpą? Technologijoms iškreipus bendravimą, iškreipėme konkurencijos sąvoką. Šis žodis kilęs iš lotyniškojo concurro, kuris reiškia ne „pirmauti“, o „bėgti drauge“. Nes taip laimi visi.

Žinoma, daugelis pasijuoks, manydami, kad yra gudresni ir ne lietuviams demonstruoti finansų valdymo madas. Gal, tačiau ir inkvizicija juokėsi iš Galilėjo Galilėjaus, buvo manančiųjų, kad už orą sunkesnės mašinos niekada neskraidys, o didesnis nei 40 km per valandą greitis žmogui yra mirtinas. Vienas dalykas, kurį išmokau ir supratau: besijuokiančiųjų istorija neprisimena.