Jeigu pažvelgtume į istoriją, pamatytume, kad visuomet norėjome dirbti trumpiau. Dėti kuo mažiau pastangų ir gauti kuo daugiau naudos. Vieni stengėsi prijaukinti gyvulius ir apsodinti laukus, kiti stengėsi prijaukinti jaukinančiuosius ir sodinančiuosius, pasiskelbdavo valdovais – kad tik mažiau dirbti reikėtų ir kad gyvenimas gerėtų. Engiamieji stengėsi vergauti kuo trumpiau, todėl buvo kuriamos technologijos, prasidėjo industrializacija. Šie procesai niekada nesustoja, priešingai – tik spartėja. Robotai ir kompiuteriai – vieni žaviausių žmonijos išradimų. Nors apie robotus galite galvoti kaip apie naujus žaisliukus, jie yra daugiau nei 2 tūkst. metų trukusių tyrimų ir kūrybinio proceso padarinys. Visada norėjome, kad už mus kas nors dirbtų. Istorija pilna legendų ir pasakojimų apie molinius, medinius ir mechaninius žmones, dirbančius už mus. Geriau ir pigiau. Galop visos fantazijos ir svajonės virto realybe – sukūrėme robotus, panašius į save, gebančius daryti tai, ką ir mes. Tik geriau. 

Nors pirmieji robotai dirbo žmogui pavojingus ar per sunkius darbus, vis daugiau jų netolimoje ateityje galės atlikti kasdienius darbus. Užbėgdamas pasakojimui už akių, iš karto pabrėšiu, kad robotai nors ir atima žmogaus darbo vietas gamyklose, tačiau ši spartėjanti tendencija leidžia rastis naujoms darbo vietoms kitose ar dar neegzistuojančiose srityse. 

Vasaros pradžioje JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie Nacionalinę robotizacijos iniciatyvą (angl. National Robotics Initiative), kad paskatintų naujos kartos robotų, pritaikomų medicinoje, masinėje gamyboje, karo lauke ar kitose srityse, kūrimą. Ir nors dauguma JAV bendrovių apsidžiaugė, paprastiems kaimietukams, bekramtantiems ir bespjaudantiems tabaką, kilo klausimas – ar dabar, be ispanakalbių ir gausėjančio azijiečių būrio, jų darbus atims ir bejausmiai robotai? O jei darbdavys apsukrus, tai ką – dar ir gamyklą į negyvenamą salą už JAV teritorijos su visais robotais iškels, kad tik nereikėtų mokėti mokesčių? Iš ko reikės gyventi? Iš ko reikės žmonai spragėsius pirkti, kad patogiai įsitaisiusi ant sofos galėtų žiūrėti kartojamą Oprah laidą? 

Trys Isaaco Asimovo šiuolaikinio roboto taisyklės, įdiegiamos kiekviename vienete:
1) robotas negali sužeisti žmogaus, leisti jam susižeisti ar žūti nieko nedarant;

2) robotas turi paklusti visoms žmogaus komandoms, išskyrus komandas, pažeidžiančias pirmą taisyklę;

3) robotas turi saugoti savo egzistavimą, kol tai nesikerta su pirmomis dviem taisyklėmis.
Tokiems gudragalviams atkerta Johnas Dulchinosas, bendrovės „Adept Technology“ – didžiausios pramoninių robotų gamintojos JAV – vykdomasis direktorius. Nors robotai ir atima kai kurių darbuotojų darbo vietas, tačiau leidžia bendrovėms padidinti produktyvumą bei konkurencingumą ir taip uždirbti pinigų, kad galėtų pasamdyti naujų darbuotojų kitoms veiklos sritims. „Žmogaus kūnas nėra mašina, jis nebuvo sukurtas būti mechanizmu gamykloje, jis buvo sukurtas kaip galvojanti mašina“, – teigia J. Dulchinosas ir pabrėžia, kad robotai XXI a. pabaigoje atliks didelį vaidmenį, o šiandien vos 5 mlrd. JAV dolerių vertinama robotų rinka 2020 m., įvairių vertinimų duomenimis, turėtų padidėti iki maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Taigi, robotai namuose ir gamyklose, tačiau ne atimantys darbus, bet padedantys žmonėms ir kuriantys naujas darbo vietas.

Robotai nėra priešai (kol kas!). Tikrasis šiandienos priešas – pigi darbo jėga ir bendrovės ar visa tam tikros srities pramonė, kuri, norėdama išlikti, kaskart ieško pigiausios darbo jėgos ir naudojasi jos paslaugomis. Jei mėgintume išsiaiškinti, kur dingsta darbai, pamatytume, kad žmonių vietas užima ne robotai – bendrovės išsikelia už jūrų marių. Primityvumas ir kai kurių individų kvailumas gali suversti kaltę robotams ir juos personifikuoti, nors vargšeliai tik stengėsi stropiai dirbti ir daryti viską, ką jiems liepė savininkai.

Azijos šalys

Šalies ekonomiką kelia gamyba, o konkurencingumui įtakos turi gamybos išlaidos. Tad tėra vienintelis būdas išgyventi – taupyti samdant pigią darbo jėgą arba naudojant robotus, diegti modernesnes technologijas. Žinoma, visuomet galima darbuotojus plakti rimbais ir versti dirbti po 18 val. per parą, tačiau egzistuoja kelios šalys, kuriose tokia veikla draudžiama. Išeitis – skatinti bendroves likti ir suteikti robotizavimo lengvatų. Pažvelkime į Kiniją. Nors šalyje yra daug pigios darbo jėgos, ji vis tiek pagal įdiegtų robotų skaičių 10 tūkst. darbuotojų 2010 m. tapo ketvirta. Jei Kinija, turėdama labai pigią darbo jėgą, vis tiek diegia robotus, savo gamybos pajėgumus ji tarsi sudeda ant steroidų. Šis persiorientavimas tik padės jai tapti pirmąja pasaulio ekonomika.

Dėl gausybės legendų ir pasakojimų apie molinius ar mechaninius pagalbininkus Azijos šalys visada atrodė imlesnės robotų apgyvendinimo visur idėjai. Štai Japonija, nuo seno garsėjanti robotų gausa, rengiasi robotų perversmui. Šalies analitikai teigia, kad iki 2025 m. robotai atims iš žmonių 3,5 mln. darbo vietų. Tiesa, atims – gal ir per skambus žodis, nes senstanti Japonijos visuomenė šiaip ar taip negalės visko pasidaryti pati (prognozuojama, kad iki 2025 m. darbo jėgos šioje šalyje sumažės net 16 proc.). Net 40 proc. japonų 2055 m. bus vyresni nei 65 metų, tad robotai čia bus sutinkami išskėstomis rankomis. Jau apskaičiuota, kad 2025 m. dėl robotų senelių namuose Japonijos vyriausybė sutaupys po 21 mlrd. JAV dolerių kasmet.

Žinoma, nuomonės robotų klausimu skiriasi. Nors Pietų Korėjoje robotų taip pat į valias, šiandien diegdami robotus savo namuose šios šalies gyventojai kelia etninio pobūdžio klausimus. Ar gali robotas panaudoti ginklą prieš įsilaužėlius? Ar gali robotas auklėti vaiką? Kokios pasaulėžiūros išaugs vaikas, auklėjamas roboto? O jei vaikas robotą mylės labiau nei retai matomą mamą ar tėtį, plušantį dėl šeimos gerovės? Sutikite, tai įdomūs klausimai, į kuriuos fantastinių knygų autoriai mėgina atsakyti jau ne vieną dešimtmetį.

Vakarų šalys

Per pastaruosius 15 metų JAV neteko 2–3 mln. darbo vietų gamybos sektoriuje. Per tą laiką Kinija taip užaugo, kad pagal gamybos pajėgumus aplenkė visas valstybes, išskyrus JAV. Tačiau viskas ne taip baisu, kaip gali atrodyti. Įdomioji statistika: Vokietija ir Japonija yra tos šalys, kurios turi didžiausią gamybos sektoriuje įdiegtų robotų skaičių. Ar sumažėjo darbo vietų skaičius? Ogi ne. Vokietijoje kasmet tik didėja žmonių, dirbančių gamybos sektoriuje, skaičius, nors kartu diegiama ir vis daugiau robotų. Atsakymas – modernizacija padėjo išlikti ir padidinti konkurencingumą, gamyklos neišsikėlė į Azijos šalis, tai leido priimti daugiau darbuotojų ir kurti naujų darbo vietų. Tad ar tikrai robotai atima žmonių darbo vietas? 

Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą net 50 proc. JAV populiacijos buvo ūkininkai, o šiandien ūkininkų yra vos 5 proc., tačiau pagaminamos produkcijos kiekis gerokai didesnis. Galima kaltinti traktorius ir žemės ūkiui skirtus mechanizmus, kad atėmė darbo vietas, tačiau, žmonėms pradėjus gaminti mašinas ir plėtoti žemdirbystę, atsirado tūkstančiai naujų darbo vietų ir profesijų. Panašiai galima galvoti ir apie kompiuterius, kurie prieš 30 metų buvo kaltinami tuo, kad atėmė darbo vietas iš šimtų tūkstančių sekretorių, kurios mašinėlėmis spausdino vadovų tekstus, laiškus ir pan. Jų šiandien nebėra. Jas atleido kompiuteriai, tačiau iš tiesų jie šių gražių, akiniuotų ir didžiakrūčių merginų niekur nepradangino, jos tiesiog tapo sumanesnės ir pradėjo dirbti atsakingesnius ar geriau mokamus darbus. 

Marshallas Brainas, „How Stuff Works“ įkūrėjas, teigia, kad robotai perims pusę pasaulio darbų jau 2040 m., o 2013 m. pramoninių robotų skaičius pasieks 1,2 mln., taigi – po robotą kiekvienam 5 tūkst. darbuotojų būriui. Tačiau dėl to didžioji dalis žmonėms reikalingų dalykų bus tiekiama labai pigiai ar visai nemokamai. 

Labai tolima ateitis

Japonija siuntė robotus į avarijos ištiktą atominę jėgainę
Pakartosiu – bijoti, kad robotai atims darbo vietą, nereikia, nes užimdami vieną vietą jie sukuria dvi kitas, leidžiančias žmogui užsiimti kūrybiniu ar tiesiog kitokio pobūdžio darbu. Tačiau, galvojant apie labai tolimą ateitį, įmanomas scenarijus, kai robotus, gaminančius maistą ar dirbančius gamyklose, gamins kiti robotai, o šiuos gamins treti robotai ir su kiekviena nauja robotų karta pastarieji protingės, kol galop galės dirbti visus įmanomus darbus, net rašyti knygas ar tapyti. Ar tada žmogui bus vietos? Galbūt tapsime bukais vartotojais, gaunančiais viską dykai tik todėl, kad robotai paklūsta mums ir mumis rūpinasi, tad turėsime į valias laiko kariauti dėl teritorijų ar užsiimti kosmoso kolonizavimu tiesiog daugindamiesi. O gal robotams mūsų nereikės ir jie arba iškeliaus kolonizuoti žvaigždžių, arba iškels mus į dausas, kaip geriausiuose filmuose šia tema, tokiuose kaip „Terminatorius“ ar „Matrica“.

Ekstravagantiškiausi ir išmaniausi robotai, siekiantys atimti jūsų darbo vietą

Robotė manekenė HRP-4C – turi neribotas galimybes marintis badu, uostyti kokainą, kelti isterines scenas oro uostuose, kai nenori būti apieškoma. Kadangi neturi žmogiškų jausmų, nepatirs ir emocinio lūžio, kai skaitys neigiamas nuomones apie save žiniasklaidoje. Ir nors ši mergaitė kol kas neatrodo itin žaviai, leiskite bjauriajam ančiukui dar kelerius metelius pasiperėti.
Robotas, griežiantis smuiku, „Mobiro“ – sukurtas bendrovės „Toyota“, turi draugų, grojančių kitais instrumentais, ir jau artimiausiais metais pradės koncertines gastroles po pasaulį. Teigiama, kad sėkmingai karjerai trūksta tik banalių dainų ir dailios krūtinės.

Pristatytas naujas šokantis ir dainuojantis robotas
„Motoman SDA10“ – didelių kulinarinių gabumų neturintis ir dėl nesveiko maisto mokyklose nuolat verkšlenantis Jamie Oliveris dabar jau isteriškai žliumbia. Bet ar geriau už jį gamina šis robotas, kuriam nusispjauti ant nesveiko maisto mokyklose? Pasak „Motoman SDA10“, vaikams reikia kuo daugiau kepto bekono, kad sukauptų jėgų būsimam priverstiniam darbui šachtose, kai robotai perims pasaulio valdymą.

RI-MAN – pirmasis robotas pasaulyje, sukurtas žmomėms pakelti ir nešti iš vienos vietos į kitą. Praktinis pritaikymas – senelių nešiojimas namuose ar ligoninėse, kuriose nėra pakankamo stambių seselių skaičiaus. Alternatyvus pritaikymas – kūnų gatvėse surinkimas po laimėto robotų karo prieš žmoniją.

„Home Assistant Robot“ – Tokijo universiteto kūrinys, galintis plauti indus, valyti grindis ir atlikti kitus buities darbus. Ši Konsuela kol kas sako: „No, no, no“, kai liepiama padaryti ką nors kita. Tačiau net jei nežiūrite „Šeimos bičo“, veikiausiai suprantate šio roboto pasauliui nešamą gėrį. Vyriausias roboto brolis – robotas siurblys – kol kas ne tik sėkmingai valo namus, bet ant savo nugaros vežioja ir tingius katinus iš vieno kambario į kitą.

„Aibo“ – bendrovės „Sony“ robotas šuo, atpažįstantis balso komandas. Tobulas dalykas namuose, nes nepadarys kakučio, o vaikams bus taip pat linksma kaip ir su tikru šuniuku (ir tėvai nedraus mėtyti iš antro aukšto pro langą į kiemą). Nekauks, jei paliksite vieną namuose. Kai pasaulį užkariaus robotai, šie šuneliai gaujomis bastysis gatvėmis ir gaudys visus, nusprendusius pasirodyti po komendanto valandos.

„MechaDroid Type C3“ – robotas priimamajame, atpažįstantis besilankančius svečius bendrovės biure. Visų saldžiabalsių administratorių siaubas. Kalbama, kad jau ne vienas C3 išlėkė neva netyčia pro langą, mat nepakėlė nežmoniško darbo krūvio ir nusprendė nusižudyti, tad jį įsigijusiai bendrovei belikdavo sugrąžinti žmogų į jo darbo vietą. Viena graži administratorė prasitarė, kad jos vietą bandęs užimti subingalvis spiegė ir maldavo pasigailėjimo prieš išskrisdamas iš devinto aukšto. 

„Asimo“ – robotas padavėjas. Gali pasitikti restorano svečius, palydėti iki staliuko, pasiūlyti vyno ir niekada nepamiršta užsakymo. Jei žmogus alergiškas svogūnams, kodėl reikia tai visuomet pamiršti? O kodėl nepamirštama pasiimti algos? Šis stebuklas viską darys atvirkščiai. Algą pasiimti pamirš, o jūsų užsakymo – ne. Už puikų aptarnavimą nereikės palikti arbatpinigių, jeigu paprašysite pašildyti sriubą, nešdamas į ją neprispjaudys. Tiesa, kartais užsiplepa virtuvėje su robotu virėju „Motoman SDA10“. Kaip pasakojo slapta pokalbio klausiusi grindų šlavėja, robotai labai aktyviai diskutavo, kurioje šalyje reikėtų įsikurti pirmiausia. Nors ir keista, jie mėgsta saulėtas ir nedrėgnas šalis. Sutapimas ar ne, bet jau ir šiandien ten didžiausias ginkluotų robotų skaičius. Sufleruojame – Afganistanas...