Tailandietiško įstatymo dėl karališkosios šeimos įžeidimų griežtumas nėra naujiena, tačiau pastaraisiais laikais represijos pradėjo griežtėti vos ne kasdien. Valdžia prieš karališkąją šeimą nukreiptos informacijos aliuzijų randa visose komunikacijos priemonėse, o įtariamuosius dosniai apdovanoja ilgametėmis atostogomis kitoje grotų pusėje netgi nekreipiant dėmesio į jų pilietybę.

Visai neseniai, 2007 metais, žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo šveicaro Oliverio Juferio atvejis – jam buvo skirta dešimtis metų laisvės atėmimo už tai, kad jis, būdamas ne pačios blaiviausios būklės, Tailande apipaišė plakatus su karaliaus atvaizdu. Visgi tuomet Tailando valdžia galėjo savo sprendimą pateisinti – plakatų apipaišymas buvo sąmoningas ir demonstratyvus nepagarbos rodymas. Be to, šveicaro laisvės atėmimas truko vos keturis mėnesius, mat jam karalius paskelbė amnestiją.

2009 metais įvykęs australo Harry Nicolaideso istorija yra kur kas prieštaringesnė. Jis Tailande dėstė anglų kalbą, o laisvalaikiu rašė pasakaitę apie princą – tą pasakaitę jis savo lėšomis ir publikavo. Tailando parduotuvės spėjo parduoti vos 10 šios knygos egzempliorių, kai šalies valdžia suspėjo įžvelgti užuominų apie mažojo monarcho įžeidimą bei konfiskavo visą tiražą, o autorių nugrūdo už grotų. Karaliaus atleidimo teko laukti penkis mėnesius.

Tailandietiškos kilmės amerikietis Joe Gordonas manė, kad 30 metų gyvenimo JAV ir šios šalies pilietybė yra geriausia saugumo garantija. Deja, jis klydo – 2011 metų gegužę grįžus aplankyti gimtojo Tailando jis buvo suimtas. Nepaisant visuomenės ir JAV ambasados pasipiktinimo, J. Gordonas iki šiol poilsiauja Tailando valstybinėje įstaigoje bei laukia griežtos bausmės už tai, kad 2009 metais viename iš tinklalapių patalpino nuorodą į nepakankamai pagarbią Tailando karaliaus biografiją.

Nesunku suprasti, kad jei jau turistų pamėgtame Tailande kritikuoti karalių pavojinga net užsieniečiams, tai vietiniams gyventojams yra tikrai nesaldu. 2010 metų pavasarį buvo fiksuotas pirmas atvejis, kai už grotų pateko tailandietis, nepagarbiai rašęs apie karališkąją šeimą savo „Facebook“ paskyroje. Dabar teisiama ir vieno iš šios šalies tinklalapių redaktorė, kuri pati nieko nepagarbaus nerašė – tiesiog ji nepakankamai operatyviai iš iš tinklalapio pašalino monarcho šeimą įžeidinėjančius komentarus.

Praėjusią savaitę Tailando teismas paskelbė dar vien su sveiku protu prasilenkiantį nuosprendį: 61 metų vėžiu sergantis pensininkas buvo nuteistas dvidešimčiai metų laisvės atėmimo už tai, kad jis 2010 metais neva išsiuntė keturias žinutes su karaliaus ir karalienės įžeidimais tuometinio ministro pirmininko sekretoriui.

Teismo neįtikino senuko tikinimai, kad jis labai mėgsta karalių, kad akyse niekada nematė ministro pirmininko sekretoriaus ir kad apskritai nežino kokiu būdu rašyti trumpąsias žinutes. Nuosprendžiui priimti pakako keturių nelemtų žinučių nuotraukų, kuriose matomas žinučių tekstas ir siuntėjo numeris. Kuo tokios žeidžiančios buvo žinutės – niekas visuomenėje nežino ir nesužinos kaip ir visais kitais atvejais. Mat įžeidimų atgaminimas prilyginamas įžeidimui ir kelia tokios pačios bausmės grėsmę.

Logiškas karališkosios šeimos garbės gynimo kampanijos žingsnis buvo žengtas lapkričio 25 dieną – Tailando informacijos ministras visiems tailandiečiams draugiškai patarė: kuo skubiau pašalinkite visus „palaikinimus“, paliktus prie potencialiai antikarališkos medžiagos ir nepalikinėti naujų „laikinimų“. Nes bausmė už tai bus ne virtualus, o visai realus laisvės atėmimas.

Tailando valdžia jau kreipėsi į „Facebook“ vadovybę su reikalavimu pašalinti iš socialinio tinklo bet kokią informaciją, kritikuojančią karalių. Tokių puslapių suskaičiuota apie 10 000. M. Zuckerbergui derėtų tokius reikalavimus vertinti labai rimtai, nes, net nieko nežinodamas apie savo valdomos įmonės antimonarchinę veiklą, sumanęs pailsėti Tailande jis šioje šalyje galimai užtruktų kur kas ilgiau nei pačiam norėtųsi.

Stebėtina tai, kad Tailandas – ne kokia nors necivilizuota valstybėlė, kurios išprotėjęs monarchas būtų pasirengęs pritrėkšti viską, kas juda vien iš didelio noro išlaikyti absoliučią galią. Priešingai, Tailandas – viena iš laisviausių ir demokratiškiausių Azijos valstybių. Ir netgi karalius, sulaukęs garbaus 83 metų amžiaus, jau seniai jokių politinių klausimų nesprendžia, šalį valdo parlamento formuojama vyriausybė. Parlamentas renkamas demokratiniuose rinkimuose, šalyje veikia daug partijų, o žiniasklaida nėra kontroliuojama valdžios.

Būtent tokia laisva politinė konkurencija ir pagimdė proto ribas peržengusią monarcho garbės gynimo kampaniją. Per penkerius pastaruosius metus Tailande valdžia kelis kartus perėjo iš populistinių reformatorių, kuriems vadovauja milijardierius Thaksinas Chinawatra, konservatoriams ir atgal.

Formaliai T. Chinawatros šalininkai yra ne itin lojalūs monarchistai, tačiau iš tiesų represijos ginant monarchą tik stiprėja nepriklausomai nuo to, kuri partija valdžioje. Mat kiekviena stipri politinė jėga nepaliaujamai stengiasi rinkėjams parodyti, kad būtent ji ir tik ji sugeba iš tiesų mylėti savo šalį bei monarchą

Štai ir dabar premjere tapo, atrodytų, reformatorė T. Chinawatros sesuo Yingluck, bet jai valdant kova už monarchijos garbę tik sustiprėjo. Juk reikia parodyti, kad ji, nors ir reformatorė, bet karalių myli labiau nei bet kas kitas. Todėl ir tenka už grotų vėžiu sergančius senukus grūsti dėl SMS ir „palaikinimų“.