Konsorciumas kuria specialias priemones, kurios apsaugotų asmens duomenis ir parodytų, kad tinklalapis negerbia privatumo reikalavimų.

Dabar W3C prašo vartotojų, naršyklių kūrėjų ir verslo įmonių pagalbos derinant apsaugos priemonių specifikacijas.

„Vartotojai jaučia, kad yra sekami, o kai kurie savo privatumu susirūpinę vartotojai norėtų šią problemą išspręsti“, sakė IBM atstovas dr. Matthias Schunteris, vadovaujantis W3C grupei, kuriančiai „Do Not Track“ technologijas.

Darbo grupė kuria programinės įrangos specifikacijas, kurios suteiktų galimybę:

- naršykles suderinti taip, kad jos nurodytų tinklalapiams vartotojus sekti mažiau;
- svetainėms suprasti su privatumu susijusias užklausas;
- apibrėžti geriausias privatumo praktikas tinklalapiams, kad šie galėtų prisitaikyti prie skirtingų privatumo poreikių.

Dr. M. Schunteris teigė, kad specifikacijų tikslas yra pakeisti dabartinę situaciją, kuomet skirtingose naršyklėse naudojamos nesuderinamos „Do Not Track“ sistemos.

„Dabar tinklalapiuose turi būti įdiegiamas visų šių skirtingų protokolų palaikymas. Nėra vieningo standarto, pagal kurį būtų galima laikytis privatumo reikalavimų. Norime visus šiuos protokolus standartizuoti taip, kad jie visi kalbėtų viena kalba ir nurodytų tinklalapiams ką su jais daryti“.

W3C darbo rezultatų tikslas yra pagerinti privatumo saugojimą iš interneto svetainių pusės ir kaip galima labiau apriboti šioms svetainėms pateikiamą informaciją.

Pavyzdžiui, tinklalapis vartotojo pasirinktą kalbą dabar gali nustatyti pagal vartotojo vardą, pavardę ir gimtąją kalbą, o informaciją apie tai saugoti slapuke – mažoje tekstinėje rinkmenoje, kurioje įrašinėjama informacija apie paprastus lankytojus.

Privatumo požiūriu naudingiau būtų jeigu naršyklė įsimintų informaciją, jog vartotojas teikia pirmenybę tam tikrai kalbai, tinklalapiui neperduodant jokios privačios informacijos.

Vartotojai galėtų būti įspėjami, kad apsilankė svetainėje, kuri nelabai sėkmingai laikosi reikalavimų saugoti informacijos privatumą.

Nors W3C negali reikalauti, kad svetainių ir programinės įrangos kūrėjai laikytųsi jų reikalavimų, pasak dr. M. Schunterio, labai tikėtina, kad naujoji technologija bus įsisavinta.

Tikimasi, kad išbaigtas technologijas naršyklių kūrėjai į savo produktus galės įdiegti 2012 metų viduryje, netrukus šias technologijas pradėtų palaikyti ir tinklalapiai, susipratę, kokia yra geriausia privatumo saugojimo praktika.

„Do Not Track“ kūrime dalyvauja daugiau nei 15 įmonių ir organizacijų, taip pat - „Adobe“, „Apple“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Electronic Frontier Foundation“ ir Stanfordo universitetas (JAV).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją