Veikiausiai nerasime mobiliųjų technologijų bendrovės, kurios teisininkai nesisukiotų teismo koridoriuose, nes arba ji buvo paduota į teismą, arba pati kreipėsi į jį dėl pažeistų dizaino ar technologijų patentų. Atsirado net patentų trolių terminas, mat kai kurios įmonės siekia iš to išgyventi. Bendrovės pešasi, o teisininkai ir toliau važinėja naujausiais sportiniais automobiliais.
Tarp duris varstančių advokatų sutiksime ir bendrovių „Apple“ bei „Samsung“ atstovus. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, neva serijos „Samsung Galaxy“ planšetinių kompiuterių dizainas – „Apple“ produktų dizaino kopija, o „toks akivaizdus kopijavimas yra neteisingas“, kaip teigia „Apple“ spaudos atstovė Kristin Huguet. Iš viso ieškinyje „Samsung“ pateikta 16 kaltinimų, tarp jų: dizaino kopijavimas, prekių ženklo neteisėtas naudojimas ir dar dešimt patentų pažeidimų. Teisinės kovos tarp „Apple“ ir „Samsung“ vienu metu vyksta keliose šalyse. Vokietijoje ši byla jau pralošta ir įsigaliojęs draudimas parduoti bei reklamuoti „Samsung“ planšetinius kompiuterius, tačiau ginčai kitose teismo salėse tęsis dar ilgai.
Vienas argumentų, kurį pasitelkė bendrovės „Samsung“ teisininkai kovodami su „Apple“, yra tas, kad planšetę sugalvojo režisierius ir prodiuseris S. Kubrickas kultiniame filme „2001: Kosminė odisėja“. Vienoje iš filmo scenų matyti, kaip astronautai užkandžiaudami naudojasi planšetėmis. Tad klausimas teismui: ar tikrai Steve’ą Jobsą galima tituluoti planšetinio kompiuterio išradėju ir vadinamosios post-PC eros pradininku? Ir ar šiandien astronautai išties užkandžiaudami žaidžia „Angry Birds“? Tik į vieną iš šių klausimų galima atsakyti neigiamai.
Šiek tiek istorijos
Būkime vargšai, bet teisingi. Veikiausiai iš pradžių derėtų apibrėžti, kas yra planšetinis kompiuteris. Praėjusių metų pradžioje ant scenos užlipęs S. Jobsas samprotavo, kad, norint sukurti nišą įrenginiams tarp išmaniojo telefono ir kompiuterio, reikėtų, kad pastarieji turėtų atlikti vienas ar kitas funkcijas daug geriau, antraip tokie įrenginiai nereikalingi ir tik dubliuos egzistuojančius. Taigi mažos įstrižainės nešiojamasis kompiuteris su „Windows XP“ ir jutikliniu ekranu nėra tikroji planšetė, tai tik mažesnis ir lengvesnis kompiuteris. S. Jobsas bendrovę „Apple“ pristatė kaip planšetinio kompiuterio išradėją, turėdamas galvoje tokio įrenginio veikimo principą ir koncepciją, o ne technologinius dalykus. Technologiniai sprendimai jau egzistavo, o paskatų išrasti tinkamą planšetinį kompiuterį buvo.
Bandymai sukurti technologiją, kaip kompiuterį valdyti liečiant, labai seni. Pirmasis patentas, aprašantis elektroninę lentelę ir rašymą ranka, buvo išduotas dar 1888 metais. Pirmoji sistema, analizuojanti rašysenos judesius ir atpažįstanti atskirus simbolius, gavo patentą 1915 metais. Pirmoji iš esmės veikianti rašybos atpažinimo sistema, kai vietoj klaviatūros naudojamas „rašiklis“, pademonstruota dar 1956 m., o nuo 1980 m. vienokį ar kitokį įrenginį, suteikiantį galimybę įvesti tekstą ne tik klaviatūra, buvo galima įsigyti visiems norintiems ar turintiems pinigų.
„Apple“ dar 1987 m. sukūrė įrenginį „Newton“ ir jam skirtą platformą, kurią vadino asmeniniu skaitmeniniu asistentu. Daugumą šių įrenginių pardavinėjo „Apple“, tačiau keli gamintojai, tarp jų ir „Motorola“, į savo produktus buvo taip pat įdiegę operacinę sistemą „Newton“. Tuometis „Apple“ generalinis direktorius Johnas Sculley buvo varomoji jėga – jis tvirtai tikėjo, kad būtent tokio tipo įrenginiai vieną dieną pakeis asmeninius kompiuterius. „Newton“ buvo pakankamai mažas ir turėjo pakankamai didelį ekraną, kad būtų įmanoma su juo dirbti keliaujant, o viena pagrindinių naudojimo krypčių – architektai, dirbantys su klientais ir vietoje braižantys projektus.
Žinoma, egzistuoja daugybė įrenginių, kurie egzistavo anksčiau nei „Newton“ ir turėjo „pieštuką“, pavyzdžiui, šeštojo ir septintojo dešimtmečių sistemos „Stylator“ bei „RAND“, tačiau jų forma buvo kitokia, kad jas būtų galima pavadinti asmeniniais skaitmeniniais asistentais.
Ir nors „Apple“ į „Newton“ platformą investavo apie 100 mln. JAV dolerių, ji pati išsigando, kad „Newton“ gali „suvalgyti“ jų gaminamų „Macintosh“ kompiuterių pardavimą, todėl apleido pirminį tikslą – sukurti kompiuterio pakaitą. O be aiškios vizijos įrenginys žlugo.
Vėliau sekė „Microsoft“ era ir „Microsoft“ bandymai sukurti planšetinį kompiuterį. 2000 m. inžinieriai, perėję dirbti pas programinės įrangos gigantą iš „Xerox PARC“, pasauliui pateikė „Microsoft Tablet PC“. Kompiuteris buvo kuriamas taip, kad jame veiktų speciali „Windows“ operacinės sistemos versija. „Microsoft“ vizijose šis įrenginys turėjo puikiai tikti užrašams tiek versle, tiek medicinoje, tiek švietime. Deja, investuoti pinigai neatsipirko ir nešiojamieji kompiuteriai su jutikliniais ekranais neprigijo, nors visos be išimties vėlesnės „Windows“ versijos turėjo suderinamumą su jutikliniais ekranais, o vienokie ar kitokie nešiojamųjų kompiuterių modeliai taip pat turėjo tokius ekranus.
„iPad“ era
Oficialiai plačiajai publikai ir žiniasklaidai planšetiniai kompiuteriai tapo patrauklūs tik po to, kai bendrovė „Apple“ anonsavo ir pademonstravo įrenginį „iPad“, kuris nuo nešiojamųjų kompiuterių skyrėsi ilgu darbo laiku, apribojimais vartotojams diegti programinę įrangą ir sąsaja, pritaikyta liesti vien tik pirštais. Įdomu ir tai, kad „iPad“ buvo sugalvotas gerokai iki „iPhone“, o jo kūrimo procesas buvo slepiamas nuo Erico Schmidto, buvusio „Google“ generalinio direktoriaus, mat jis tuomet dar priklausė „Apple“ tarybai.
S. Jobsas, tarsi nujausdamas apie „Google“ norą nerti į mobiliųjų telefonų rinką, apdairiai paslėpė visus galus, kai sužinojo, kad naujieji telefonai su „Google“ operacine sistema „Android“ kartoja esmines „iPhone“ funkcijas, tarkim, vaizdo didinimą dviem pirštais. Tai leido „iPad“ pagauti konkurentus nepasiruošusius. Beje, vis dar paslaptis tebėra tai, kodėl „Apple“ vis dėlto leido bendrovei „Google“ naudoti dviejų pirštų kombinacijas vaizdui didinti ar mažinti, pasukti ir pan., ir nepadavė jos į teismą dėl pažeistų patentų.
2011 m. pradžioje JAV vykusiame „Consumer Electronics Show“ buvo paskelbta apie daugiau kaip 80 naujų planšetinių kompiuterių, kurie konkuruos su „iPad“. „Apple“ sureagavo, rinkai pristatė antros kartos įrenginį „iPad“ ir visiems nušluostė nosį, mat konkurentai gyrėsi, kad jų planšetiniai kompiuteriai bus gerokai spartesni.
Šiandien „iPad 2“ pardavimas pats didžiausias, o „Apple“ užima daugiau apie 70 proc. pasaulinės rinkos, nors šis skaičius, artėjant metų pabaigai, turi mažėti. Technologijų ekspertai teigia, kad „Apple“ į teismus kreipėsi būtent dabar, kad išlaikytų ir toliau tobulintų turimą rinkos dalį, programėlių ekosistemą. Kuo daugiau programėlių, kuo įvairiau „iPad“ galima panaudoti versle, švietimo ar medicinos srityje, tuo mažesnis žmonių noras įsigyti ką nors kita, o ne „iPad“. Turint galvoje, kad „Apple“ sėdi ant tikrai didelio pinigų maišo, jai nebaisu ir visus įmanomus teismo procesus galų gale pralaimėti bei kompensuoti „Samsung“ nuostolius.
Daryti kitaip
Tad ar kopijavo bendrovė „Samsung“ planšetinių kompiuterių „iPad“ išvaizdą? Anot Vokietijos Diuseldorfo miesto teismo, kuriam vadovavo teisėja Johanna Brückner-Hofmann, egzistuoja tikrai ne vienas būdas sukurti planšetę. Išties, vizualiai įrenginiai panašūs. Tačiau grįžkime prie „2001: Kosminės odisėjos“ – kino filme tikrai rodomas panašaus dydžio įrenginys. Tiesa ir ta, kad astronautai jo neliečia – tiesiog žiūri į jį ir su juo bendrauja, tarsi tai būtų televizoriaus ekrane matomas vaizdo skambutis.
Beje, šis kino filmas nėra vienintelis, vaizduojantis planšetę. Štai televizijos seriale „Žvaigždžių kelias: naujoji karta“, kuris debiutavo 1987 m., erdvėlaivio įgula taip pat turi ekranus, kuriuos baksnodami pirštais atlieka įvairias operacijas. Tokių įrenginių atsiradimas šiame seriale siejamas su tuo, kad režisierius ir prodiuseris neturėjo didelio finansavimo, tad jiems reikėjo sugalvoti pigią ir įtikinamai atrodančią erdvėlaivio kabiną. Kaip vėliau sakė Matta Jefferies, jei tik jie būtų turėję pinigų, erdvėlaivio kabina būtų buvusi pilna jungiklių ir matuoklių.
Pasak Michaelio Okudos, kuris televizijos seriale sugalvojo naudoti planšetes, svarbiausia tai, jog „suvokėme, kad jei erdvėlaivio jungikliai ir matuokliai atlieka kokią nors funkciją, tai ta funkcija iškart turi būti numatyta kūrėjų, o jei visa tai valdo programinė įranga, nesvarbu, koks ekranas, gali būti rodoma arba viena, arba kita“. Būtent tokiu principu veikia šiuolaikiniai planšetiniai kompiuteriai, kurių ekranuose vienu metu veikia tik viena programa ir visai nesvarbu, kas veikia foniniu režimu.
Tad galima teigti, kad įrenginio išvaizda ir koncepcija buvo sugalvota gerokai iki to momento, kai „Apple“ pristatė įrenginį „iPad“, todėl teismo sprendimas „Samsung“ atžvilgiu neatrodo labai teisingas. Bet verta pridurti, kad, be dizaino ir išvaizdos, „Apple“ priekaištauja dar ir dėl to, kad patentus pažeidė operacinė sistema „Android“, mat ji mėgdžioja „iOS“. Tad „Samsung“ galėtų įdėti kur kas daugiau darbo, kurdami vartotojui patrauklią ir nuo kitų besiskiriančią vartotojo sąsają. Štai bendrovė „HTC“ savo išmaniesiems telefonams yra sukūrusi operacinės sistemos „Android“ grafinį apvalkalą „HTC Sence“.
Dabar jau išnykusios „WebOS“ sąsaja taip pat skyrėsi nuo „Apple“. O toliausiai pažengusi šioje srityje ir tikra šaunuolė – bendrovė „Microsoft“, kuri gerokai susivėlinusi į mobiliųjų telefonų rinką patraukė su perkurta „Windows“ operacinės sistemos versija, o rugsėjo pabaigoje pranešė ir apie savo planšetinį kompiuterį su „Windows 8“. Esminiai skirtumai – ne tik operacinės sistemos išvaizda, bet ir veikimo principas. Su „iOS“, „Android“ ar kitomis operacinėmis sistemomis matome piktogramas, o „Microsoft“ operacinėje sistemoje – kvadratus (langus), kurie pateikia programos būseną ar informaciją.
Tad S. Jobsą galima laikyti jei ne mama, tai bent planšetinio kompiuterio tėčiu. O kova teismuose dėl patentų – apgalvota ir kruopšti rinkodara, siekiant sulaikyti plūstančius konkurentus.
Vokietijos teismas palaimino bendrovės „Apple“ prašymą stabdyti planšetinių kompiuterių „Samsung Galaxy Tab“ prekybą ir reklamą Vokietijoje. Jis konstatavo, kad Pietų Korėjos gamintojas „Samsung“ pažeidė su „Apple“ įrenginių dizainu susijusius patentus. Diuseldorfo regiono teisėja Johanna Brückner-Hofmann teigė, kad „minimalistinis modernus dizainas nėra vienintelis būdas, kuriant planšetinį kompiuterį“.
Iki tol galiojęs laikinas draudimas tapo nuolatinis ir bendrovei „Samsung“ kainuos apie 1 mlrd. eurų, mat tiek bendrovė galėtų uždirbti Vokietijoje prekiaudama „Galaxy Tab 10.1“. Šiek tiek anksčiau panašaus likimo sulaukė ir planšetinis kompiuteris „Galaxy Tab 7.7“, kuris, vos pasirodęs Berlyne vykusioje parodoje IFA, buvo pašalintas iš ekspozicijos.
Gera žinia šioje istorijoje bendrovei „Samsung“ yra ta, kad „Apple“ siekis uždrausti „Samsung“ planšetinių kompiuterių prekybą visoje Europos Sąjungos teritorijoje kol kas nėra įgyvendintas. Bloga ta, kad kultinių įrenginių gamintoja įsiutusi ne juokais, mat dėl galbūt pažeistų patentų į teismus kreiptasi ir Japonijoje, JAV, Australijoje, net Pietų Korėjoje.
„Samsung“ žada nenusileisti ir imtis visų būtinų priemonių, kad apgintų savo dalyvavimą Europos rinkose, tuo labiau kad, bendrovės atstovų teigimu, teismo sprendimas riboja vartotojų pasirinkimą.
Keisčiausia šioje istorijoje dar ir tai, kad „Samsung“ ir „Apple“ – ne tik konkurentės, bet ir partnerės, mat pastarajai Pietų Korėjos milžinė gamina procesorius, atminties lustus ir t. t.