Įžangoje verta paminėti, kodėl išvis atsirado poreikis dabar kompiuteriuose sėkmingai gyvenančias aplikacijas kelti į „debesį“. O priežastys, žinoma, slepiasi po tokio žingsnio privalumais:
• Tai yra iš principo pigiau. Kodėl? – klausimas gamintojams, kurie nustato tokią kainodarą. Mano spėjimas - debesyje jie tikisi turėti daugiau vartotojų ir, kas geriausia, visi jie bus legalūs!
• Nebereikia jokių programinės įrangos atnaujinimų, sudėtingos IT infrastruktūros bei daug IT personalo priežiūrai.
• Prie visko prieini iš bet kur, kur yra interneto ryšys ir naršyklė. Mobiliems ir daug įrenginių turintiems vartotojams (statistinis žmogus jau dabar turi bent vieną kompiuterį ir išmanųjį telefoną, o ką šnekėti apie antrą kompiuterį, iPad ir t.t.) tai yra labai didelis pranašumas.
• Pati idėja - visiems būti „debesyje“ - leidžia ženkliai padidinti bendradarbiavimo mastą, kadangi visi duomenys yra prieinami visiems, kam to reikia. Taip pat yra galimybė įvairų turinį kurti bendromis jėgomis.
Na, o dabar konkrečiau apie du tokio tipo paslaugų variantus. Vienas kurių - „Microsoft“, Lietuvoje taps prieinamas tik 2012 metais, o kitas - „Google“, čia buvo visada, tik kažkodėl jį galime rasti tik pas nedaugelį Lietuvos įmonių, dažniausiai mažose ir vidutinėse.
El. paštas, bendras kalendorius ir kontaktai
„Microsoft Office 365“. „Exchange Online paslauga“. Galima naudotis „Outlook“ klientu iš savo kompiuterio arba pasitelkti OWA funkcionalumą per interneto naršyklę. Įmonės domenas, 25 GB pašto dėžutė, integracija su mobiliais telefonais, apsaugos nuo brukalų ir virusų paslaugos. Šiuo metu turi visus „Exchange 2010“ funkcionalumus. Plačiau...
„Google Apps“. „Gmail“ ir „Google Calendar“ paslaugos. Iš principo - viskas, ko galime tikėtis iš tokios paslaugos: įmonės domeno panaudojimas, tie patys 25 GB paštui, integracija su mobiliais telefonais, „Outlook“, daugeliui pažįstama ir patogi sąsaja, apsauga nuo brukalų ir virusų.
Apibendrinimas. Šioje vietoje dėčiau lygybę tarp sprendimų. Ypatingais funkcionalumais šioje srityje nelabai nustebinsi. Abu variantai turi viską, ko galėtų užsigeisti statistinis vartotojas. Kažkas gal pasakytų, kad „Exchange“ yra labiau pažįstamas vartotojui, bet pažiūrėjus į „Gmail“ vartotojų skaičių galima būtų dėl to pasiginčyti. Tiesa, „Blackberry“ vartotojai tikriausiai labiau džiaugtųsi „Google“.
Dokumentų (tekstas, lentelės, prezentacijos) kūrimas ir redagavimas
„Microsoft Office 365“. „Office Professional Plus Desktop suite“ paslauga, apimanti tiek „Office“ pačiame kompiuteryje, tiek „Office Web Apps“. „Web Apps“ turi šiek tiek apkarpytą funkcionalumą, bet iš principo yra labai artima tam, kas yra mūsų kompiuteriuose. Plačiau...
„Google Apps“. „Google Docs“ paslauga, apimanti visų populiariausių formatų dokumentų kūrimo bei redagavimo įrankius. Funkcionalumas šiek tiek apkarpytas (pvz. nėra macro komandų palaikymo lentelėse), bet bendras vartotojų įvertinimas yra toks, jog jo pakanka įprastam darbui. Be to, nėra itin sudėtinga pereiti nuo kompiuterinio „Office“ paketo, kadangi aplinka atrodo pažįstama.
Apibendrinimas. Reikia pripažinti, kad geresnį produktą turi „Microsoft“, kadangi funkcionalumas yra gerokai didesnis bei artimesnis tam, prie ko esame pripratę per daugybę metų. „Microsoft“ anksčiau turėjo ir privalumą - turėdamas „Office“ paketą kompiuteryje, galėdavai labai paprastai patalpinti bei atnaujinti dokumentus debesyje. Tačiau „Google“ jau kurį laiką yra išleidę „Cloud Connect“ - įskiepį į „Office“, kuris leidžia daryti tą patį. Iš besinaudojančių „Google“ („Microsoft 365“ vartotojų Lietuvoje surasti sunku), teko girdėti nuomonių, jog optimalu yra kompiuteryje turėti „Microsoft Office“, o visus dokumentus saugoti bei jais dalintis „Google Cloud Connect“ pagalba. Tiesa, tenka apgailestauti, kad kol kas nėra šio įrankio „OpenOffice“ vartotojams.
Komunikacija (chat, audio/video skambučiai, presence, web conferencing)
„Microsoft Office 365“. „Lync online“ paslauga. Turi visus naujausios, ir panašu kad žymiai geresnės, OCS („Office Communications Server“) versijos funkcionalumus. Susirašinėjimas su kolegomis, jų statuso ir pasiekiamumo matymas, konferencijos web aplinkoje.
„Google Apps“. Atskiro produkto nėra – „Gmail“ paslaugos dalis. Galime matyti kolegų statusą, parašyti jiems žinutę, susiskambinti vaizdu. Deja, jokio „web conferencing“ funkcionalumo.
Apibendrinimas. „Microsoft“ produktas šioje vietoje stipresnis – labiau išdirbtas funkcionalumas, web konferencijos, galima integracija su įmonės vidine telefonijos sistema. Tiesa, „Google“ turi visus bazinius dalykus, kurių galbūt daugumai vartotojų ir pakaktų, ypač turint omenyje sunkų pripratimą prie tokių sprendimų Lietuvoje. Žiūrint į ateities perspektyvą, labai įdomu bus pamatyti, kokį vaidmenį šios srities vystyme suvaidins kompanijos „Microsoft“ neseniai įsigytas „Skype“ ir, ar vaizdo konferencijų galimybė iš „Google+“ bus perkelta į „Gmail“.
Vidinės svetainės (svetainių kūrimas, dokumentų ir prieigos valdymas grupių pagalba)
„Microsoft Office 365“. „Sharepoint online“ paslauga. Galimybė kurti vidinius interneto puslapius, dalintis dokumentais ir kita informacija sukurtų grupių gretose.
„Google Apps“. „Google Sites“ ir „Google Groups“ paslaugos. Lengvas vidinių portalų kūrimas, pasitelkiant šablonus, grupių kūrimas ir nustatymų keitimas be IT personalo įsikišimo. Tai, iš principo, įrankis, skirtas pagerinti dalinimąsi informacija įmonės viduje.
Apibendrinimas. Sakyčiau kad šitoje vietoje kiek stipresnis yra „Google“. „Sharepoint“, deja, nėra pats geriausias produktas „Microsoft“ istorijoje, be to, reikalauja daug darbo papildomai jį konfigūruojant, kad iš jo būtų galima gauti realios naudos. Pats šių paslaugų nebandžiau, bet kelių klientų nuomone, „Google“ šioje vietoje gerokai paprastesnis ir lengviau naudojamas, o tai yra esminis dalykas, norint pripratinti vartotojus prie tokio tipo įrankio naudojimo.
Papildomos aplikacijos
„Microsoft Office 365“. Šiuo metu nėra nieko siūloma.
„Google Apps“. „Google“ turi „Google Video“ (vaizdo medžiagos talpinimas bei dalinimasis) bei visą būrį ir šiaip nemokamų aplikacijų: „Google Blogger“, „Wave“ ir „Moderator“, „Picasa“ (fotografijų talpinimas), „Translator“ ir t.t.
Apibendrinimas. Gal funkcijos ir neesminės, bet tam tikrą papildomą vertę turi, ypač jeigu įmonė tuo pradeda naudotis savo reikmėms, o vartotojai prie šių įrankių yra jau pripratę.
Kaina vienam vartotojui
„Microsoft Office 365“. Mažam verslui (iki 50 vartotojų) – 6 USD/mėn. už visą paslaugų komplektą (be gamintojo palaikymo, tik „community support“). Virš 50 vartotojų – nuo 10 USD/mėn.
„Google Apps“. Mažam verslui (iki 10 vartotojų) – nemokamai, tačiau negauni „Google Groups“ bei „Google Video“ paslaugų ir dalies funkcionalumų. Jei daugiau vartotojų - 5 USD/mėn. arba 50 USD per metus. Plačiau...
Apibendrinimas. „Google“ vienareikšmiškai laimi šioje vietoje, net lyginant pasiūlymą didelėms įmonėms ir tik su web aplikacijomis, kaina skiriasi du kartus.
Pozicionavimas
„Microsoft Office 365“. „Microsoft“ tai labiau pozicionuoja kaip priedą prie to, ką jau turite savo kompiuteryje (iš principo „Office“ paketą) bei įmonėje. Mintis labai aiški, nes norisi išlaikyti pagrindines pajamas šiuo metu nešančią dalį ir po truputi žengti į naują bei augantį rinkos segmentą.
„Google Apps“. „Google“ mintis – viskas, ko reikia biurui, yra prieinama per internetą, taigi reikia tik interneto naršyklės bei ryšio. Vėlgi logiška pozicija, neturint jokių kompiuteryje diegiamų aplikacijų.
Apibendrinimas. Kad ir kaip „Microsoft“ to nenorėtų, spėčiau kad po trijų metų absoliuti dauguma biuro programų veiks debesyje, o kompiuteryje įdiegtos programos bus daugiau išimtis nei taisyklė (kas šiuo metu vyksta su visomis kitomis verslo aplikacijomis). Turbūt „Microsoft“ pozicija analogiškai keisis, keičiantis biuro programų internetinių versijų užimamai rinkos daliai.
Bendras įvertinimas
Jeigu paklaustumėte mano nuomonės, sakyčiau jog ateityje nedominuos nei vienas iš šių gamintojų – turbūt daugiau klientų, tačiau mažesnių, naudosis „Google“ paslaugomis, tuo tarpu dauguma didžiųjų liks prie „Microsoft“ - iš dalies dėl įpratimo ir nenoro kažką keisti, iš dalies dėl didelės pas save turimos „Microsoft“ infrastruktūros.
