Retieji žemės metalai – 17 elementų grupė – tapo itin svarbiu ištekliumi šiuolaikinėje gamyboje. Mums patiems to nepastebint jie tampa vis svarbesne kasdieninio gyvenimo dalimi.
Pavyzdžiui, europis sukuria raudoną spalvą mūsų televizoriuose. Lantanas yra būtinas hibridinių automobilių variklių komponentas. Kitų grupės elementų esama optiniuose diskuose, mobiliuosiuose telefonuose, plokščiaekraniuose televizoriuose ir kituose kasdien naudojamuose įrenginiuose.
Šiuo metu Kinija yra daugiausiai šių elementų išgaunanti šalis – joje iškasama daugiau nei 95 proc. visos pasaulinės retųjų žemės metalų rinkos dalies.
Tačiau ši šalis griežtai riboja savo išteklių prekybą ir yra nustačiusi griežtas retųjų žemės metalų kvotas.
Vertinant Kinijos poziciją belieka tik stebėtis, kad Kinija taip pro pirštus praleidinėja puikią galimybę.
Kodėl retieji žemės metalai?
Retieji žemės metalai pastaruoju metu susilaukia vis daugiau dėmesio. Priežastis paprasta – paklausa šioms medžiagoms per pastaruosius kelis metus smarkiai šoktelėjo ir tikimasi, kad ateinančiais metais ji dar labiau didės.
Technologinės inovacijos žengia pirmyn neregėtu greičiu, o pasaulis pagamina ir vartoja daugiau pažangių įrenginių nei bet kada anksčiau.
Unikalios magnetinės ir optinės šių metalų savybės yra priežastis, dėl kurios jei tampa beveik neatsiejama šiuolaikiškos įrangos dalimi.
Per pastarąjį dešimtmetį retųjų žemės metalų paklausa pašoko tris kartus – iki 125 000 metrinių tonų per metus.
Pasak analitikų, iki 2014 metų šis skaičius peržengs 200 000 tonų ribą.
Tačiau Kinija, kuriai priklauso didžioji retųjų žemės metalų pasaulinės rinkos dalis, laikosi griežtos pozicijos: 2011 metams yra nustatyta 93 800 metrinių tonų iškasimo kvota, šiais metais žaliavų eksportas bus sumažintas 10 procentų.
Tai reiškia, kad pasauliui greičiausiai teks susidurti su paklausos ir pasiūlos disbalansu.
Aplinkos apsauga
Kinijai nusprendus taip riboti metalų gavybą ir eksportą, pasigirdo kaltinimu, jog šalis siekia manipuliuoti kainomis taip padedant saviems kasėjams. 600 proc. šoktelėjusi kai kurių retųjų žemės metalų kaina tik pilstelėjo žibalo į ugnį.
Tačiau Kinija nepaliaujamai tvirtina, kad retųjų žemės metalų kasimą riboja siekiant apsisaugoti nuo didelės žalos aplinkai – kai kurie analitikai tokiam požiūriui pritaria.
„Esmė tame, kad retųjų žemės metalų kasimas yra ganėtinai nešvarus gamybos procesas“, - sakė „Moody's Analytics“ atstovas Mattas Robinsonas.
Jis aiškina, kad žala aplinkai šių metalų gavimo ir gryninimo metu yra milžiniška ir ji turi būti įtraukta į kainą. „Nemanau, kad žala gamtai pastaraisiais metais buvo įtraukta į medžiagų kainą. Tačiau dabar, kai jie tai suprato, buvo sumažintos kvotos ir pradėjo kilti kaina, “, - sakė analitikas.
Susirūpinę šalys
Kad ir kokios bebūtų ribojimų priežastys, dėl tokio Kinijos sprendimo kilo susirūpinimas kitose pasauli šalyse ir korporacijose.
JAV Magnetinių medžiagų asociacija jau išplatino įspėjimą: „Pagal paskaičiavimus, Kinijos vietinis retųjų žemės metalų sunaudojimas aplenks vietinį šių metalų išgavimą tarp 2012 ir 2015 metų“.
Retųjų žemės metalų eksporto į Japoniją nutraukimas teritorinių ginčų metu praėjusiais metais taip pat nepadėjo. Kilus įtampai dėl salų, į kurias savo teises pareiškė ir Japonija, ir Kinija, Japonijos bendrovės pranešė, jog Kinija nutraukė retųjų žemės metalų tiekimą.
Dėl to pasklido panika tarp Japonijos gamintojų, kuriems šių medžiagų reikia gaminant viską nuo išmaniųjų telefonų iki hibridinių automobilių.
Didžiausias retųjų žemės metalų pirkėjas pasaulyje – Japonija, nuperkanti 65 proc. visų Kinijos eksportuojamų išteklių – į tai reagavo ieškodama alternatyvių šių metalų šaltinių.
Tokijas paskelbė apie sandorį su Mongolija, kurioje Japonijos įmonės teiks pagalbą ieškant ir kasant retųjų žemės metalų šaltinių šioje šalyje. Taip pat paskelbta, kad Japonija subsidijuos retųjų žemės metalų kasimą Kazachstane.
Metų pradžioje Japonijos bendrovė „Nippon Steel“ ir Pietų Korėjos bendrovė „Posco“ įsigijo dalį Brazilijos retųjų metalų kasimo bendrovės taip siekiant užtikrinti šių medžiagų tiekimą.
Praleista galimybė?
Kol pasaulis rūpinasi dėl galimo paklausos ir pasiūlos disbalanso, pažangių technologinių įrenginių gamintojai pradėjo ieškoti retųjų žemės metalų alternatyvų.
„Pažangiųjų technologijų įmonės daug investuoja į tyrimus, kurių tikslas yra mažinti priklausomybę nuo šių medžiagų. Japonijos gamintojai kuria variklius hibridiniams automobiliams ir oro kondicionierius, kurių gamybos procesuose nebenaudojami retieji žemės metalai“, - sakė M. Robinsonas.
Tuo tarpu pasauliniai rinkos dalyviai stebi technologijų raidą ir jaučia galimybes.
Australijos bendrovė „Arafura Resources Limited“ stengiasi surinkti 1 mlrd. Australijos dolerių (apie 2,5 mlrd.) savo retųjų žemės metalų projektui. Bendrovė planuoja išgauti po 22 000 tonų retųjų žemės metalų oksidų per metus nuo 2013 metų iš savo kasyklos Australijos Šiaurinėje tertiorijoje.
Kolorado valstijos (JAV) įmonė „Molycorp“ pradėjo retųjų metalų kasybą Kalifornijos valstijoje. Ši kasykla yra didžiausia JAV, tačiau 2002 jos veikla buvo sustabdyta kilus aplinkosaugininkų susirūpinimui. Tuo metu stabdant kasyklos veiklą gana svarbų vaidmenį suvaidino nukritusios šių išteklių kainos ir jų gausa Kinijoje.
Ieškant alternatyvių išteklių šaltinių ir alternatyvų jų naudojimui Kinijai teks tik žiūrėti kaip šios rinkos kontrolė slysta iš jų rankų. Ir jei taip nutiks, retieji žemės metalai Kinijai tikrai nepadarys to, ką nafta padarė Saudo Arabijai.
