Telefonas tik skambučiams – niekam nereikalingas

Rinkos tyrimų bendrovei „GfK CR Baltic“ DELFI užsakymu liepos mėn. 20-22 dienomis internetu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą paaiškėjo, kad praktiškai visi telefonų vartotojai juos naudoja ne tik pagrindinėms funkcijoms – skambinti ir trumposioms žinutėms siųsti, bet ir kitais tikslais:

FunkcijaPaprastų telefonų naudotojaiIšmaniųjų telefonų naudotojai
Kalendorius6985
Laikrodis8590
Žadintuvas9092
Darbų planuotojas624
Užrašinė2644
Žibintuvėlis1517
Žaidimų konsolė1431
Vaizdo kamera3171
Vaizdo grotuvas938
Fotoaparatas6190
FM radijas2849
Muzikos grotuvas3063
Chronometras1323
Skaičiuotuvas7387
Diktofonas833
GPS įrenginys 54
Žodynas 20
Skeneris 6
Interneto naršyklė 69
Biuro programų paketas 23
El. paštas 57
Modemas 16
Bevielis ryšys (Wi-Fi) 48
Skype 35
Socialiniai tinklai 43

Lentelėje nurodyti skaičiai atitinka „GfK CR Baltic“ apklausoje dalyvavusių interneto vartotojų procentinę dalį, besinaudojančių tam tikra funkcija.

Iš lentelės matoma, kad visomis papildomomis funkcijomis žymiai aktyviau naudojasi išmaniųjų telefonų naudotojai. Vien skambinimo ir trumpųjų žinučių siuntimo funkcija savo telefone naudojasi mažiau nei 1 procentas apklaustųjų.

Telefonai veržiasi į tradicinių įrenginių rinkas

Tačiau kaip šių funkcijų naudojimas veikia jų naudotojų pirkimo įpročius? Nemaža dalis „GfK CR Baltic“ apklausoje dalyvavusių interneto vartotojų teigė, kad nepirktų vieną konkrečią funkciją atliekančio įrenginio, jeigu telefonu galima padaryti tą patį:

FunkcijaTelefono tipas 
 PaprastasIšmanusis
Kalendorius5459
Laikrodis3433
Žadintuvas5763
Darbų planuotojas8173
Užrašinė5259
Žibintuvėlis4649
Žaidimų konsolė6261
Vaizdo kamera3740
Vaizdo grotuvas3934
Fotoaparatas1622
FM radijas4851
Muzikos grotuvas4758
Chronometras8481
Skaičiuotuvas5357
Diktofonas6068
GPS įrenginys 43
Žodynas 49
Skeneris 35

Antrojoje lentelėje pateikiami skaičiai procentais nurodo, kiek vartotojų, besinaudojančių tam tikra telefono funkcija, nepirktų tą funkciją dubliuojančio įrenginio.

Tiesa, daugiausiai žmonių nepirktų tokių įrenginių, kurie yra gana specifiniai, rečiau vartojami: chronometro, darbų planavimo kalendoriaus, diktofono. Taip pat išmanieji telefonai kuo puikiausiai atstoja žaidimų konsoles beveik dviem trečdaliams interneto vartotojų, mėgstančiais pažaisti žaidimus savo telefone – galbūt iš dalies taip yra dėl ganėtinai didelės žaidimų įrenginių kainos. Daugiau nei pusei paprastų ir išmaniųjų telefonų naudotojų nereikalingi ir atskiri žadintuvai.

Biuro prekių rinka taip pat jaučia tam tikrą konkurenciją – apklausos duomenimis, daugiau nei pusė telefonų vartotojų nepirktų kalendoriaus, užrašinės ir daugiau nei trys ketvirčiai nepirktų darbų planavimo kalendoriaus, nes šias funkcijas naudoja savo telefonuose.

Grėsmė kyla netgi piniginių rinkai

Darius Maikštėnas
„Jau dabar išmanieji telefonai yra tarsi maži nešiojamieji kompiuteriai kišenėje, kurie gali atlikti daugelį naudingų ir pramoginių funkcijų – nuo el. pašto, biuro dokumentų skaitymo ir rengimo, prisijungimo prie verslo valdymo sistemų iki filmavimo ir fotografavimo, radijo ar muzikos įrašų klausymosi, žaidimų, informacijos paieškos internete, GPS navigacijos ir t.t. Nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu šios funkcijos „iškeliautų“ iš mobiliųjų telefonų. Atvirkščiai, ateityje telefonų galimybės turėtų dar labiau išaugti ir suteikti naujų verčių vartotojams. Pavyzdžiui, pasaulyje daug kalbama apie mobiliuosius mokėjimus – telefono naudojimą vietoje piniginės. Ši sritis jau žengia pirmuosius žingsnius ir Lietuvoje – neseniai pristatyta „Mokipay“ sistema“, - sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

„Ateityje mobilieji telefonai greičiausiai taps įrankiu aplink kurį suksis kasdienis žmogaus gyvenimas – išmanieji telefonai ateityje gali tapti ir pinigine, automobilio užvedimo ar įėjimo į butą raktais, stebėti Jūsų kūno temperatūrą, pulsą, kraujospūdį, patarti, kur šiandien geriausia papietauti, o galbūt taps netgi pasu ar asmens tapatybės kortele. Technologiškai daugelis šių dalykų įmanomi jau dabar arba bus artimiausiu metu“, sakė „Omnitel“ atstovas.

Simonas Skupas
Jam antrino ir „Samsung“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas: „Akivaizdu, kad eiliniam vartotojui nėra patogu visur nešiotis laikrodį, skaitmeninį fotoaparatą, GPS navigatorių, muzikos grotuvą, kompiuterį. Visus šiuos prietaisus gali pakeisti vienas. Šiuo metu aišku, kad vartojimo pokyčiams geriausiai pasiruošę ir iniciatyviausi yra mobiliųjų telefonų gamintojai. Jie ir diktuoja madas. Beje, artimiausiu metu mobilusis telefonas pakeis ne tik išvardintus prietaisus, bet ir piniginę, kredito korteles, net popierinius bilietus į koncertą. O vyriškos rankinės ir vėl neprireiks – viskas tilps telefone.“

Tuo tarpu „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas teigė, kad tolesnės mobiliųjų telefonų ateities prognozavimas šiuo atveju yra labai sudėtingas dalykas – pavyzdžiui, vos atsiradus mobiliesiems telefonams niekas negalėjo prognozuoti, kad ryšio paslaugų teikėjų techninėms reikmėms sukurtos trumposios žinutės taps pačia populiariausia ryšio operatorių teikiama paslauga, o vaizdo skambučiai, kuriems kadaise prognozuota labai šviesi ateitis ir netgi tikėtasi, kad jie taps pagrindine bendravimo forma, populiarumo nesusilaukė.

Tradicinių įrenginių rinkas laidoti dar anksti

Nepaisant to, kad telefonų vartotojai daugeliu atvejų yra linkę atsisakyti tradicinių įrenginių pirkimo, rinkos, kurioms mobilieji telefonai turi įtakos, laikosi ganėtinai tvirtai. Tiesa, ne visuomet dėl to, kad vartotojams rūpėtų pati įrenginio funkcija.

Pavyzdžiui, rankiniai ir kišeniniai laikrodžiai šiais laikais atlieka daugiau aksesuaro funkciją, juos mėgstama dovanoti, tačiau sau žmonės juos perka santykinai nedažnai. UAB „Time Group“, užsiimančios prekyba laikrodžiais, direktorės Ramutės Imbrasienės teigimu, žmonės iš tiesų gana dažnai nelinkę pirkti laikrodžio, nes tą funkciją atlieka telefonas. „Galbūt daugiau negu pusė laikrodžius perka tik kaip aksesuarą, kaip papuošalą ar dovaną. Bet žmonės gana dažnai sau perka specifinėmis savybėmis pasižyminčius, laikrodžius, kurie ne tik laiką rodo, bet yra ir su kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, sportinius“.

Įdomu tai, kad nors fotografavimas yra vienas populiariausių papildomų telefono panaudojimo būdų (šia funkcija naudojasi 61 proc. paprastųjų ir 90 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų), tai nėra priežastis atsisakyti pilnaverčio fotoaparato – apie 80 proc. visų fotografuojančiųjų telefonu teigė, kad pirktų ir fotoaparatą. Panašiai vertinama ir vaizdo kamera: ja telefonų turėtojai naudojasi gana dažnai (išmaniųjų turėtojai – žymiai dažniau), tačiau telefoninis variantas tikros vaizdo kameros nepakeistų maždaug 60 proc. visų filmavimo funkcija telefone besinaudojančių žmonių.

„Fotofabrikas.lt“ atstovas pripažino, kad pigiųjų skaitmeninių fotoaparatų pastaruoju metu parduodama nedaug, nes jais fiksuojamų vaizdų kokybė nedaug besiskiria nuo telefonais daromų nuotraukų, tačiau veidrodiniai skaitmeniniai fotoaparatai nejaučia jokios telefonų konkurencijos: „Jeigu ieškoma kokių fotoaparatų su galinga optika, tai joks telefonas jo neatstos“.

„Neabejotina, kad spartėjant mobiliojo interneto tinklams, didėjant telefonų atminties talpai, procesorių galingumui ir pan. savybėms, vis daugiau vartotojų funkcijomis, kurias atlieka išvardyti prietaisai, naudosis išmaniuosiuose telefonuose. Tačiau technologijų pasaulyje viskas kinta pernelyg greitai, kad būtų galima laidoti fotokameras, grotuvus ir kitus prietaisus. Jų ateitis priklauso nuo jų gamintojų sugebėjimo pasiūlyti vartotojams vertę, kurios negalėtų pasiūlyti išmanusis telefonas“, - sakė D. Maikštėnas

Kas svarbiausia renkantis telefoną?

Pasak A. Baranausko, šiandien kliento reikalavimai naujam telefonui nedaug besiskiria nuo buvusių prieš kelerius metus – pagrindinis veiksnys įsigyjant telefoną yra akumuliatoriaus tarnavimo trukmė, bet domimasi ir telefone įmontuoto fotoaparato raiška.

Tuo tarpu „Bitė Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Klientams mano, kad pirmasis veiksnys renkantis telefoną yra firma, o taip pat – kainos ir galimybių santykis. Iš telefono galimybių, pasak C. Robbinso, besirenkant telefoną šiuo metu svarbiausia yra galimybė rašyti elektroninius laiškus, taip pat – fotoaparato (vaizdo kameros) kokybė, galimybė naudotis socialiniais tinklais, galimybė naršyti internete (dažniausiai – norint susirasti tam tikras vietas arba pasinaudoti interneto paieška).

„GfK CR Baltic“ tyrimas, kuriame dalyvavo 1277 asmenys, atskleidė, kad išmaniuosius telefonus turi 27 proc. Lietuvos interneto vartotojų, 15 proc. išmaniųjų telefonų šalininkų turi net po du tokius įrenginius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją