Pasak jo, priešingai nei beribis internetas, vartotojų laikas ir dėmesys yra riboti, tad socialinėje žiniasklaidoje reikia galvoti ne tik apie žinutės turinį ar ją teoriškai pamatyti galinčių žmonių kiekį, bet ir apie tikslų laiką, kada turinys publikuojamas.
„Skaitmeninė erdvė yra beribė. Dabar kasdien yra sukuriama tiek informacijos, kiek per visą žmonijos istoriją iki 2003 m, bet žmonių turimas laikas informacijai vartoti yra ribotas. Taigi nepaisant to, koks geras bebūtų turinys, jis tiesiog paskęsta. Visas verslas dabar varžosi, kas turės daugiau „Facebook“ fanų, bet negalvojama apie tai, kad šių puslapių turinio galbūt niekas neskaito“, - dėsto S. Rubelas.
Jis atkreipia dėmesį į „turinio irimo“ reiškinį, t.y. laikotarpį, kurio metu mažėja socialinėje žiniasklaidoje paskelbto turinio perskaitymo tikimybė. „Edelman“ ir partnerių tyrimų duomenimis, vos 6 proc. mikrotinklaraščių platformoje „Twitter“ paskelbtų žinučių būna perpublikuojamos (angl. retweet, RT), o 92 proc. tokių žinučių būna pakartojamos per pirmąją valandą nuo originalo paskelbimo. Tad, pranešėjo teigimu, pietų metu ar anksti ryte paskelbta žinutė beveik garantuotai nebus pastebėta.
Panaši padėtis ir socialiniame milžine „Facebook“ - didžioji dalis įrašo komentarų ar „mėgimų“ atsiranda pirmosios valandos metu, tačiau „Edelman“ pastebėjo ir kitą įdomią tendenciją: „Facebook“ veikla suaktyvėja valandos pabaigos metu (pvz., 10:45 val., 11:45 val. ir t.t.). Tai S. Rubelas sieja su tuo, jog įvairūs susitikimai ar posėdžiai paprastai vyksta „lygiomis“ valandomis, o prieš pat juos vartotojai dažniau įsijungia socialinius tinklus. Dėmesio neišlaiko ir vaizdo klipų žiūrovai – didžioji jų dalis filmuką žiūri tik pirmąsias 10 sekundžių, o daugiau kaip 5 minutes klipą „išžiūri“ vos apie 10 proc. vartotojų.
Pasak S. Rubelo, norint, kad turinys būtų išgirstas ir nepaskęstų informacijos „cunamyje“, socialiniuose tinkluose žinutes reikia publikuoti minučių tikslumu, atsižvelgiant į daugybę įvairiausių faktorių, tačiau bet kokios pastangos vis tiek gali atsimušti į „Facebook“ naudojamą „EdgeRank“ algoritmą, modeliuojantį žinučių srautą pagal aktualumą vartotojui. „Vis dėlto niekas gerai nežino, kaip veikia „EdgeRank“, - sako S. Rubelas. Vaizdo klipuose „Edelman“ atstovas taip pat pataria „nenugrūsti“ svarbiausios žinutės į filmuko galą ar net vidurį. Tačiau net ir bandant idealiai viską apskaičiuoti, tikimybė internete būti išgirstam yra nedidelė, o norint paveikti vartotojus tą patį (tik kitais žodžiais) jiems reikia pasakyti ne vieną kartą.
Pranešėjo nuomone, pasaulis šiuo metu įžengia į „trečią interneto erą“. Pirmoji priklausė turinį valdžiusioms žiniasklaidos ir interneto korporacijoms, o antroji – kiekvienam vartotojui, galėjusiam laisvai kurti turinį.
„O dabar esame vadinamojoje „patvirtinimo“ eroje. Žmonės vėl nori kokybės, ekspertų, atrankos. Savo draugų nuomone žmonės pasitikėjo prieš 5 metus, o dabar vartotojai vis labiau pasitiki savo sričių ekspertais, galinčiais gaminti bei atrinkti gerą turinį. Tad kalbant apie komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje, įmonės turėtų rasti tinkamus ekspertus savo viduje ir juos „išstatyti“ vartotojams. O socialinė žiniasklaida turėtų būti ne vieno žmogaus 100 proc. darbas, o kiekvieno darbuotojo 1 proc. darbas”, - sako S. Rubelas.
