Šiuo metu elektroninius pinigus mūsų šalyje turi teisę leisti tik komerciniai ar specializuoti bankai ir Centrinė kredito unija, DELFI komentuoja įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija (FM). Siekiant sukurti būtiną teisinę aplinką šios paslaugos skatinimui, Seimo pavasario sesijoje suplanuota priimti Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, nustatysiantį, kas ir kokiomis sąlygomis galės leisti elektroninius pinigus.

Elektroninių pinigų įstaigos turės teisę leisti elektroninius pinigus, taip pat galės teikti su elektroninių pinigų leidimu susijusias mokėjimo paslaugas – pavyzdžiui, sudarys galimybę gyventojams sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius, galės atidaryti mokėjimo sąskaitas, leisti mokėjimo korteles ir teikti kitas šiuo metu bankų teikiamas mokėjimo paslaugas.

Be to, tuo pat metu jos galės vykdyti ir kitą, su mokėjimo paslaugomis ir elektroninių pinigų leidimu nesusijusią, veiklą. Tikimasi, kad tai turės teigiamos įtakos konkurencijai tarp skirtingus mokėjimo paslaugų teikimo būdus siūlančių verslo subjektų. Kartu kredito įstaigos ir toliau galės leisti elektroninius pinigus, tačiau tai nebebus jų išimtinė teisė. Tokiu būdu tikimasi pagerinti elektroninių paslaugų sektoriaus plėtrą ir šalies konkurencingumą.

FM teigimu, elektroniniai pinigai galės būti panaudoti atsiskaitymams virtualioje erdvėje ar interneto parduotuvėse. Be to, elektroniniai pinigai galės būti pritaikomi ir kitais tikslais – apribojus galimybę šiais pinigais įsigyti pavyzdžiui tabako ar alkoholio gaminių, tokia pinigų forma tėvai galėtų duoti rankpinigius savo vaikams.

Elektroniniai pinigai taip pat gali būti išleisti ir materialia forma, tuomet jie galėtų būti naudojami atsiskaitymams kaip ir bankų siūlomos mokėjimo kortelės. Taip būtų sudarytos sąlygos realizuoti dar vieną alternatyvą bankų teikiamoms mokėjimo paslaugoms. Konkurencija mokėjimų sektoriuje ateityje turėtų paskatinti kokybiškesnes ir pigesnes paslaugas vartotojams, dėsto FM.

Naujienų bus, bet vėliau

DELFI kalbintos įmonės apie naudojimąsi būsimojo įstatymo galimybėmis kol kas kalba nedrąsiai, tačiau naujienų ilgainiui tikrai turėtų būti.

„Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas Lietuvos paštui leistų teikti platesnį finansinių paslaugų asortimentą. Tačiau norint teikti šias paslaugas, Lietuvos paštas pirmiausia turėtų gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Šiuo metu bendrovė svarsto tokią galimybę, nors apie konkrečius planus kalbėti yra anksti“, - komentuoja Lietuvos pašto Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Kęstutis Jaržemskas.

Jis primena, kad naujų finansinių paslaugų Lietuvos paštui suteikti leis praėjusį mėnesį gauta Mokėjimo įstaigos licencija, tad bendrovė šiuo metu dėmesį skiria sąskaitų atidarymo, grynųjų pinigų įnešimo ir išėmimo iš sąskaitos, sąskaitos valdymo bei kortelių išdavimo paslaugų plėtojimui.

Savo ruožtu mokėjimų sprendimų paslaugą „Mokejimai.lt“ valdančios „EVP International“ direktorius Kostas Noreika teigia, kad bendrovė šiuo metu ruošia naujų paslaugų ir bent iki rudens dėmesį skirs joms, o ne elektroniniams pinigams.

„Elektroniniai pinigai mus domina, tačiau bent kol kas ties jais nedirbame. Konkrečiau kalbėti galėsime rudeniop, baigus dabartinius projektus. Elektroniai pinigai turėtų atpiginti atsiskaitymus, galbūt net dvigubai, tačiau reikia nemažai investuoti į šių paslaugų infrastruktūrą, o Lietuvos rinka nėra didelė“ - komentuoja K. Noreika.

Visgi planų pateikti su elektroniniais pinigais susijusių paslaugų jau turi ryšio bendrovė „Omnitel“. Jos atstovai apie tai kol kas tik užsimena, o daugiau informacijos žada pateikti vėliau. „Esame padavę paraišką gauti veiklos licenciją ir rengiame kelis pilotinius projektus“ - teigia bendrovė.

Kas galės leisti

Pagal įstatymo projektą, norėdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga, juridinis asmuo privalės gauti šios įstaigos veiklos licenciją. Jas išdavinėtų Lietuvos bankas. Jis vertins juridinio asmens pateiktus dokumentus ir duomenis – įstatus, minimalaus nuosavo kapitalo dydį patvirtinančius dokumentus, vadovų kvalifikaciją ir kt.

Numatoma, kad elektroninių pinigų įstaigos pradinis nuosavas kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,2 mln. Lt. Norėdama gauti elektorinių pinigų įstaigos veiklos licenciją, įmonė taip pat turės turėti klientų lėšų saugumo priemones, valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos tvarkas, aiškina FM.

Be to, siekiant paskatinti mažų ir vidutinių elektroninių pinigų įstaigų veiklą, įstatymo projekte nustatoma galimybė gauti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Ribotą licenciją turinčioms įstaigoms nebus taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai, tačiau ribota licencija nesuteiks teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti savo paslaugų kitose ES valstybėse.

Netrukus Elekroninių pinigų įstatymą FM teiks Vyriausybei, o ši savo ruožtu Seimui. Pagal ES reikalavimus, įstatymas turės būti priimtas iki balandžio 30 d. Su įstatymo projektu galima susipažinti čia.

Lietuvos elektroninės komercijos atstovai tiek oficialiai, tiek neoficialiai ne kartą piktinosi dideliais bankų įkainiais. Jau skelbta, kad Lietuvoje, be grynųjų, dominuoja atsiskaitymų per elektroninės bankininkystės sistemas tradicija.