Didžioji dalis Lietuvoje į ITS investuotų lėšų teko geležinkelių transportui (290 mln. Lt) ir kelių transportui (187 mln. Lt), o dauguma projektų (82 proc.) buvo orientuoti į eismo valdymo sistemas, rašoma galimybių studijos galutinės ataskaitos santraukoje. Pilną studijos versiją Susisiekimo ministerija turėtų paviešinti artimiausiomis dienomis, kuomet dokumentas bus papildytas pirmadienį šią temą nagrinėjančio seminaro metu pateiktomis idėjomis ir pastabomis.

Atliekant studiją pastebėta, kad didžioji dalis Lietuvos ITS projektų buvo orientuoti į vidinius įmonių poreikius, o kalbant apie viešojo sektoriaus ITS projektus, jie studijoje vertinami kaip neturintys aiškios vizijos bei pakankamo nacionalinio koordinavimo.

„Valdžios institucijos neturi aiškiai suformuotų poreikių, o organizacijos nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja įgyvendinant projektus. Dažnai institucijos nėra motyvuotos įgyvendinti projektų, kadangi jiems nėra sukurtas veiklos (verslo) modelis“, - rašoma dokumente.

Tarp didžiausių ITS projektų Lietuvoje įvardinamas „Lietuvos geležinkelių“ (LG) radijo ryšio sistemos modernizavimas diegiant GSM-R sprendimą (208 mln. Lt), Vilniaus miesto centralizuota eismo valdymo sistema (83 mln. Lt), LG eismo valdymo centras (73,9 mln. Lt), kelių oro sąlygų stebėjimo informacinė sistema (23 mln. Lt), greičio matavimo stacionariaisiais ir mobiliaisiais greičio matuokliais sistema (apie 22 mln. Lt) ir elektroninis bilietas (20 mln. Lt). 62 proc. visų ligšiolinių investicijų į ITS skirta vidinėms sistemoms, kurių nemato vartotojai.

Kas siūloma

Galimybių studijoje nurodoma, kad ITS pagalba Lietuvoje būtų galima spręsti transporto spūsčių, avaringumo, sunkiasvorių transporto priemonių viršsvorio, realių infrastruktūros naudojimo išlaidų padengimo ir viešojo transporto sektoriaus problemas. Tad studijoje teigiama, kad Lietuvos sąlygoms yra tinkamiausi šie ITS projektai:

Automatinė pažeidimų kontrolė – saugumą keliuose didinantis projektas, kurio metu siūloma diegti automatinį pažeidimų kontrolės įrenginių tinklą užmiesčio ir miesto keliuose. Įrenginiai būtų skirti greičio bei kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolei;

„eCall“ sistema – eismo įvykių neigiamas pasekmes mažinantis projektas, kurio metu būtų įdiegta automatinė pranešimo apie eismo įvykį pagalbos tarnyboms sistema. Jau skelbta, kad ji visoje ES turėtų pradėti veikti apie 2014 m.;

Elektroninės kelių rinkliavos (pagal nuvažiuotą atstumą) – ITS projektas, kurio metu būtų sukurta infrastruktūra, leidžianti apmokestinti sunkiasvores transporto priemones pagal nuvažiuotą atstumą ir leistų padengti išorinius transporto priemonių kaštus;

Automatinė transporto priemonių svorio kontrolė – projektas, kurio metu būtų sukurta automatinė sunkiasvorio transporto priemonių viršsvorio pažeidimus fiksuojanti sistema;

Koordinuotas automatinis eismo valdymas – ITS projektas, padedantis efektyviau valdyti transporto priemonių srautus ir užtikrinantis efektyvesnį turimą kelių infrastruktūros išnaudojimą;

Viešojo transporto kelionės duomenų informacinė sistema – ITS projektas, skirtas viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimui, kurio metu būtų sukurta vieninga viešojo transporto maršrutų kelionės duomenų bazė;

Viešojo transporto kelionės tęstinumo užtikrinimas – viešojo trasporto paslaugų kokybės gerinimo projektas, sudarantis keleiviams sąlygas su vienu bilietu naudotis skirtingų vežėjų paslaugomis;

Viešojo transporto maršrutų optimizavimas – projektas, kurio metu būtų įdiegtas mechanizmas, leidžiantis koordinuotai planuoti skirtingų viešojo transporto vežėjų maršrutus;

Viešojo transporto paslaugų stebėsena – projektas, kuris leistų efektyviai vykdyti viešojo transporto paslaugų stebėseną ir teikti realaus laiko informaciją paslaugų naudotojams;

ITS sprendimams ir paslaugoms pritaikyti skaitmeniniai žemėlapiai bei jų atnaujinimo sistema – ITS infrastruktūros projektas, kurio metu būtų surinkti svarbiausi kelių duomenys ir sąsajos su kitų rūšių transportu;

Eismo duomenų rinkimo tinklas ir informacijos sklaida – bazinės ITS infrastruktūros projektas, kurio metu būtų plečiamas duomenų rinkimo tinklas, taip pat renkama, kaupiama, analizuojama ir platinama eismo dalyviams aktuali eismo informacija.

Finansiškai atsiperka

Galimybių studijos ataskaitoje rašoma, kad didelė dalis siūlomų įgyvendinti ITS projektų yra finansiškai atsiperkantys. Preliminariu vertinimu, įgyvendinus projektus valstybės grynosios pajamos išaugtų daugiau nei 250 mln. Lt per metus, o visa metinė projektų ekonominė nauda galėtų viršyti 700 mln. Lt.

Pirmadienį šią galimybių studiją pristatęs Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigė, kad galutinė jos versija bus paviešinta artimiausiomis dienomis. ITS projektus ir jų diegimą koordinuoti turėtų Susisiekimo ministerija, o galimybių studijoje siūloma įkurti ir Lietuvos ITS asociaciją.