Jis tikisi, kad tas Vyriausybės nutarimas bus tinkamas programinės įrangos apskaitos ir valdymo pagrindas vietos savivaldos institucijoms, kuriose programinės įrangos legalumo užtikrinimo klausimas yra ypač aktualus.
Šiemet BSA ketina tęsti bendradarbiavimą ir su auditus valstybinėse institucijose atliekančia Valstybės kontrole. "Tikimės, kad tai bus teigiamas postūmis legalios programinės įrangos naudojimui valstybinėse įstaigose ir viešajame sektoriuje", - sakė E. Leontjevas.
Jo vertinimu, 2003 metai pasižymėjo tuo, kad asociacija daugiau dėmesio skyrė švietėjiškai veiklai. "BSA 2003-iaisiais ėmėsi stiprinti konsultacinę veiklą. Išsiaiškinome, kad daugeliu atveju verslininkams kyla problemų dėl nepakankamo dėmesio programinės įrangos valdymui. Todėl buvo platinamas "Programinės įrangos valdymo vadovas". Lietuvos smulkioms ir vidutinėms įmonėms BSA išsiuntė apie 7 tūkstančius laiškų su patarimais, kaip saugotis nuo nelegalios programinės įrangos, pasiūlė naujas pagalbines priemones programinės įrangos apskaitai", - sakė "BSA Lietuva" prezidentas.
Viena pagrindinių BSA veiklos krypčių šiais metais toliau išlieka piratavimo internete problema. Tikimasi, kad jau šiemet pavyks įdiegti apsaugos priemones į šią piratų veiklos sritį. Šiuo metu kaip tik baigiamas rengti susitarimas tarp BSA ir kitų autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises ginančių organizacijų bei pagrindinių interneto paslaugų teikėjų - "Lietuvos telekomo", "Omnitel", "Bitė GSM". Susitarimu numatoma sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų, kad po autorių teisių gynimo organizacijų kreipimosi interneto paslaugų teikėjai iš tarnybinių stočių pašalins intelektinę nuosavybę pažeidžiantį turinį.
Pasak tarptautinės asociacijos BSA narių interesams atstovaujančios advokatų kontoros "Pranckevičius ir partneriai" advokatės Kristinos Janušauskaitės, asociacijos turimais duomenimis, 2003 metais atlikti 65-ių galutinių vartotojų ir 10-ties platintojų patikrinimai.
"2003 m. priimti 28 nutarimai administracinėse bylose nubausti pažeidėjus administracinėmis nuobaudomis, iš jų 3 - dėl neteisėto kompiuterių programų platinimo, 6 nuosprendžiai ir 10 baudžiamųjų įsakymų baudžiamosiose bylose dėl neteisėto kompiuterių programų platinimo; priimti 5 sprendimai civilinėse bylose priteisti kompensacijas dėl autorių teisių pažeidimais padarytos žalos atlyginimo", - sakė K. Janušauskaitė.
Visų 2003 m. civilinėse bylose autorių teisių turėtojams priteistų kompensacijų suma viršijo 130 tūkst. litų. 24 bendrovės pasirašė susitarimus, kuriais sutiko geranoriškai atlyginti materialinę žalą autorių teisių turėtojams. Dažniausiai nelegaliai naudojamos tokių gamintojų, kaip "Microsoft", "Symantec", taip pat "Adobe", "AutoDesk" kompiuterių programos.
"BSA Lietuva" prezidentas tikisi, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, piratavimo lygis šalyje turėtų kristi sparčiau. "Turėdami tokią situaciją, kai nelegali programinė įranga vis dėlto sudaro daugiau negu 50 proc., gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio - 35 procentų. Galima prognozuoti, kad norėdama sėkmingai vystytis Europos Sąjungoje, Lietuva privalės sumažinti piratavimo lygį, ir Europos Sąjunga tai netruks priminti", - pabrėžė E. Leontjevas.
Kasmetinėje tarptautinio verslo programinės įrangos aljanso (BSA) programinės įrangos piratavimo studijoje padaryta išvada, kad 2002-aisiais piratavimo lygis Lietuvoje sumažėjo ir tų metų pabaigoje naudojamos nelegalios programinės įrangos dalis sudarė 53 proc. Praėjusių metų rezultatas turėtų būti paskelbtas šį pavasarį.