Tokios nuomonės laikosi švedų Piratų partijos atstovė Europos Parlamente (EP) Amelija Andersdotter, tačiau pripažįsta, kad dalyvaudama nacionaliniuose rinkimuose jos politinė jėga taikosi prie vietinių realijų ir rūpinasi, kaip pritaikyti informacines ir komunikacijos technologijas gatvių priežiūrai ar policijos darbui.

„Iš tiesų mes turime gana didelę programą, nors daugiausia dirbame ties informacijos valdymo problemomis ir su tuo susijusiais klausimais. Tai apima telekomunikacijas, konkurenciją šioje rinkoje, mobiliąją komunikaciją, autorių teisių apsaugos klausimus, technologijos perdavimus trečiojo pasaulio šalims. Mes daug dirbame ties tarptautiniais prekybos susitarimais. Viskas yra susiję su prekyba, komunikacija, visi susiduriame su poveikiu, nes gyvename informacinėje visuomenėje, kurioje nėra skirtumo tarp informacijos valdymo ir visokio kito valdymo apskritai. O pati informacijos valdymo sritis blogai pasiduoda valdymui“, - DELFI teigė A. Andersdotter.

Europarlamentarė teigia, kad Piratų partija įsikūrė dėl to, jog tradiciniai politikai visiškai nekreipė dėmesio į tokius svarbius klausimus kaip keitimasis informacija.

A. Andersdotter teigia, jog „piratai“ savęs nepozicionuoja kairės-dešinės skalėje, kaip kad daro tradicinės politinės partijos, o dalyvaudami nacionaliniuose rinkimuose stengiasi pabrėžti informacijos ir telekomunikacijų svarbą.

„Mes Švedijoje dirbame lokaliu, regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis. Mūsų rinkimų programa skiriasi priklausomai nuo to valdymo lygmens. Turiu labai daug draugų, kurie dirba stengdamiesi įtvirtinti informacijos ir komunikacijos technologijų sprendimus regioninėje politikoje – policijoje, gatvių priežiūroje, sveikatos apsaugoje, universitetuose, mokyklose“, - pasakojo europarlamentarė.

„Nacionalinėje politikoje kol kas svarbą išlaido žodžio laisvės priežiūra ir žodžio laisvė, kuri, atrodo, vis labiau siaurinama. Yra žmonių dirbančių su prakybos paslaptimis. Prekybos paslaptys yra ta sritis, kuria žmonės dažnai nesirūpina, nes jiems atrodo, kad tai liečia privačius verslininkus ir tiesiogiai neveikia piliečių, išskyrus tai, kad tampa vis sunkiau ir sunkiau išsikovoti skaidrumą ekonominėje politikoje“, - pridūrė pašnekovė.

A. Andersdotter teigė, jog kaip tik šį sekmadienį paaiškės nacionalinių rinkimų rezultatai Švedijoje, kurioje dalyvauja ir Piratų partija. Jos tvirtinimu, ši politinė jėga veikiausiai nesijungs su kitomis partijomis į koaliciją, nebent jos pritartų „piratų“ siūlymams.

„Mes pastatome save į pleišto pozicijas“, - teigė europarlamentarė, kalbėdama apie koalicijų galimybes su tradicinėmis partijomis.

DELFI primena, kad Piratų partija buvo įsteigta 2006 m. sausį ir greitai patraukė žmones, nepatenkintus Švedijoje priimtais prieštaringai vertinamais įstatymais, kuriais buvo uždraustas keitimasis failais ir leista sekti elektroninius laiškus.

Partijos narių skaičius išaugo po to, kai Stokholmo teismas balandžio 17 d. metus kalėti nuteisė keturis švedus, kurie tvarkė vieną didžiausių pasaulyje keitimosi failais svetainių - „The Pirate Bay“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją