Prancūzijos bendrovė "Sagem", Paryžiaus oro uostų operatorė "Aeroports de Paris", šalies nacionalinės avialinijos "Air France" ir teisėsaugininkai jau svarsto būdus, kurie leistų dažnai keliaujantiems žmonėms į skrydžius registruotis su mikroprocesorinėmis kortelėmis. "Sagem" atstovas Jeanas-Charles Pignot (Žanas Šarlis Pinjo) kasmetinėje netoli Paryžiaus vykstančioje saugumo technologijų parodoje sakė, kad tokie dažnai keliaujantys asmenys tikriausiai sutiktų pateikti savo pirštų atspaudus ir taip užsitikrinti, kad sutaupys laiko oro uostuose.
Paryžiaus pagrindiniame Charles de Gaulle (Šarlio de Golio) oro uoste vykdomas bandomasis projektas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad į lėktuvus būtų įlaipinami tie patys asmenys, kurie užsiregistruoja. Šį atitikimą bandoma garantuoti piršto atspaudu magnetinėje įlaipinimo talono juostoje.
Panaši sistema diegiama ir kai kuriuose JAV oro uostuose, pertvarkomuose po to, kai prieš dvejus metus teroristai užgrobtus lėktuvus sudaužė į Pasaulio prekybos centro ir Pentagono pastatus, kuriuose žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.
J.Ch. Pignot minėjo, kad "Sagem" sprendimą jau naudoja JAV federalinis tyrimų biuras, o Niujorko policija ir JAV krašto apsaugos departamentas jį įdiegė po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Šį mėnesį "Sagem" sudarė sandorį, kurį vadina stambiausiu Europoje susitarimu dėl oro uostuose naudojamų biometrinių saugumo technologijų. Bendrovė kurs elektroninius leidimus 90 tūkst. Charles de Gaulle ir Orli oro uostų darbuotojų. Tuo tarpu greito registravimosi sistema gali būti pradėta įgyvendinti po antro bandomojo projekto.
Biometriniai sprendimai turėtų įsitvirtinti per ateinančius kelerius metus, kai JAV ir Europos Sąjungos (ES) šalys įves naujos kartos vizas ir pasus, kuriais siekiama kovoti su šių dokumentų klastojimu, padedančiu mėtyti pėdas nusikaltėliams ir teroristams.
Bent viena ES valstybė įtraukia piršto atspaudo duomenis į Kinijoje bei Ganoje išduodamas vizas. Taip besivystančios šalys gali gana pigiai sustiprinti saugumą. Vakarų valstybės kuria dokumentus, kurių lustuose, be kita ko, būtų saugomi tokie duomenys, kaip savininko fotografija, piršto atspaudas ir akies rainelės atvaizdas. Sektoriaus ekspertai mano, kad šios naujovės, priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir gaminamo kiekio, gali pabranginti pasus 1-10 eurų.
Avialinijų pareigūnai nori, kad būtų susitarta dėl biometrinių standartų, panašių į jau taikomus pirštų atspaudams. Tačiau susitarti dėl naujesnių veido ir akies rainelės atpažinimo technologijų prireiks daugiau laiko.
Vis dėlto, turizmo sektoriui kaip niekad anksčiau rūpinantis saugumu, biometrinių sprendimų laukia šviesi ateitis. Vien Jungtinėse Valstijose kasmet užregistruojama 500 mln. tarptautinių kelionių.
Biometrines technologijas galima taikyti ir kitose srityse, pavyzdžiui, gaminant vairuotojų pažymėjimus bei išmokant socialines pašalpas ir pensijas. Pasak sektoriaus atstovų, biometriniai sprendimai pirštų galiukus gali paversti neįmanomu pamesti automobilio raktu, balsas gali "atrakinti" namų duris, o akys - užtikrinti prieigą prie konfidencialios informacijos.
"Manau, kad per ateinančius dvejus ar trejus metus stebėsime smarkiai padidėsiantį bendrą biometrinių sistemų naudojimą", - sakė Prancūzijos biometrinių sprendimų bendrovės ISTEC vadovas Bernardas Chekrounas (Bernaras Šekrunas). Jis taip pat prognozavo proporcingą biometrinių technologijų rinkos augimą. Verslininko skaičiavimais, dabar šios rinkos metinė vertė siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių.