"Neįgalieji šioje srityje yra labiau diskriminuojami, galima konstatuoti, kad jie šioje srityje yra užmiršti", - BNS sakė Informacinės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Gintaras Babravičius.
Jis apgailestavo, kad įgyvendinant PHARE lėšomis finansuojamą 300 interneto prieigos taškų steigimo kaimo vietovėse projektą, "nėra nė žodžiu užsimenama apie tai, kokias galimybes į šiuos taškus patekti turės neįgalieji".
"Manau, kad atrenkant vietoves, kur būtų įrengiami interneto prieigos taškai, reikėtų prioritetus teikti tiems projektas, kuriuose būtų akcentuojama, kokios sąlygos dirbti su kompiuteriu bus sudaromos negalią turintiems žmonėms", - sakė G.Babravičius.
Pasak jo, neįgaliesiems sudarius daugiau galimybių išmokti dirbti ir naudotis kompiuteriais, būtų galima spręsti šių žmonių nedarbo ir socialinių garantijų problemas.
G.Babravičius neatmeta galimybės, kad svarstant 2004 metų biudžetą bus bandoma numatyti lėšų, kuriomis būtų kompensuojamos išlaidos, patiriamos įsigyjant specialią įrangą, leidžiančią kompiuterius pertvarkyti taip, kad prie jų dirbti galėtų sėsti žmonės turintys regos, klausos ar kitus fizinius trūkumus.
Daugiau iniciatyvų sudarant neįgaliesiems sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis G.Babravičius pasigenda ir iš savivaldybių.
Pasak jo, nuomoti patalpas, kuriose ketinama įrengti interneto svetainės, visų pirma būtų galima tiems verslininkams, kurie įsipareigotų įėjimus į šias patalpas pritaikyti neįgaliesiems. G.Babravičius pastebėjo, kad neįgaliesiems nėra sudaromos galimybės pasiekti kompiuterius bibliotekose ar mokyklose.
Lietuvoje gyvena apie 30 tūkst. žmonių, dėl negalios negalinčių įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos.
Seimo Informacinės plėtros komitetas paprašė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės išanalizuoti, kiek informacinės visuomenės plėtros programos yra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.
Nuo 1998 metų įgyvendinama gestų kalbos vartojimo programa, pagal kurią steigiami gestų kalbos vertėjų centrai, regėjimo negalią turintiems asmenims leidžiama literatūra Brailio raštu, įgarsinamos knygos, veikia valstybės išlaikoma Lietuvos aklųjų biblioteka, profesionaliai teikianti paslaugas žmonėms su regėjimo negalia.