„Europos skaitmeninė ekonomika suteikia daugybę galimybių gauti didžiulių pajamų visuose sektoriuose, tačiau tam, kad šis pranašumas virstų darniu ekonomikos augimu ir naujomis darbo vietomis, vyriausybės turi imtis iniciatyvos ir priimti suderintas strategijas, kurios leistų pašalinti esamas naujų paslaugų teikimo kliūtis, – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Turėtume pasinaudoti naujos europiečių kartos, kurios atstovai jau greitai įsitvirtins Europos rinkoje, teikiamomis galimybėmis. Šie jaunuoliai nuolat naudojasi internetu, be to, jie yra ypač reiklūs vartotojai. Tam, kad pasinaudotume visomis šių skaitmenines technologijas puikiai išmanančių asmenų ekonominėmis galimybėmis, turime pasiekti, kad skaitmeniniu turiniu būtų galima naudotis lengvai ir sąžiningomis sąlygomis.“
Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateikiami EK pirmininko José Manuelio Barroso vadovaujamos Komisijos vykdytos ES politikos, kuria buvo remiamos naujausios ryšių technologijos, nauji tinklai bei paslaugos ir kūrybiškas žiniasklaidos turinys, penkerių metų rezultatai.
2008 m. internetu reguliariai naudojosi 56 proc. europiečių, o tai yra trečdaliu daugiau nei 2004 m. Pusė visų namų ūkių ir per 80 proc. įmonių naudojasi plačiajuosčiu ryšiu.
16–24 metų asmenys yra aktyviausi interneto vartotojai: 73 proc. iš jų reguliariai naudojasi pažangiosiomis paslaugomis skaitmeniniam turiniui kurti ir juo dalytis; tai yra dvigubai daugiau už ES vidurkį (35 proc.). 66 proc. jaunesnių kaip 24 metų europiečių kasdien naudojasi internetu, palyginti su ES vidurkiu, kuris yra 43 proc.. Šiandien paskelbtame Komisijos skaitmeninio raštingumo tyrime teigiama, kad jų naudojimosi internetu įgūdžiai taip pat labiau ištobulinti negu kitų gyventojų.
EK skelbia, kad nors atrodo, jog skaitmeninės kartos atstovai nelinkę mokėti už atsisiunčiamą ar žiūrimą skaitmeninį turinį, kaip antai filmuotą medžiagą ar muziką (33 proc. jų sako, kad nenori nieko mokėti, o tai yra dvigubai daugiau nei ES vidurkis), iš tiesų už šias paslaugas jie mokėjo dvigubai dažniau nei kiti gyventojai (10 proc. jaunimo, palyginti su ES vidurkiu, – 5 proc.). Jie taip pat labiau linkę mokėti už siūlomą geresnę paslaugą ir kokybę.
EK įsitikinusi, kad internetu bus naudojamasi dar labiau, kai Europoje gyvenantys asmenys, kurie puikiai išmano skaitmenines technologijas, pradės profesinę karjerą ir ims vis labiau formuoti rinkos tendencijas ir dominuoti joje. Kadangi tradiciniai verslo modeliai nebėra veiksmingi, įmonės turės pasiūlyti naujai vartotojų kartai patrauklių paslaugų, o teisės aktų leidėjai turėtų sudaryti tinkamas sąlygas, kurios leistų palengvinti prieigą prie naujojo skaitmeninio turinio, užtikrinant atlyginimą šio turinio kūrėjams.
Europa taip pat turi imtis daugiau veiksmų, jei nori konkuruoti pasauliniu lygmeniu. Nepaisant padarytos pažangos, trečdalis ES piliečių dar niekada nesinaudojo internetu. Tik 7 proc. vartotojų yra apsipirkę internetu kitoje valstybėje narėje. Europa vis dar atsilieka nuo JAV ir Japonijos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijomis į informacines ir ryšių technologijas (IRT), spartųjį plačiajuostį ryšį ir inovacinių rinkų, kaip antai interneto reklama, kūrimą.
Visoje ES aktyviai kuriant politiką, reikia užtikrinti, kad kiekvienas galėtų naudotis sparčiuoju interneto ryšiu ir kad būtų sukurta bendroji interneto rinka, kurioje žmonės galėtų naudotis internetu teikiamomis paslaugomis nepaisydami sienų.
Būsimi uždaviniai, kuriuos turės spręsti skaitmeninė Europa, iškelti viešose konsultacijose, kurias šiandien pradėjo Komisija ir kurios vyks iki 2009 m. spalio 9 d.Tai pirmas žingsnis kuriant naują Europos IRT strategiją, kurią Komisija tikisi pateikti 2010 m., kad ji būtų įtraukta į atnaujintą Lisabonos darbotvarkę.
