Savo naršyklės versiją paieškos gigantė ruošė bene penkerius metus. Tai buvo daroma labai paslapčia – iki pat naršyklės išleidimo smalsi spauda ir tinklaraščių autoriai nieko nežinojo apie „Chrome“ projektą. Naršyklės pasirodymo išvakarėse, rugsėjo pirmąją dieną, dėl laiko skirtumo tarp JAV ir Europos anksčiau informaciją gavęs tinklaraščio „Google Blogoscoped“ (blogoscoped.com) autorius pranešė pirmuosius naujosios naršyklės duomenis:
· „Google Chrome“ naudos ne plačiai žinomą „Triton“ („Internet Explorer“) ar „Gecko“ („Firefox“), bet santykinai mažai „Windows“ vartotojams pažįstamą tinklalapių vaizdavimo variklį „WebKit“, kurį, tiesa, gerai pažįsta „Mac“ („Safari“) ir „Linux“ su KDE aplinka („Konqueror“) vartotojai;
· naršyklės tinklalapių kortelės bus ne po adreso juosta, o virš jos. Taip norima pabrėžti, kad kiekviena jų naudoja atskirą operacinės sistemos procesą – vienam procesui „lūžus“, kitose kortelėse esanti informacija nenukenčia;
· integruota „Gears“ technologija leis interneto tarnybų sąsajas iš tinklalapių paversti programomis. Viena meniu komanda darbalaukyje galės padėti svetainės piktogramą, kurią spustelėjus, svetainė atsivers atskirame lange tarsi programa;
· savo naršyklei „Google“ pasirinko atvirojo kodo „JavaScript“ variklį V8. Šis „nuo nulio“ kurtas variklis turėjo paspartinti tinklalapių apdorojimą ir interaktyvumą naršant;
· pradinis naršyklės tinklalapis bus labai panašus į „Opera“ „SpeedDial“, tačiau jame rodomos svetainės bus surenkamos ne rankiniu būdu, o automatiškai – pagal tai, kur dažniausiai vartotojas lankosi;
· „Chrome“ turės privataus naršymo režimą, nepaliekantį pėdsakų vietiniame kompiuteryje, neišsaugantį slapukų ir nekaupiantį lankytų svetainių elementų;
· naršyklė turės automatiškai atnaujinamą informacijos apie kenksmingas svetaines archyvą, kad vartotojas būtų laiku perspėtas apie gresiančius pavojus ar apgaules;
· „Chrome“ įvesties laukelis bus universalus – ir paieškos žodžiai, ir adresai, ir netgi vidinės naršyklės komandos bus rašomos į vieną vienintelį laukelį.
Beskaitant būsimosios naršyklės aprašą jau tada į akis krito viena didelė „skylė“ – niekur nebuvo paminėti naršyklės įskiepiai ar kitokie būdai plėsti jos funkcionalumą. Rugsėjo antrąją, parsisiuntus naršyklę, paaiškėjo, kad ji iš tikrųjų neturi plėtimo galimybių, jei neskaitysime „Flash“, „Java“ ir panašių technologijų naudojimo priedų. Ši informacija iškart atėmė didžiosios dalies smalsuolių entuziazmą – pripratę prie lengvai plečiamos ir pritaikomos „Firefox“ naršyklės, jie negalėjo taikstytis su uždara „Chrome“ sistema, net jei jos leidėja yra „Google“.
Tyčia ne geriausia
Rugsėjo mėnesio statistika patvirtino, kad „Chrome“ įskiepių stoka buvo lemiamas naršyklės populiarėjimo stabdis. Per pirmąsias kelias dienas „Chrome“ užkariavo 6,5 proc. visų naršyklių rinkos (kai kur JAV – iki 9 proc.), bet jau mėnesio gale jos paklausa smuktelėjo iki 4 proc. ir toliau mažėja. Ar galėjo būti taip, kad „Google“ apsiriko? Užsimojo susigrumti su „Internet Explorer“, „Firefox“ ir „Opera“ kaip su lygiais, tačiau neatliko rinkos tyrimų ir neišsiaiškino, kas svarbiausia interneto vartotojui?
Tuo būtų sunku patikėti, ypač žinant, kad naršyklė buvo kuriama ne metus ir net ne dvejus. „Google“ glaudžiai bendradarbiauja su „Mozilla“ fondu, „Apple“, „Linux“ bendruomene, todėl puikiausiai žino, kodėl vienos naršyklės yra populiaresnės už kitas, kokių savybių labiausiai geidžia vartotojai.
„Chrome“ netikėtai „nekonkurencinga“ galėjo tapti tyčia. Likus vos kelioms dienoms iki „Chrome“ pasirodymo, „Google“ paskelbė dar trejiems metams pratęsianti „Mozilla“ fondo, taigi ir „Firefox“ naršyklės rėmimą. Nemokamai naršyklei „Google“ pinigai mainais į rekomenduojamą joje „Google“ paiešką buvo ir tebėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taigi „Google“ savo naršyklę kūrė ne kaip alternatyvą „Mozilla Firefox“.
Keturios teorijos
Bet kas tuomet yra „Google Chrome“ ir ką reiškia gerokai pavėlavęs „Google“ inžinierių pažadas suteikti „Chrome“ įskiepių galimybę? Štai kelios mintys, kurias dėl informacijos iš pačios „Google“ stokos kol kas galima vadinti tik teorijomis:
1. „Google Chrome“ sąmoningai sukurta tapti itin plonu sluoksniu tarp vartotojo ir žiniatinklio. Mat ta pati naršyklė bus naudojama ir mobiliuosiuose telefonuose (visų pirma pačios „Google“ „Android“ OS), ir netgi buitiniuose prietaisuose su interneto ryšiu. „Microsoft“ turi atskiras „Internet Explorer“ versijas „Windows“ ir „Windows Mobile“ OS, o „Google“ tikisi išsiversti su viena naršykle viskam. Telefonai, televizoriai, šaldytuvai ir pan. neturės tokios procesorių galios ir saugyklų talpos kaip kompiuteriai, todėl „Chrome“ negali apsikrauti papildomomis funkcijomis ar įskiepiais;
2. Su „Chrome“ „Google“ tikisi pripratinti vartotojus naudotis ne į vietinį kompiuterį įdiegtomis, o interneto serveriuose esančiomis programomis. Tai matyti ir iš „Gears“ integravimo, ir iš maksimaliai supaprastintos interneto tarnybų sąsajos įkėlimo į darbalaukį procedūros. Gali būti, kad „Google“ bent jau iš pradžių tikėjosi apskritai apsieisianti be įskiepių, palikdama visą funkcionalumą tiesiogiai interneto tarnyboms;
3. Pažadėtieji įskiepiai naršyklei„Chrome“ gali labai nustebinti jų laukiančius. Kadangi „WebKit“ yra nepritaikytas „Gecko“ tipo („Firefox“) plėtimui, tai „Google“ gali apsiriboti „JavaScript“ parašytais ir tiesiai iš svetainių įkeliamais funkcionalumo papildiniais. Geriausias to pavyzdys – visiškai neseniai pasirodęs naujas „StumbleUpon“ (www.stumbleupon.com) įskiepis. Jis nediegiamas į pačią naršyklę, todėl yra universalus ir suderinamas praktiškai su visomis. Norintys juo naudotis, iš svetainės įkelia nedidelę juostelę ekrano viršuje, kuri atlieka anksčiau naudotos diegiamos įrankių juostos funkcijas. Nieko nuostabaus nebūtų, jei „Google“, naudodama „Gears“ ir „JavaScript“, būtent taip diegtų įskiepius „Chrome“ naršyklei;
4. „Google Chrome“ yra žiniatinklio operacinės sistemos užuomazga. Tokios sistemos, kurios programos yra nuotoliniuose serveriuose, o darbo priemonės pasirenkamos dinamiškai iš visos neaprėpiamos jų įvairovės internete. Jei laikysime, kad taip ir yra, tuomet logiška, kad „Chrome“ nenori pakartoti „Windows“ klaidų ir apkrauti savo „žiniatinklio OS“ nereikalingomis ir retai naudojamomis programomis, kurios tik ryja kompiuterio resursus. Vartotojas visada laisvas pasirinkti norimas programas internete.
Taigi „Chrome“ naujovės neapsiriboja vien tik kitokios formos tinklalapių kortelėmis, kitokia adreso eilute ar kitais regimais pokyčiais. Tai naršyklė, atspindinti visiškai kitokią „filosofiją“, todėl ir vertinti ją reikėtų vengiant lyginimų su „Opera“, IE ar „Firefox“. Ji daug vietos diske neužima – verta parsisiųsti kiekvienam, retkarčiais pasinaudoti ir stebėti, kaip ji auga ir keičiasi. Tą dieną, kai „Chrome“ pagaliau suspindės iš tikrųjų, būsime pasiruošę persikelti į internetą su visomis savo programomis.
Naujame NK numeryje taip pat skaitykite:
Nešiojamasis kompiuteris iš elitinių būrio
Dar vienas mažylis „netbook'as"
Ko reikia sėkmingo internetinio verslo pradžiai?
Priedai, be kurių gyventi sunku
NK teismas (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto tinklalapiai)