Tačiau šiandien milijoniniai sandoriai ir ypatingos svarbos susitarimai, konsultacijos vykdomi tiesiog keliaujant iš vieno taško į kitą. Ne paslaptis, kad ir šiandien populiarūs dar Viktorijos laikus menantys džentelmeniški susitarimai, kai įsipareigojimai patvirtinami tik žodžiu ir nepasirašomi jokie dokumentai, taip pažymint pasitikėjimą ir pagarbą džentelmeno duotam žodžiui.
Šiandien tokie susitarimai įgauna naujas formas: elektoriniai laiškai, trumposios žinutės, bendravimas telefonu ar „Skype“ programėle. Kodėl žmonių bendravimo teisė ribojama lėktuve? Ar juos tenkina pasiūlymas pailsėti ir pasigrožėti dangumi, o neatidėliojamus verslo, politikos ar asmeninius klausimus palikti nuošalyje? Kokia Europos nuomonė ir praktika? Kaip mes atrodome šioje srityje?
Europos Sąjungos praktika
Šių metų gegužės pradžioje Europos šeima vieningai davė atsakymą ir suteikė žmonėms galimybę naudotis judriojo ryšio paslaugomis orlaiviuose visoje Europoje. Europos Komisijos patvirtintos taisyklės leis žmonėms saugiai naudotis mobiliaisiais telefonais skrydžio metu: priimti skambučius, skambinti, siųsti ir gauti trumpąsias žinutes. Apie 90 proc. keleivių galės naudotis telefonais, kai lėktuvas pasieks 3084 metrų aukštį, tai yra tuo pačiu metu, kada nebėra draudžiama naudotis elektroniniais įrenginiais: muzikos grotuvais ar kompiuteriais.
„Kad būtų galima pradėti teikti naująją paslaugą, reikėjo visai Europos oro erdvei taikomo norminamojo sprendimo. Tikimės, kad nustatydami kainas ryšio operatoriai laikysis skaidrumo ir naujoviškumo principų. Naująja judriojo ryšio orlaiviuose paslauga galėtų susidomėti ypač tie keliaujantys verslininkai, kuriems ryšį palaikyti būtina, kad ir kur jie būtų. Tačiau, jei gavę sąskaitas vartotojai bus nemaloniai nustebinti, paslauga populiari nebus. Oro susisiekimo bendroves ir ryšio operatorius taip pat raginu sukurti lėktuvuose tinkamas sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad skrydžio metu ryšio paslaugomis naudotis pageidaujantys asmenys netrukdytų kitiems keleiviams“, – sakė už telekomunikacijas atsakinga ES komisarė Viviane Reding.
Šalių reakcija buvo vienoda. Didžiosios Europos šalys – Vokietija, Austrija ir Didžioji Britanija netrukus pranešė leisiančios ryšio operatoriams teikti tokias paslaugas, jei tik šios atitiks Europos Komisijos nustatytus saugumo ir bendradarbiavimo reikalavimus.
Kaip tai veiks?
Keleivių telefonai bus sujungiami su lėktuve veikiančiu koriniu ryšio tinklu, kuris per palydovą sujungiamas su antžemine ryšio įranga. Tuo pat metu sistema neleis telefonams tiesiogiai jungtis prie antžeminių judriojo ryšio tinklų. Taip bus užtikrinta pakankamai maža perdavimo galia, kad mobiliaisiais telefonais būtų naudojamasi nekeliant pavojaus lėktuvo įrangos saugai ir nebūtų trikdomas įprastas antžeminių judriojo ryšio tinklų veikimas.
Vieši ekspertų ginčai
Posakis „kiek žmonių, tiek nuomonių“ galbūt nebūtų pats tinkamiausias šiai situacijai apibūdinti, tačiau toli gražu ne todėl, kad būtų sutariama, kokį poveikį mobilieji telefonai turi lėktuvo valdymo sistemoms. Vieni ekspertai tvirtina, kad poveikis nėra jaučiamas, nes lėktuvo valdymo sistemos yra labai gerai apsaugotos. Kiti tvirtina, kad bet kokių elektroninių prietaisų naudojimas lėktuve gali sukelti valdymo trikdžių.
Įdomią versiją draudimui paaiškinti prieš metus pateikė „ABC News“. Jų teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl JAV draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais skrydžio metu, yra tai, kad nei Federalinė aviacijos agentūra, nei Federalinė komunikacijų komisija neskiria lėšų saugumo testams atlikti. Išplatintame pranešime cituojamas patyręs pilotas, kurio teigimu, yra tik labai menka tikimybė, kad mobilieji telefonai gali trikdyti lėktuvų navigacinę sistemą.
Įdomus faktas yra tas, kad nepaisant Federacinės komunikacijos komisijos draudimo lėktuvuose naudotis mobiliaisiais telefonais, realybėje kiekviename piloto ausinių rinkinyje yra ir telefono adapteris, kuris leidžia naudojantis ausinėmis kalbėti telefonu. Taigi, viena ar kita forma pilotai naudojasi mobiliaisiais telefonais lėktuvuose. Ausinių gamintojai, bijodami atsakomybės, teigia, kad adapteriai yra skirti naudojimui ant žemės. Žinoma, tokį argumentą galime palikti kiekvieno asmeniniam interpretavimui ir analizavimui, kodėl pilotai ne skrydžio metu turėtų naudoti aviacijai skirtas ausines?
NASA išplatinti pranešimai yra taip pat prieštaringi. Vienuose teigiama, kad yra pastebėta tik silpna koreliacija tarp naudojamų mobiliųjų telefonų ir nepaaiškinamų valdymo sistemos sutrikimų. Tačiau kituose pranešimuose rašoma apie bandymus, kurie buvo atlikti įjungiant ar išjungiant tam tikrus elektroninius įrenginius. Teigiama, kad mobiliųjų telefonų įtaka valdymo sistemoms yra labai didelė.
„AeroMagazine“ paskelbė, kad lėktuve „Boeing“ buvo atliktas išsamus tyrimas, kokią įtaką skrydžio valdymo prietaisams turi elektromagnetines bangas skleidžiantys įrenginiai. Tai padaryti buvo nuspręsta dėl lėktuvo įgulos įtarimų, kad prietaisų veikimo anomalijas sukelia būtent elektroniniai įrenginiai, kuriuos skrydžio metu naudoja keleiviai. Bandymo metu buvo įjungiami ir išjungiami elektroniniai prietaisai, kurie, kaip įtariama, sukeldavo trikdžius lėktuve, ir stebima, kaip tai veikia lėktuvo valdymo elektroniką. Bandymai įtarimus patvirtino. Tačiau nepaisant to ir fakto, kad bandymo metu buvo tiriami dažniausiai keleivių naudojami prietaisai, įgulai nepavyko dirbtinai atkartoti nei vienos iš analizuotų sutrikimų anomalijų.
Populiari televizijos laida „Mitų griovėjai“ taip pat siekė įrodyti, kad mobilieji telefonai nekenkia lėktuvų navigacijos sistemoms. Laidoje buvo reziumuota, kad apsaugotoms lėktuvų navigacijos sistemoms įjungti mobilieji telefonai įtakos neturi.
Priešingai nei minėti pasisakymai, BBC televizija ir Britų civilinė aviacija yra kategoriškai pareiškusios, kad mobilieji telefonai gali trikdyti lėktuvų navigacijos sistemų veiklą, todėl ragina laikytis draudimo.
Status quo
Amerikoje jokia oro linijų bendrovė nesiūlo mobiliojo ryšio paslaugų skrydžio metu, nes atsakingos institucijos yra nurodžiusios, kad tai keltų grėsmę sėkmingam lėktuvo valdymui. Tuo metu Europa ir Jungtiniai Arabų Emyratai šioje srityje tapo pionieriais.
ARINC ir „Telenor“ pasauliui pristatė „AeroMobile“ paslaugas skrydžio metu. Tokia paslauga leidžia keleiviams naudotis GSM telefonais ir yra suderinama su GPRS, „Wi-Fi“, CDMA ir 3G ryšio standartais. „AeroMobile“ sukurta „pico cell“ sistema sąveikauja su aviacijos dangus–žemė (air–to–ground) sistema, kuri leidžia signalus siųsti iš lėktuvų į žemę, o tada „AeroMobile“ sistema žemėje siunčia signalus mobiliųjų ryšių stotims. Tokias paslaugas galima taikyti sąlyginai siauriems, tačiau skraidinantiems daug keleivių lėktuvams, pavyzdžiui, „Airbus“ ar „Boeing“ orlaiviams.
Kompanija „OnAir“ prieš metus pranešė, kad bus bandoma diegti mobiliųjų ryšių paslaugas skrydžių metu. Jau 2007-aisiais metais bandymus pradėjo „Air France“, „Ryanair“. Bandymai taip pat atliekami su „TAP Portugal Airbus A320“ lėktuvais. Naujai sukurta sistema naudoja „Inmarsat“ satelitus ir 4G ryšį. Kritikų teigimu, „Air France“ atliktų bandymų metu paaiškėjo, kad garso kokybė prastoka, o vienu metu kalbėtis mobiliaisiais gali tik šeši lėktuvo keleiviai, neveikia „Blackberry“ elektroninis paštas. Tačiau „OnAir“ paslaugą jau pasirinko „Kingfisher“ oro linijos. 2009-aisiais metais keleiviams ši bendrovė planuoja pasiūlyti mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas skrydžio metu.
Šių metų kovo mėnesį Jungtinių Arabų Emyratų oro linijos pradėjo teikti mobiliojo ryšio paslaugas skrydžio metu. Tam taip pat buvo panaudota „pico cell“ sistema. Lėktuvuose įmontuojamas įrenginys, kurio veikimas suderinamas su kitais lėktuve esančiais prietaisais, ir juo priimami ir siunčiami mobiliųjų telefonų signalai.
Triukšmo lėktuvuose kaina
Galimybė naudotis mobiliuoju ryšiu skrydžio metu skamba tikrai viliojamai ir patraukliai. Tačiau įdomu, ar taip pat patraukliai atrodytų sąskaitos už tokią paslaugą. Šią problemą įvardijo ir Europos Komisija. Taigi, svarbu, kad ryšio operatoriai vadovautųsi skaidrumo ir novatoriškumo principais. Atviros rinkos konkurencija neišvengiamai bus juntama ir šioje srityje, todėl galime tikėtis, kad vartotojas iš to laimės mažesnę kainą. Tačiau galime laukti ir slaptų kartelinių susitarimų dėl didelių pokalbio ir žinučių tarifų. Nepaisant būsimo scenarijaus manoma, kad skambučių minutės kaina bus apie 1,5 euro, o trumpoji žinutė kainuos apie 0,5 euro. Lietuvoje pasigirsta spėlionių, kad minutės kaina galėtų siekti 10 litų.
Kitas aktualus klausimas yra triukšmas lėktuve. Žmonės, kalbėdami telefonu, trukdys kitiems keleiviams, drums jų ramybę. Įdomus faktas – tyrimais yra įrodyta, kad dauguma žmonių pakelia balso toną kalbėdami telefonu, todėl galima tik įsivaizduoti, kaip lėktuvą užpildys ne tik verkiantys mažyliai, isterikuojantys keleiviai, bet ir pakiliu tonu kalbantys verslininkai, politikai ir nerimaujančios namų šeimininkės.
Kita vertus, „AeroMobile“ oficialiai parnešė, kad jie svarstė šią problemą. Jų pareiškime tvirtinama, kad lėktuvo personalas bus atsakingas už keleivių elgesį. Taip pat bendrovė tikisi, kad laikui bėgant susiformuos tam tikras bendravimo telefonu lėktuvuose etiketas. Taigi, išvada viena – prie verkiančių vaikų ir garsiai kalbančių keleivių dar tenka pridėti ir stiuardeses, aiškinančias apie tai, kaip dera kalbėti telefonu. Galbūt pademonstravusios, kaip užsidėti gelbėjimosi liemenes, jos parodys, kaip kalbėti telefonu?
Vietinių oro linijų pozicijos: rūpestingoji mama „airBaltic“ ir stebėtojas „flyLAL“
Žinodami pasaulines tendencijas, galime paanalizuoti padėtį Lietuvoje. Vietinių aviakompanijų atstovai pateikia skirtingas pozicijas. „airBaltic“ viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė teigia, kad kompanija laikosi nuostatos, jog keleiviams skrydžio metu turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis. Atstovė tvirtina, kad klientų poreikiai yra vienas svarbiausių kompanijos prioritetų. Paradoksalu, tačiau kompanija nesidomi, ar tokia paslauga būtų populiari tarp keleivių. Atstovės teigimu, jei bus pastebėta, kad klientai pageidauja tokios paslaugos, tuomet klausimas bus aptariamas dar kartą. „airBaltic“ ateityje gal tik svarstys trumpųjų žinučių siuntimo galimybę lėktuvuose, bet pokalbių mobiliaisiais telefonais kol kas nėra nei artimoje, nei tolimoje įmonės strategijoje.
„Vieniems keleiviams telefono išjungimas skrydžio metu yra privalumas, o kiti skuba įsijungti telefoną vos spėjus nusileisti lėktuvui. Tai labai individualu“, – sako R. Sakalauskaitė.
Panašu, kad pasakymas „gal tik svarstys“ nežada nieko nauja. Išvada: „airBaltic“, kaip tikra rūpestingoji mama, keleivius kviečia ilsėtis ir grožėtis dangumi. Taigi, mieli verslininkai, politikai ir visi keliaujantys, maloniai kviečiame jus poilsiauti su „airBaltic“.
Kita aviakompanija – „flyLAL“ – išreiškia kitokią poziciją: stebėtojo, analizuotojo. AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris teigia, kad aktyviai domisi galimybėmis lėktuvuose diegti mobiliojo ryšio technologijas, kurios leistų teikti mobiliojo ryšio paslaugas skrydžių metu. Drauge su tai pačiai įmonių grupei priklausančia įmone „flyLAL Technics“, atliekančia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų lėktuvų techninę priežiūrą, nacionalinė oro bendrovė „flyLAL“ Vilniuje birželio mėnesį surengė tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvauti pakvietė ir kitas skrydžių kompanijas. Čia buvo pristatytas naujausias pasaulyje sprendimas, leidžiantis keleiviams lėktuvuose naudotis mobiliuoju ryšiu.
V. Kaikario teigimu, mobilusis ryšys lėktuvuose pasaulyje komerciškai dar nėra teikiamas. Gera žinia tai, kad šią bendrovę domina techninės galimybės teikti SMS ir interneto paslaugas, nes tai netrikdo kitų keleivių privatumo. Kompanijos vadovo teigimu, šios paslaugos aktualesnės keleiviams skrydžio metu nei pokalbiai telefonu. Taigi, panašu, kad ši aviakompanija nusiteikusi optimistiškiau ir domisi SMS ir interneto paslaugų galimybėmis. Paradoksalu, kad kompanija, užimanti rinkos stebėtojo poziciją, nežino, kad pasaulyje mobiliojo ryšio paslaugos skrydžio metu jau teikiamos. Išvada: „flyLAL“ stebi rinką ir analizuoja (gana tingiai), o apie vartotojų poreikius nusprendžia, ko gero, stebėdami iš Dublino ar Londono į Vilnių grįžtančius darbininkus.
Galbūt nevertėjo į situaciją žiūrėti kitomis akimis, o tiesiog, kaip dera tikriems provincialams, ilsėtis ir užsimerkus stebėti rinką. Bet, sužinojus avialinijų pozicijas, kyla tik keletas klausimų. Kodėl abi bendrovės tikina, kad mobiliojo ryšio paslauga nebūtų populiari, nors nėra atlikusios jokių Lietuvos rinkos tyrimų? Kodėl „airBaltic“ pati nusprendžia, kad visi keleiviai skrisdami nori ilsėtis, o ne dirbti ar bendrauti? Kodėl „flyLAL“, analizuodamas rinką ir stebėdamas procesus, praleido pro akis žinią, kad rinkoje jau yra teikiamos mobiliojo ryšio paslaugos?
„Naujojoje komunikacijoje" taip pat skaitykite:
Stalinių kompiuterių testas
Greitai – nebūtinai garsiai
Nešiojamosios programos: pasidaryk pats
ERP – verslo nervų sistema
A. Siaurusevičius: HD televizija turėtų pasirūpinti valstybės valdžia ir kt.
