Norėtume pasidalinti savo veiklos patirtimi ir savo elektroninės parduotuvės įžvalgomis lietuviškoje elektroninėje prekyboje. Kokios prekės bus paklausiausios ir užtikrinti pirkėjų pasitikėjimą bei pritraukti vis augančią jų grupę? Kokie elektroninės prekybos verslo modeliai pasiteisins ilguoju laikotarpiu?

Perkamiausios... knygos?

Jau ne vienerius metus atliekami elektroninės prekybos ir pirkėjų įpročių tyrimai rodo, kad lietuviai internete dažniausiai perka knygas, kompaktinius diskus ar bilietus. Tačiau turėdami tik duomenis iš pirkėjų pusės, negalime daryti vienareikšmių išvadų apie elektroninės prekybos potencialą, kurį tinkamiau iliustruoja el.parduotuvių pajamos iš skirtingų prekių grupių.

Kadangi mūsų prekybos centre pirkėjams siūlome įvairias prekių grupes (nuo drabužių spintos iki fotoaparato), galime pateikti lyginamuosius pirmojo pusmečio duomenis. Daugiausiai pajamų mums neša kompiuterinės technikos prekės, buitinė technika, fotoaparatai, mobilieji telefonai ir mp3 grotuvai.

Pirkėjų populiariausiais įvardintos ir dažniausiai perkamos knygos, DVD ir muzikos diskai pagal apyvartą mūsų prekybos centre užima tik ketvirtą vietą. Techninių prekių populiarumą nesudėtinga paaiškinti – tokias prekes tiksliai apibrėžia aprašymai, prekių nereikia „matuotis“ ar žūtbūt pačiupinėti prieš įsigyjant.

Žinoma, gali atsirasti prieštaraujančių tokioms išvadoms ir kaltinančių tendencijų įžvelgimu tik iš vienos parduotuvės statistikos. Tačiau pažiūrėkime į populiariausias lietuviškas elektronines parduotuves. Daugelis jų specializuojasi būtent kompiuterinės, buitinės ar foto technikos srityse.

Ateityje, remiantis pasaulinėmis el.prekybos tendencijomis, turėtų ženkliai išsiplėsti prekių namams, kosmetikos, knygų ir drabužių sektoriai. Konkrečios elektroninės parduotuvės sėkmė daugiausiai priklausys nuo siūlomų prekių asortimento platumo ir unikalumo, kurį užtikrina tiekėjų ratas.

Pirkėjas - jautrus kainai, bet nesibaido didesnių prekių

Vienas pagrindinių elektroninių parduotuvių privalumų prieš įprastines – mažesnės kainos. Matome, kad Lietuvos pirkėjas yra labai jautrus kainai, ypač jau pastebimo ekonomikos nuosmukio laikais. Pirkimo apimtim mažėjant ir pirkėjams ieškant palankesnių kainų, gali pasikeisti ir apsipirkimo vieta: įprastines parduotuves pakeis prekyvietės internete.

Taip pat norėčiau paneigti vis dar gajų mitą apie pirkėjų vengimą internetu pirkti brangias prekes. Iš savo patirties galime pasakyti, kad tai tėra tik mitas, galbūt kilęs elektroninės prekybos aušroje. Pavyzdžiui, pirkėjai noriai renkasi daugiau kainuojančius kompiuterius, šaldytuvus, vaizdo kameras ar baldus. Net perkamiausios knygos yra ne iš pigiausių kategorijos: fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“, „Interjeras Lietuvoje“ arba kulinarijos guru pamokymai „Gaminame su Oliveriu“. Taigi pirkėjų internete apetitas auga, tik reikia jiems pasiūlyt „skanių“ ir „įkandamų“ prekių.

Prekės kelias į virtualias lentynas nusidriekia iš tradicinių tiekėjų

„Prekių-skanėstų“ meniu elektroninėse parduotuvėse sudarinėjamas pagal tiekėjų galimybes ir jų kiekį. Deja, ne visi didmenininkai įvertina el. prekybos potencialą ir pasiūlo priimtinas sąlygas, todėl elektroninėms parduotuvėms tenka kreiptis į tiekėjus užsienyje. Tikėtina, kad ateityje parduodamų prekių apimčių „svoriai“ išsilygins, o didžiausi prekybos centrai internete turės tiek pat ar net daugiau tiekėjų kaip ir įprastiniai prekybininkai.

Lietuviškoje elektroninės prekybos rinkoje augimo perspektyvos priklausys toms parduotuvėms, kurios po savo virtualiu stogu sugebės suburti didelį būrį tiekėjų ir „po savo skėčiu“ pritrauks kitas elektronines parduotuves. Toks verslo modelis įmanomas ir jau veikia. Vis reiklesniems ir aktyvesniems pirkėjams internete pasiekti rinkos žaidėjams reikia ieškoti papildomų pardavimo kanalų ir bendradarbiavimo galimybių.