Būsimos „Epiphany“ versijos tikriausiai naudos jau „WebKit“ varikliuką. Tą patį, kurio giminaitį KHTML labai sėkmingai naudoja jos atitikmuo KDE aplinkoje – „Konqueror“. „Konqueror“ apskritai yra tikriausiai žinomiausia, jei ne populiariausia „Linux“ OS naršyklė. Ji unikali tuo, kad yra ne tik žiniatinklio, bet ir kompiuterio failų naršyklė.
Nors tinkamai nurodžius adresą aplankus ir failus kompiuteryje gali parodyti beveik kiekviena naršyklė, „Konqueror“ specialiai tam pritaikyta; ji turi netgi failų glaudinimo bei išskleidimo įskiepius, gali atlikti failų peržiūrą, turi paruoštus vaizdo šablonus kompiuterio turiniui valdyti. Nepratusiems prie tokio daugiafunkciškumo kartais keblu susivokti, ką gi iš tiesų turėtų daryti programa: jei pakrautas svetainės vaizdas, ji atrodo visai kaip naršyklė; jei atidarytas diskas ar aplankas kompiuteryje – vaizdas kur kas labiau primena „Windows Explorer“. Net programos svetainėje pirma eilutė sako: „Konqueror“ yra „K Desktop“ aplinkos failų tvarkyklė.
Turint noro iš „Konqueror“ galima būtų padaryti, ką tik nori, – ji ne tik priima įvairius įskiepius failų apdorojimui, bet ir suteikia erdvę „KParts“ objektams, kurie gali atlikti „Opera Widgets“ ar kokį kitą programuotojų sumanytą vaidmenį. Kadangi tiek „Epiphany“, tiek ir „Konqueror“ yra atvirojo kodo programos, prisijungti prie jų tobulinimo gali kiekvienas sugebantis.
„Linux“ vartotojai gali pasinaudoti norima naršykle nepriklausomai nuo to, kurią aplinką yra pasirinkę. Jau nekalbant apie kitas dvi iš didžiojo ketverto („Firefox“ ir „Opera“). „Konqueror“ taip pat veikia visur, kur galima „K Desktop“ terpė, įskaitant „Mac“ kompiuterius.
Broliai kinai „Maxthon“ ir „Avant“
Jei Kinijos interneto vartotojų ir toliau daugės taip sparčiai, kaip iki šiol, vieną dieną populiariausių naršyklių ir svetainių sąrašai gali nustebinti naujais lyderiais. Mat Kinija turi ir savas paieškos sistemas („Baidu“), ir savas naršykles, kurios gal mažai žinomos už kinų sienos ribų, tačiau gali pasigirti tikrai dideliu ištikimų vartotojų skaičiumi.
Pavyzdžiui, „Maxthon“ parsisiųsta per 150 milijonų kartų, ši naršyklė yra antra populiariausia Kinijoje (po „Internet Explorer“). Jos ištakos siekia dar IE 2.0 laikus, o glaudus bendradarbiavimas su „Microsoft“ išliko iki šiandien, nors šiaip „Maxthon“ gali naudoti ne tik „Trident“ (IE), bet ir „Gecko“ vaizdavimo variklį (netiesiogiai).
Kinijos vartotojai mėgsta „Maxthon“ ne tik dėl to, kad jis sukurtas jų šalyje ir turi iš karto įdiegtus vietos paieškos įrankius – „Maxthon“ dėka savo įskiepių yra tarsi tarpinis variantas tarp gerai pažįstamo, bet menkai plečiamo „Internet Explorer“ ir laisvai konfigūruojamos pagal poreikius „Firefox“.
„Maxthon“ turi keletą tikrai įdomių ir vertų išbandyti savybių – apsaugą nuo „užšalusio“ „JavaScript“ kodo svetainėse, pele iš teksto nutempiamus paieškai į adresų eilutę žodžius, automatišką tarpinių serverių (proxy) keitimą (kas svarbu Kinijoje filtruojamam turiniui pasiekti), „pravardes“ dažnai naudojamiems adresams (pvz., „mano“ vietoje „mail.google.com/a/manodomenas.lt/“), klaviatūros komandas pasirinktoms svetainėms, reklamos blokavimo įrankius ir netgi kitų kompiuterio programų paleidimo šaukinius. Visa tai, jau neskaitant 1400 įskiepių.
Jei „Maxthon“ įkvėpėja laikoma „Internet Explorer“ naršyklė, tai Andersono Che sukurta „Avant“ yra įkvėpta „Opera“ projekto. Nepaisant to, kad ši naršyklė naudoja IE „vidurius“ („Trident“) ir „Internet Explorer“ žymų, slapukų, įskiepių bei „ActiveX“ priedų sistemą. Kaip modernios „Opera“ versijos, „Avant“ turi žiniatinklio formų pildymo modulį, visavertę RSS skaityklę, valdymą pelės gestais ir visiškai pilno ekrano režimą. Negana to, nauja „Avant“ naršyklės versija, kaip ir „Opera Link“, gali saugoti naršyklės nuostatas ir adresyną centralizuotai internete, kad visu sukauptu pritaikymo ir žymų bagažu galima būtų naudotis iš bet kurio kompiuterio su interneto ryšiu (ir „Avant“ naršykle).
Iš įdomesnių „Avant“ savybių paminėtina versija USB atmintinėms (pagrindinių naršyklių kūrėjai tokių versijų oficialiai nekuria – nebent jas padaro savanoriai); „boso“ mygtukas, skirtas naršyklei paslėpti (kai kuriais atvejais aktualu, ar ne?); automatinis vaizdo slinkimas skaitymui „be rankų“; ne tik reklamos ar „Flash“ animacijos, bet ir garso, kuris kartais taip erzina pasileisdamas savaime svetainėse, blokavimas vienu mygtuko spustelėjimu; panašių į skaitomą svetainių aptikimas ir pan.
Jei reikėtų išskirti bendrą „Maxthon“ ir „Avant“ naršyklių bruožą, tai tikriausiai būtų nepaprasta standartinių funkcijų gausa – visas pagrindinis naršyklių ketvertukas atrodo „plikas“, palyginus su jomis. Nepaisant funkcijų gausos, naršyklės yra kuklios dydžiu ir resursų poreikiais. Pavyzdžiui, „Avant“ diegimo failas yra mažesnis nei 2 MB.
Pripratusius prie standartinių IE ar „Firefox“ sąsajų ir elementų išdėstymo, kinų alternatyvos maloniai nustebins, ypač „Avant“. Meniu „kompaktiškame“ (numatytame) režime yra dešinėje pusėje, ekrano erdvė panaudota labai racionaliai. Minimalistiška sąsaja atrodo labai estetiškai. O be to ir draugus nustebinsite – pirmą kartą pamačius taip ir išsprūsta „o čia gi kokia naršyklė?!“.
Kuklusis K-Meleon ir paslaptingasis „XeroBank Browser“
„K-Meleon“ galima būtų drąsiai pavadinti „dar viena naršykle su „Gecko“ varikliu“ (tokių yra beveik 20, neskaičiuojant variantų), bet ji turi savų privalumų, iš kurių pagrindinis – „nurenkama“ iki minimumo sąsaja, paliekant tik naršymo plotą ir svarbiausias funkcijas. Beveik visos naršyklės turi „viso ekrano režimą“ su paslepiamais meniu ir mygtukais, tačiau „K-Meleon“ ir jai gimininga „K-Ninja“ gali bet kokio dydžio langą palikti tik naršymui be išorinių valdymo įrankių.
Tinkamai sukonfigūravus naršyklę, ji gali tarnauti kaip „vienos svetainės naršyklė“, skirta, pavyzdžiui, „Wikipedia“, programavimo žinynams ir kitiems nuolat reikalingiems resursams, kuriuos patogu turėti atskirai pasiekiamoje programoje (lange). Kitų didesnių privalumų „K-Meleon“ neturi, nes, nepaisant to paties variklio, kaip ir „Firefox“, jai tinka tik menka dalis „Firefox“ priedų. Tiesa, „K-Meleon“ turi savo makrokomandų (komandų sekos) kalbą, vartotojo sukurtoms funkcijoms įrašyti.
Jei „K-Meleon“ geriausiai tinka pseudostatiškam naršymui, tai „XeroBank Browser“ sukurtas specialiai naršyti, kur tik pavilioja platusis internetas, tačiau... nepaliekant jame savo pėdsakų (tiksliau, paliekant, bet neatsekamus iki vartotojo). „XeroBank“ yra smarkiai modifikuota „Firefox“ versija, kurią galima naudoti tiek iš kompiuterio disko, tiek ir iš USB atmintinės. Pagrindinis naršyklės privalumas – srauto nukreipimas per anoniminius „XeroBank“ ar „Tor“ tinklus.
Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. „Tor“ yra tikras tinklas, į kurį sujungti kelių organizacijų resursai. Taigi nė vienai iš jų nevaldant viso tinklo, galima užtikrinti didesnį vartotojo anonimiškumo saugumą, jei kartais kurio serverio veiklos įrašus perimtų svetimi asmenys ar institucijos. „XeroBank“ tinklas priklauso vienai bendrovei, bet užtat ji užtikrina, kad jos serveriai yra apsaugoti nuo šnipinėjimo programų, virusų ir „pasiklausymo“ įrangos. Be to, fiziškai serveriai yra skirtingos jurisdikcijos pasaulio šalyse, todėl koordinuotas jų duomenų areštas vargu ar įmanomas. Naršyklės vartotojas pats renkasi, kuriai sistemai patikėti savo naršymo anonimiškumą.
Kitais aspektais „XeroBank“ naršyklė nėra ypatinga. Tenka tik pažymėti, kad naršymas per saugumo tarpininkus yra gerokai lėtesnis, nei įprastas. „XeroBank“ už papildomą mokestį siūlo didesnį pralaidumą ir spartesnį anonimizavimą (pati naršyklė yra nemokama) – tačiau norinčius tikrai likti nematomais tai atbaido, nes mokestis palieka fiskalinį pėdsaką firmos finansų srityje.
Nedirbant žvalgyboje ir neužsiimant politiniu aktyvizmu despotiškos santvarkos šalyje tikriausiai sunku suvokti „XeroBank“ paskirtį, bet vis dažniau pasigirstant apie lankymo ataskaitų areštus net populiariausiose svetainėse („YouTube“ ir „Viacom“ atvejis), galima akies krašteliu pradėti dairytis ir į anoniminio naršymo priemones.
Begimstanti „Arora“ ir dar vis nepasitraukusi „Lynx“
„Arora“ ir „Lynx“ tikriausiai skirtos nebent profesionalams ar žiniatinklio ekstremalams, bet turint laisvo laiko galima susipažinti ir su šiomis „sumažinto funkcionalumo“ naršyklėmis.
„Arora“ – nemokama atvirojo kodo naršyklė, sukurta „Qt“ bibliotekų pagrindu ir naudojanti „WebKit“ („Safari“) variklį. Jos kūrimo procesas dar tik prasidėjęs, tad naršyklė kol kas teturi tik žymų (adresyno), kortelių ir naršymo istorijos funkcijas. Ji net „Flash“ animacijos kol kas nerodo (yra versija, kuri rodo „YouTube“), nes nemoka dar priimti įskiepių. Net miela, paskaičius tokį trumpą sąrašą.
Kita vertus, „Arora“ tėra vos 10 tūkstančių kodo eilučių, tačiau veikia visose populiariausiose OS – „Windows“, „MacOS X“ ir „Linux“ (su „Qt“). Yra ir kitas privalumas – jei norite su naršyklės autoriumi Benjaminu Meyeriu kurti „Arora“ kartu, tai galite dar prisijungti ir galbūt padaryti įtaką populiariai ateityje naršyklei. Jokiame gerai įsibėgėjusiame projekte tiek laisvės nebūtų.
„Lynx“ yra žinomiausia negrafinė „tik teksto“ naršyklė. Sukurta kompiuteriams ir terminalams, kurie neturėjo grafinės sąsajos, ji ilgą laiką buvo naudojama dėl labai taupaus duomenų srauto ir santykinio patogumo akliesiems bei silpnaregiams (tinklalapius be paveikslėlių, formatavimo ir (ar) animacijos buvo patogiau skaityti sintetinio balso programomis). „Lynx“ buvo populiari ir žiniatinklio eros pradžioje Lietuvoje, kai 9600 bps ar 14,4 kb/s modemai negalėjo sparčiai perduoti grafinio svetainių vaizdo.
„Lynx“ sąsaja buvo artima anksčiau naudotoms BBS forumų programoms: paprastas tekstas pasirodydavo juodame ekrane, o nuorodos būdavo sužymimos skaičiais. Pelės navigacijai nereikėjo, nes nuorodas aktyvuodavo atitinkamo skaičiaus klavišo paspaudimas. Besikuriančioms žiniatinklio dizaino bendrovėms XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje buvo privalomas svetainės išbandymas su „Lynx“, nes ši naršyklė kartais sudarė iki 10 proc. ar net ketvirčio visų apsilankymų. Nuomotos interneto linijos ir DSL panaikino būtinybę taupyti tokio lygio resursus, tačiau „Lynx“ galima parsisiųsti ir dabar. Tiesa, naršyklės konfigūravimas tebėra labai keblus, todėl eksperimentai su „Lynx“ rekomenduotini tik atkakliausiems.
Naršyklių pasaulis didelis
...todėl tikrai neverta apsiriboti ta naršykle, su kuria šiandien skaitėte žinias internete. Jų yra didelė ir turtinga įvairovė. Pažintis su bet kuria iš didžiojo ketverto – neabejotinas privalumas moderniam interneto vartotojui, o „Maxthon“, „Avant“ bei kitų išbandymas supažindins su alternatyviais būdais organizuoti naršymo sąsają, su dar nematytomis galimybėmis, kitokiu dizainu ir įkvepiančiomis idėjomis. Kam rinkti vieną „geriausią“ naršyklę, jei bet kurioje jūsų naudojamoje operacinėje sistemoje galite patys pasidaryti neprilygstamą komplektą iš kelių?
Naujame NK numeryje taip pat skaitykite:
Antanas Jankūnas: klientui reikia ne grąžto, o skylės
Prisilietimas prie „iPod Touch"
MSN, "Gtalk","Skype" ir jų draugai- tavo telefone
„Intel": 40 metų sėkmės istorijos