Tiesa, visos naujausios naršyklių versijos yra universalios: puikiausiai tinka skaityti naujienas ir tekstus, ieškoti reikalingos informacijos, žiūrėti vaizdo klipus, žaisti „Java“ ir „Flash“ žaidimus, rašyti savo kūrinius žiniatinkliui. Ginčai dėl naršyklių spartos yra beprasmiai − tam tikromis sąlygomis kiekviena iš naršyklių gali būti laikoma sparčiausia. Panašiai yra ir su suderinamumo testais „Acid2“ ir „Acid3“. Bandomosios „beta“ versijos pritaikomos taip, kad juos įveiktų, tačiau žmonės be vargo naudojasi versijomis, kurios tobulai „Acid“ testų neįveikia.
Daug svarbiau naudoti pačias naujausias naršyklių versijas. Mat tapusios cetrinėmis AK programomis, naršyklės atitinkamai sulaukė ir didžiausio virusų bei kitų kenkėjiškų programų kūrėjų dėmesio – jei jūsų versija „atsilikusi“, rizikuojate savo kompiuterio sveikata. Už naujausias naršyklių versijas karštai agituoja ir svetainių kūrėjai – nesuderinamumai tarp standartų ir senų „Internet Explorer“ versijų iki šiol gaišina kūrėjų laiką, kainuoja papildomai svetainių savininkams ir be reikalo apkrauna svetainių kodą.
Bet jei visos naujos naršyklės yra universalios, maždaug panašios spartos, tai kodėl svarbu, kuri iš jų naudojama? Todėl, kad visų jų „filosofija“ yra skirtinga, skirtingas konfigūravimo ir vartotojo įtraukimo į „žiniatinklio valdymą“ lygmuo. Todėl apžvelgiant naujausias keturių pagrindinių ir įdomesnių alternatyvių naršyklių versijas labiausiai verta atkreipti dėmesį į tai, kokiam vartotojui jos skirtos…
Firefox 3.0
Išskirtinė „Firefox“ savybė – nepaprastai didelės pritaikymo konkrečioms reikmėms galimybės. Jei visas naršykles įsivaizduotume kaip traukinius, tai „Firefox“ būtų galingas lokomotyvas su didžiausiu įvairių prikabinamų vagonų pasirinkimu. Rinkdamasis šią naršyklę vartotojas turėtų suprasti, kad nepildydamas jos įvairiausiais priedais (addons.mozilla.org), jis tiesiog nepanaudos pagrindinių „Firefox“ privalumų.
Šie priedai ir laisvė konfigūruoti pagal savo norus lėmė didelį „Firefox“ populiarumą tarp geriau kompiuterius išmanančių vartotojų. Nors pagal bendrą statistiką „Firefox“ smarkiai atsilieka nuo populiariausios naršyklės „Internet Explorer“, techninės pakraipos svetainėse santykis yra priešingas: lankytojai su „Firefox“ sudaro maždaug pusę, IE – 30 proc., „Opera“ – apie 20 proc.
„Firefox“ naudoja „Gecko“ vaizdavimo variklį (layout engine), pradėtą kurti „Netscape“ dar 1997-aisiais ir perduotą “Mozilla“ fondui 2003-aisiais. „Gecko“ yra itin spartus ir ištikimai žiniatinklio standartų besilaikantis variklis, nors suderinamumo tikslais jis gali vaizduoti ir svetaines, specialiai pritaikytas ankstyvosioms „Netscape Navigator“ ar „Internet Explorer“ versijoms.
Birželio 17 dieną išleista naujoji „Firefox 3.0“ versija sukėlė nemažai triukšmo. Ne vien todėl, kad turi daug naujų funkcijų ir patobulinimų. „Mozilla“ fondas nutarė versijos išleidimo dieną paskelbti didžiąja „siuntinių diena“ ir, paraginęs visus „Firefox“ vartotojus parsisiųsti naujausią naršyklės versiją per 24 valandas nuo jos išleidimo, siekti patekti į „Guinness“ rekordų knygą (www.spreadfirefox.com/en-US/worldrecord). Rekordas buvo pasiektas – daugiau kaip 8 milijonai žmonių atsiliepė į „Mozilla“ raginimą. Tačiau įdomiausia tai, kad visiškai netikėtai Lietuva tapo daugiausia naršyklę parsisiuntusia šalimi, skaičiuojant siuntimus vienam žmogui. Iki šiol netyla svarstymai, tikras tas skaičius, ar kažkieno pokštas. Kad ir kaip būtų, šiuo metu „Firefox 3“ skaitiklis rodo beveik pusę milijono naršyklę įsigijusių mūsų šalies gyventojų.
Kas gi tokio naujo ir įdomaus „Firefox 3.0“ naršyklėje, kad ja susidomėjo tiek daug žmonių? 3.0 versija naudoja daug sparčiau ir sklandžiau veikiantį „Gecko 1.9“ variklį, su kuriuo naršyklė įveikia „Acid2“ testą. „Firefox 2.0“ buvo pagrįstai priekaištaujama dėl itin didelio darbinės atminties poreikio. „Firefox 3.0“ taip pat labai godi atmintinės, bet ją naudoja racionaliau ir veiksmingiau.
Esminis išvaizdos pokytis – nauji dideli mygtukai „pirmyn-atgal“, pritaikyti kiekvienos operacinės sistemos išvaizdai. Adresų eilutėje dabar aktyviai ieškoma anksčiau lankytų svetainių (veikia ir kaip naršymo istorijos paieška), galima vienu pelės spragtelėjimu įkelti adresą į žymų rinkinį. Pats rinkinys dabar pavadintas „Places“, saugomas „SQLite“ duomenų bazėje ir leidžia prie adresų palikti apibūdinimus (kaip „Del.icio.us“).
Jungiantis prie slaptažodžiais saugomų svetainių, „Firefox“ siūlo prisijungimo duomenis išsaugoti sėkmingai prisijungus. Toks atidėtas įtraukimas keliariopai sumažino painiavą dėl klaidingų slaptažodžių naršyklės saugykloje.
Pripažindama, kad įskiepiai ir priedai yra svarbiausias „Firefox“ bruožas, jos kūrėjai patobulino ir įskiepių sistemą: joje net specialiai nekeliaujant į „Firefox“ priedų svetainę matomi keli siūlomi įskiepiai, atsirado atskiras atnaujinimų skyrius.
Kam skirta „Firefox“?
Pirmiausiai – žmonėms, kurie iš naršyklės tikisi lankstaus, konfigūruojamo, įvairiems tikslams pritaikomo įrankio. Sunkiai rasite dvi visiškai vienodas „Firefox“ naršykles – galima sakyti, kad ši naršyklė geriausiai atspindi vartotojo interesus ir veiklą žiniatinklyje: vieni „Firefox“ paverčia ir FTP klientu, ir RSS skaitykle, ir priemone rašyti tinklaraščius; o kiti „išvalo“ svetaines nuo reklamos, animacijos ir „JavaScript“, makslimaliai padidindami naršymo spartą ir koncentraciją į turinį.
Lemiamas privalumas: konfigūruojama pagal kiekvieno poreikius.
Didžiausias trūkumas: naudoja daug kompiuterio resursų.
Perspektyva: turėtų aplenkti IE ir tapti populiariausia naršykle.
Internet Explorer 8.0 Beta
Dažniausiai naudojama naršyklė asmeniniuose kompiuteriuose kartu yra ir pati prieštaringiausia. Jos kūrėja „Microsoft“ yra turėjusi daug nemalonių diskusijų su Europos Sąjungos komisarais ir vartotojų teisių apsaugos pareigūnais visame pasaulyje dėl priverstinio „Internet Explorer“ integravimo į „Windows“ operacinę sistemą. Saugumo specialistai melste meldė IE 5.0 ir 6.0 vartotojų keisti naršyklę arba skubiai atnaujinti versiją vien todėl, kad per ją sklinda didžioji dauguma interneto virusų ir kenkėjiškų programų. Dizaineriai ir žiniatinklio programuotojai laukia nesulaukia dienos, kada jiems nebereikės daryti kelių svetainės versijų ar kodo variantų vien todėl, kad ženkli dalis naršančių vis dar naudoja su standartais nesuderinamas „Internet Explorer“ versijas. Bet… yra vienas didelis, nenugalimas BET – daugybei paprastų kompiuterių ir interneto vartotojų mėlyna raidelė „e“ ir reiškia internetą. Nieko kito jie nenori ir neieško. „Internet explorer“ naudojimą, dažnai savo pačių saugumo nenaudai, skatina ir bendrovės, griežtai reglamentuojančios programų diegimą į darbuotojų kompiuterius. Neretai žmonės namuose renkasi „Firefox“ arba „Opera“, tačiau darbe yra priversti naudoti „Microsoft“ naršyklę.
Jei vaizduotume „Internet Explorer“ kaip traukinį, tai jis tikriausiai būtų su labai ilgais mažai lanksčiais vagonais. Kodėl? „Firefox“ priedai leidžia sukonfigūruoti naršyklę atskiroms funkcijoms, o„Internet Explorer“ tradiciškai plečiama naudojant įrankių juostas (toolbar). Daug portalų ir interneto tarnybų turi savo įrankių juostas, integruojančias dalį tarnybų funkcionalumo į pačią naršyklę. „Microsoft“ vienu metu aktyviai propagavo naršyklės plėtimą „ActiveX“ objektais – mažytėmis programomis, veikiančiomis po naršyklės „gaubtu“. Deja, dėl saugumo spragų, vadinamieji BHO (browser helper object) virto tikra pragaištimi – nepageidaujamos reklamos, šnipinėjimo adresų grobimo programos plito gaisro sausame miške greičiu.
Vieša bandomoji „Internet Explorer 8.0 Beta“ versija buvo išleista 2008-ųjų kovą. Tai, kad ja nesinaudoja nė dešimtoji visų naršyklių vartotojų procento dalis (0,03 proc.), rodo kokie konservatyvūs yra IE vartotojai. Nepaisant daugybės raginimų, beveik trečdalis jų tebesinaudoja pasenusia ir nesaugia IE 6 versija.
Žiūrint iš šalies, „Internet Explorer“ yra visiškai patenkinama, moderni žiniatinklio naršyklė. Intensyvus „Windows“ pataisų platinimas per „Windows Update“ sistemą (kuri be „Internet Explorer“ net neveikia) greitai užlopo aptiktas spragas, IE turi lapų (tabs) sistemą, funkcionalų adresyną ir peržiūrėtų tinklalapių saugyklą. Naujausia bandomoji versija pademonstravo, kad „Microsoft“ siekia atsikratyti sekančios iš paskos naršyklės versijos – IE8 atsirado dvi įdomios naujovės: „žiniatinklio riekelės“ (Web Slices) ir „veiksmai“ (Activities). Pirmoji leidžia „užprenumeruoti“ tinklalapių ir svetainių fragmentus bei stebėti juos atskirai, neapsilankant pačioje svetainėje (pavyzdys − orų prognozės langelis pasirinktam miestui ar kurios nors firmos akcijų kursas). Antroji susieja tinklalapyje pažymėtus objektus su galimais veiksmais internete: jei pažymėsite adresą, galėsite rasti vietą žemėlapyje, jei pažymėsite tekstą, galėsite jį įkelti redaguoti ir t. t.
Nors „IE8 Beta“ tebenaudoja ankstesnės 7.0 versijos vaizdavimo variklį, ji paruošta geresniam suderinamumui su CSS ir kitais informacijos vaizdavimo standartais. Padidinta ir naršyklės sauga – net svetainių adresai adresų juostoje būna su paryškinta pagrindine (domeno) dalimi, kad vartotojas galėtų greičiau pastebėti klaidas, po kuriomis dažnai slepiasi sukčiai.
Kam skirta „Internet Explorer“?
Ištikimiems „Windows“ vartotojams, kurie pasitiki „Microsoft“ saugos sprendimais, yra iš esmės patenkinti kartu su operacine sistema teikiamomis programomis ir nenori gaišti laiko naujų paieškai bei mokymuisi. IE vartotojai naršyklę naudoja labai praktiškai – daugiausia tinklalapių peržiūrai, papildomus darbus ir funkcijas palikdami kitoms programoms, įskaitant „Microsoft Live!“ tarnybas ir programas.
Lemiamas privalumas: yra visose „Windows“ versijose automatiškai.
Didžiausias trūkumas: atima iš vartotojo pasirinkimo laisvę, nelanksti.
Perspektyva: šiuo metu neturi ginklų prieš „Firefox“ ar „Opera“ populiarėjimą, bet iš „Windows“ ji niekad nepasitrauks.
Opera 9.51
„Opera“ gimė tais laikais, kai naršykles kūrė kone visi: 1995−1996 metais JAV kompiuterinėje spaudoje galima buvo rasti keliasdešimties skirtingų naršyklių reklamas – kiekvienas norėjo atsiriekti bent dalelę sparčiausiai populiarėjančios programos rinkos. Norvegų „Opera“ komandai tas bandymas pavyko geriau nei kitiems – naršyklė išgyveno daugiau kaip dešimt metų netgi būdama mokama (!) ar rodydama reklamas vartotojams, nesumokėjusiems už gaminį. Tačiau tikrai masiniu gaminiu, pretenduojančiu į plataus vartotojo simpatijas, ji tapo tik 2005-aisiais, kai atsisakė priverstinės reklamos modelio.
Iš XX a. paskutinio dešimtmečio vidurio liko paveldėtas ir „Opera“ formatas – tai ne šiaip naršyklė, o visas „interneto rinkinys“, kuriame yra el. pašto programa, IRC pokalbių ir torrentų klientas, tiesa, viskas integruota po vienu stogu. Jei pieštume „Opera“ kaip traukinį, tai prie lokomotyvo su didele raudona „O“ būtų prikabintas vienas vagonas, pilnas įvairiausios technikos, leidžiančios atlikti pačius įvairiausius darbus – beveik kaip transformeris.
Didesnių funkcijų „Opera“ nepatiki įskiepiams – jos diegiamos tiesiai į programą. Tiesa, „Opera“ turi vadinamuosius „widgets“ – parsisiunčiamus ir pakraunamus smulkius priedus, leidžiančius papildyti naršyklės sąsają įvairia informacija ir funkcijomis („orai“, „skaičiuotuvas“ ir pan.). Pagal paskirtį ir funkcionalumą „Opera“ priedai labai skiriasi nuo galingų „Firefox“ „programų programoje – jie labiau primena mažas programėles „Windows Vista“ šoninėje juostoje ar naudojamas su „Yahoo! Widgets“ programa. Įdomu tai, kad „Opera“ priedai atidaromi atskiruose langeliuose ir gali būti matomi kaip darbalaukio elementai net paslėpus naršyklės langą.
„Opera“ naršyklėms yra atnešusi nemažai naujovių: patogų startinį tinklalapį „Speed Dial“ su laisvai parenkamomis svetainių miniatiūromis, valdymą pelės judesiais („gestais“), sumažintų tinklalapių vaizdo miniatiūras, padedančias pasirinkti nematomą atvirą lapą ir t.t.
Tiesa, „Opera“ kūrėjai mažai kalba apie funkcijas, labiau pristatydami naršyklę, kaip „sparčiausią pasaulyje“. Tai keblus teiginys, nes tą patį sako ir konkurentai, nors „Opera“ išties labai greitai apdoroja „JavaScript“ ir CSS – ne veltui tarp jos kūrėjų yra CSS standarto autorius.
Griežtesnė žiniatinklio standartų intepretacija ir optimizavimas spartai atėmė iš „Opera“ suderinamumą su kai kuriomis populiariomis interneto tarnybomis, įskaitant siūlomas „Google“ („Google Notebook“, iš dalies – „Gooogle Reader“). Pirmą kartą bandantiems šią naršyklę atrodo neįprastos pauzės kraunant tinklalapius ar vaizdo persukimo sparta.
„Opera“ sėkmingiausiai iš visų pagrindinių naršyklių „persikraustė“ į mobiliuosius įrenginius – „Windows Mobile“ ir „Symbian“ naršyklės versijos yra plačiai paplitusios ir mielai naudojamos daugelyje išmaniųjų telefonų. Gera reputacija delninukuose ir telefonuose pelno vis daugiau ištikimų vartotojų ir asmeninių kompiuterių rinkoje.
Naujausia „Opera“ (9.5+) versija pasikeitė ir iš išorės – „Sharp“ apvalkalas gerokai papuošė sąsają ir suteikė vizualaus išskirtinumo iš kitų naršyklių. Nors daugelis naršyklių turi priemones keisti programos išvaizdą, tik dalis „Firefox“ vartotojų, turinčių „themes“ priedus, aktyviai ja naudojasi – daugelis taip ir nekeičia standartinio vaizdo. Būtent todėl naujas „Opera“ rūbas taip išsiskiria.
Kam skirta „Opera“?
„Opera“ – labiausiai nekonformistinė naršyklė iš didžiojo ketverto. Jos vartotojams patinka naudotis santykinai mažos Europos firmos sukurtu produktu. Dalis jų džiaugiasi galimybe visas interneto komunikacijas integruoti vienoje programoje, nors jų oponentai teigia, kad atskiri įrankiai tai daro geriau. „Opera“ sparta ir „kitoniškumas“ – tikriausiai svarbiausi naršyklės aspektai. Nors pasaulyje ji laikoma ketvirta, techninės pakraipos svetainėse Lietuvoje, lankytojų su šia naršykle dalis gali siekti 19 proc.
Lemiamas privalumas: sparta ir integracija.
Didžiausias trūkumas: neįprasta sąsaja ir ribotas suderinamumas.
Perspektyva: populiarėjant mobiliesiems interneto įrenginiams, „Opera“ vardas sklis vis plačiau, kartuaugindamas ir stacionarios programos auditoriją.
Safari 3.1.2
„Safari“ – jauniausia naršyklė iš didžiausiųjų ketvertuko. „Mac“ kompiuteriuose naudojama nuo 2003-iųjų, „Windows“ operacinei sistemai ji buvo pristatyta tik pernai. Įdomu, kad dalį kodo ji paveldėjo iš „Linux“ naršyklės „Konqueror“, vėliau vaizdavimo variklio „WebKit“ kūrimas buvo glaudžiai derinamas su KHTML.
„Safari“ nebe pirmus metus yra standartinė „Apple Mac“ sistemų naršyklė, tačiau „Windows“ pasaulis buvo nemenkai nustebęs, dėl naršyklės debiuto „priešo stovykloje“. Startas nebuvo sėkmingas, nes visą mėnesį po išleidimo „Apple“ teko skubiai taisyti naršyklės klaidas ir lopyti saugumo spragas. Vėlesnės versijos, ypač po 3.1 yra gerokai stabilesnės, bet iki šiol didžiąją dalį naršyklės vartotojų sudaro „Mac“ kompiuterių vartotojai.
Nors iš išvaizdos „Windows“ ir „Mac“ „Safari“ versijos yra labai panašios („Apple“ visada stengiasi perkelti į kitas OS ir išvaizdą – plg. „iTunes“ ar „QuickTime“), funkcionaliai jos smarkiai skiriasi, nes „Windows“ vartotojai neturi įskiepių galimybės, o be įskiepių „Safari“ funkcionalumas atrodo skurdokai, lyginant su kitomis dominuojančiomis naršyklėmis.
Gal todėl ir „Safari“ lokomotyvas būtų labai dailus, aerodinamiškas, spindintis sidabru, tačiau minimalistiškas – tiesiog skirtas kelionei iš taško A į tašką B. Ši kelionė, tačiau, būtų maloni, elegantiškoje aplinkoje.
Išskirtinis ne tik pats „Safari“ langas, kitaip matoma ir informacija jame. Mat naršyklė vaizdavimui nesinaudoja „Windows“ funkcijomis, todėl, pavyzdžiui, teksto kraštų suliejimas joje gerokai didesnis (nors ir reguliuojamas) nei „Windows“. Todėl šriftai ir pačios svetainės „Safari“ naršyklėje atrodo skirtingai nei su „Firefox“, „Internet Explorer“ ar „Opera“.
Nepaisant minimalizmo „Windows“ versijoje, „Safari“ irgi turi keletą įdomių išskirtinių bruožų. Jos adreso eilutėje naršant atsiranda oranžinė rodyklėlė „Snap back“, kuri leidžia greitai grįžti į pirmą adresą svetainėje, kuriame apsilankėte. Jei, pavyzdžiui, apsilankėte „Wikipedia“ paskaityti apie Napoleoną ir pakeliui dar pastudijavote kitus to meto karvedžius, „Snap back“ leidžia vienu pelės spustelėjimu grįžti į Prancūzijos imperatoriaus aprašymą.
Kitas dalykas, kurio gali pavydėti konkuruojančios naršyklės ir programos apskritai – nepaprastai patogi teksto paieška. Paspaudus Ctrl+F ir pradėjus rašyti žodį, tinklalapio vaizdas užtemdomas, o ryškios ir dar spalvingu rėmeliu apvestos lieka tik tos vietos, kuriose matomas paieškai rašomas tekstas.
„Safari“ prisimena ir užpildo automatiškai tinklalapių anketų laukelius, tačiau, kaip ir „Opera“, negali taisyklingai parodyti kai kurių interneto tarnybų.
Kam skirta „Safari“?
Kompiuteriuose su „Mac OS X“ „Safari“ turi panašų statusą kaip „Internet Explorer“ “Windows“ sistemose – ne itin reikliems vartotojams jos visiškai pakanka kasdieniam naršymui. Be to, „Mac“ versija turi ir įskiepių galimybę. „Windows“ pasaulyje „Safari“ yra gerokai mažiau populiari. Buvo netgi kilęs triukšmas dėl to, kad „Apple“ kartu su „iTunes“/„QuickTime“ atnaujinimu „priverstinai“ išplatino „Safari“ naršyklę „Windows“ vartotojams. Šis incidentas pakiša mintį apie tai, kad su „Windows“ „Safari“ daugiausia ir naudoja tie, kam patraukli „iTunes“ ar „QuickTime“ estetika, kas naudojasi ir žavisi „Apple“ gaminiais. Kaip „Opera“ garsina jos mobiliosios versijos, taip „Safari“ „uždirba taškų“ iš „iPod“ ir „iPhone“ populiarumo.
Lemiamas privalumas: elegancija ir paprastumas.
Didžiausias trūkumas: funkcijų stoka.
Perspektyva: „Windows“ sistemose „Safari“ niekada netaps dominuojančia naršykle, bet jos populiarumas gali augti kartu su „Apple“ produktais. Naršyklės naudojimas padidėtų, jei ji taptų sinchronizuojama su „iPhone“ ar „iPod Touch“ duomenimis.
Žinoma, aprašyti naršyklių pasirinkimo atvejai pernelyg jau šabloniški. (Su humoru, bet ir su gera doze įžvalgos – trumpas naršyklių vartotojų apibendrinimas yra http://imagechan.com/img/5772/browsers). Kadangi jos visos nemokamos ir laisvai parsisiunčiamos, tai kiekvienas norintis gali naudoti bet kokį jų derinį – labai daug kompiuterių turi ne po vieną ir net ne po dvi įdiegtas naršykles (šio straipsnio autorius dažniausiai naudoja šešias – keturias pagrindines, „K-Meleon“ ir dar kurią nors retesnę pabandymui). „Windows“ sistemose tik „Internet Explorer“ neišeina visiškai pašalinti, o šiaip kiekvienas gali naršyti su tuo, kas jam patogiau ar įdomiau.
Dėl tos priežasties nišą prisiglausti randa ir mažiau populiarios, bet nebūtinai mažiau įdomios naršyklės. Kai kurios jų yra pritaikytos specifinėms operacinėms sistemoms, kai kurios – ypatingoms užduotims (pavyzdžiui, anonimiškai naršyti), o kai kurios taiko atimti lyderio marškinėlius iš populiariausiųjų ir laukia savo dienos. Toliau trumpai aprašytos aštuonios tokios naršyklės, su kuriomis verta susipažinti kiekvienam smalsesniam internautui.
Naujame NK numeryje taip pat skaitykite:
Antanas Jankūnas: klientui reikia ne grąžto, o skylės
Prisilietimas prie „iPod Touch"
MSN, "Gtalk","Skype" ir jų draugai- tavo telefone
„Intel": 40 metų sėkmės istorijos