Fotografuoja beveik kiekvienas
„Vilniuje analoginei fotografijai galas atėjo prieš 1,5–2 metus, Kaune – pernai. Žmonės nustojo pirkti analoginius aparatus, gerokai smuko prekyba juostelėms“, –
teigė buvęs fotografijos laboratorijų tinklo „Valbora“ vadovas ir vienas savininkų Valdemaras Taraškevičius. Ir pridūrė: „Bet man gražesnės iš juostelės padarytos nuotraukos.“
Tačiau žmonių, jaučiančių nostalgiją juostelėms, nedaug. Nes nemaža dalis šiandien fotografuojančiųjų apskritai nėra naudoję juostinių aparatų. Sulig skaitmeninės fotografijos atėjimu ji tapo prieinamesnė ir draugiškesnė kiekvienam.
„Anksčiau fotografuodavo nedaugelis. Dabar įrangos kainos sumažėjusios ir fotografuoja beveik visi. Net ir vaikams, išvykstantiems į kelionę, tėvai įduoda fotoaparatą“, – teigė tinklalapio fotofabrikas.lt direktorius Laimis Inokaitis.
Dar mažiau tų, kurie iki šiol fotografuoja juostiniais aparatais. Prieš ketverius metus iš juostelių buvo spausdinama 85 proc. nuotraukų, o 15 proc. – iš skaitmeninių laikmenų. Šiandien ši statistika apsivertė aukštyn kojomis.
„Tiesa, analoginis fotoaparatas už 2000 litų yra pranašesnis už tiek pat kainuojantį skaitmeninį“, – pripažino jis, bet pridūrė, kad beveik visi didieji fototechnikos gamintojai jau sustabdė juostinių aparatų gamybą.
Daugiau nuotraukų
Be to, kad daugiau žmonių paima į rankas fotoaparatą, jie ir daugiau fotografuoja. Bet tiek L.Inokaitis, tiek V.Taraškevičius pastebėjo, kad žmonės nebeatrenka nufotografuotų nuotraukų.
„Kelionei 3 juostelių – maždaug 100 kadrų – pakakdavo. Dabar perkamos 4–8 GB kortelės, kuriose telpa tūkstančiai nuotraukų, –
sakė L.Inokaitis. – Važiuoji ir fotografuoji viską iš eilės. Manai, kad atsirinksi namie. Bet dažniausiai nuotraukos tik kaupiasi ir kaupiasi. O ateityje žmonės fotografuos dar daugiau.“
„Žmonės labai daug fotografuoja, tačiau nuotraukų nedaro ir jų net neatrenka. Pavyzdžiui, parsiveža iš Turkijos 500 nuotraukų, iš kitur – dar 500. Nejaugi rodys 1000 nuotraukų svečiams. Jos kaupiamos. Daugybėje nuotraukų atskiri kadrai praranda vertę“, – neslėpė nusivylimo V.Taraškevičius.
Skaitmeniniai albumai
L.Inokaičio teigimu, iš tokios didelės krūvos skaitmeninių nuotraukų žmonės vis dėl to kažką spausdina.
„Nemažai žmonių perka spausdintuvus ir jais spausdina nuotraukas namie. Tai, žinoma, yra brangiau nei laboratorijoje, bet jie nori patys išbandyti procesą, galbūt – užtikrinti nuotraukų konfidencialumą“, – dėstė jis.
Ateityje, anot jo, nuotraukų užsakymas persikels į interneto portalus. Kol kas tai riboja interneto sparta, nes skaitmeninės fotografijos failų apimtys auga greičiau. Failai šiuo metu užima po du tris megabaitus, o kai norima pasidaryti šimtą ar daugiau nuotraukų, susidaro visai nemažas duomenų paketas ir jį perduoti internetu užtrunka.
Bet dienos, kai po kelionės ar vestuvių susirinkę draugai vartys albumus su sudėtomis ar suklijuotomis nuotraukomis, baigia išeiti į užmarštį.
Vis dažniau atrandami kiti būdai kelionių nuotraukoms pademonstruoti. Žmonės, grįžę iš kelionių ir sukvietę draugus, vis tik dažniau nuotraukas rodo per televizorių iš DVD disko.
Tokie pokyčiai lemia, kad iš rinkos pamažu traukiasi mažesniosios laboratorijos. Mažėja ir nuotraukų gamybos mašinų, mat joms reikalinga tam tikra minimali apkrova. Manoma, kad ateityje nuotraukų spausdinimas bus labiau centralizuojamas, tai reiškia, kad užsakymai nebus vykdomi vietoje ir, kaip dabar įprasta, per valandą.
