Šnipštas iš didelių užmojų
2006 vasarį Lietuvoje veiklą pradėjęs Rusijos „Jevroset“ padalinys „Euroset Lit“ skelbė itin ambicingus planus mobiliųjų telefonų, jų aksesuarų ir priedų prekybos rinkoje – atidaryti 60-65 prekybos salonų. Aukščiausi bendrovės vadovai teigė, kad „Euroset“ investicijos plėtrai į Baltijos šalis vien pradiniame etape sieks 10 mln. eurų. Baltijos valstybėse per metus Rusijos bendrovė ketino atidaryti iš viso 135-145 prekybos salonus ir tapti virtualiu mobiliojo ryšio operatoriumi.
„Euroset“ Baltijos šalių padalinio vadovas Konstantinas Levinas tuomet tikino, kad dėl virtualaus operatoriaus verslo galimybių bent jau Latvijoje „Euroset“ derasi su Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ Latvijos padaliniu. Tačiau nebuvo atmetama galimybė, jog bus pasirinktas mobiliojo ryšio tinklus visose trijose Baltijos valstybėse turintis „Tele2“, su kuriuo „Euroset“ jau senai bendradarbiauja Rusijoje.
Kaip paaiškėjo, nepraėjo nė metai nuo skambaus pareiškimo, o “Euroset Lit” atstovai jau pradėjo derybas su galimais pirkėjais dėl verslo pardavimo. Dar po gero pusmečio – oficialiai paskelbiama, jog dalį UAB „Euroset Lit“ verslo – 23 „Techmarket“ tinklo parduotuves - įsigijo UAB „Flopo informacinės sistemos“, jau valdanti tiek pat parduotuvių Lietuvoje.
„Lietuvoje planuojame turėti 46 prekybos ir atstovavimo centrus turintį tinklą, tuo tarpu Latvijoje kuriamas tinklas jungs daugiau nei dešimt prekybos taškų“, teigė UAB „Flopo informacinės sistemos“ generalinis direktorius Modestas Tamutis. –„Be „Euroset“ tinklo perėmimo, svarstome ir kitus galimus investicinius projektus. Galiu patvirtinti, kad tai tikrai nėra vienintelis tinklas ar bendrovė, ieškanti bei svarstanti tam tikrus veiklos pasikeitimus, taip pat - verslo dalies pardavimą.“
Tikėtina, kad „Jevroset“ atsisakyti planų Baltijos regione priversta ne iš gero gyvenimo. Kaip pastebi rinkos analitikai, kompanijos verslo augimas pastebimai lėtėja. Pernai bendrovės apyvarta ūgtelėjo 21,4 proc. iki 5,61 mlrd. USD. 2006-aisiais šis rodiklis siekė 79 proc., iki tol apyvarta kasmet dvigubėjo. Negana to, Rusijos rinkoje jau sklando informacija, kad „Jevroset“ akcininkai Eugenijus Čičvarkinas ir Timuras Artemjevas derasi dėl bendrovės akcijų pardavimo mobiliojo ryšio operatoriui МТС, kontroliuojamam kompanijos „Sistema“.
Neoficialių šaltinių teigimu, МТС su neįvardijamais „finansiniais partneriais“ įsteigs kompaniją, kuri nupirks kontrolinį „Jevroset“ akcijų paketą: 50 proc. – iš T. Artemjevo (pastarasis trauksis iš verslo) ir dalį – iš E. Čičvarkino. Pačiai МТС nepriklausys kontrolinis paketas, todėl „menkas „Jevroset“ rentabilumas nepakenks aukštam МТС (29,6 proc.) rentabilumui“, aiškina Rusijos žiniasklaidos cituojami šaltiniai.
Spaudė įtarimai
„Jevroset“ verslas ėmė šlubuoti ne tik Rusijoje. Praėjusių metų pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Rusijos kapitalo bendrovės darbuotojų liudijimus neva šios įmonės prekybos salonuose Lietuvoje nuolat nelegaliai dirba Rusijos piliečiai, bendrove susidomėjo mokesčių bei darbo inspektoriai. Įtarta, kad mobiliaisiais telefonais ir jų priedais Lietuvoje prekiaujanti įmonė galėjo sukčiauti, siekdama susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį.
Prekyba mobiliaisiais telefonais yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių Europos Sąjungoje. Mokesčių inspektorių teigimu, taip yra todėl, kad daugiausiai PVM sukčiavimų yra nustatoma būtent šios veiklos srityje. Yra vykdomi sandoriai tarp kelių ES valstybių, mobilūs telefonai keliauja iš vienos įmonės į kitą įmonę tarp valstybių. Taip kažkurioje valstybėje yra bandoma susigrąžinti PVM – taip apgaunamas biudžetas.
Lietuvoje mokesčių inspektoriai sako kol kas aptikę tik prekiautojų mobiliaisiais telefonais tarpininkų. Todėl tiesioginės žalos šalies biudžetui dar nėra nustatyta. Tiek anksčiau, tiek dabar parduodančios dalį verslo „Euroset Lit“ direktorė Beata Kurminovič vengia žiniasklaidos dėmesio, teisindamasis laiko stoka arba „tokia įmonės politika“.
Nepadėjo ir mažos kainos
Konkurentų vertinimu, Rusijos bendrovė pasirinko netinkamą laiką žengti į Lietuvos rinką ir netinkamus verslo metodus. “Buvo užpildyta rinka Lietuvoje. Norėdamas pradėti veiklą tokiu metu, turi pasiūlyti kažką naujo. “Euroset” to nepadarė. Priešingai, pradėjo prekiauti tomis prekėmis, kurių mes atsisakinėjome, pavyzdžiui, kiniškais telefonų dėkliukais”, Rusijos bendrovės nesėkmę aiškina bendrovės “Mobili linija” vadovas Edas Pangonis.
Vienuolika metų mobiliaisiais telefonais, jų priedais ir aksesuarais prekiaujančios įmonės vadovo teigimu, konkurentai iš Rusijos mėgino atsikovoti rinkos dalį itin sumažindami kai kurių prekių kainas, tačiau ir tai nepadėjo. “Jų telefonai buvo prastesni, be lietuvių kalbos, kai kurie - be sertifikatų”, trūkumus vardijo E. Pangonis. Nors pigūs mobilieji telefonai Lietuvoje turi savo rinką, tačiau, pasak verslininko, vidutinė jų pardavimo kaina kasmet didėja, o pagrindiniais argumentais, pasirenkant modelį, klientui tampa saugumas ir praktiškumas.
Vietoj banko – mobilieji po milijoną
Skirtingai nei Lietuvoje, Rusijos mobiliojo ryšio vartotojų prioritetas – prabanga. Gal net vienas iš pagrindinių, jei prekybininkai nesibodi siūlyti šimtais tūkstančių eurų įkainotus modelius. Šioje rinkoje bando atsilošti ir „Jevroset“. Šiemet gavusi išskirtines teises prekiauti “GoldVish“ mobiliaisiais telefonais Rusijoje, bendrovė Maskvoje paskelbė planuojanti atidaryti unikalią butik parduotuvę. „GoldVish“ telefonais (kurių kainos – nuo 22 tūkst. iki 127 tūkst. eurų) jau prekiaujama Maskvos centre esančiuose salonuose.
Elitiniais vadinami šveicariški mobilieji gaminami iš 750-osios prabos geltonojo arba baltojo aukso ir yra inkrustuoti aukščiausios rūšies WS1 briliantais, kurių kokybė patvirtinta būtinais sertifikatais. Telefonų dizaineris Emanuelis Gueitas yra sukūręs visą krūvą išskirtinių laikrodžių modelių bei juvelyrinių dirbinių. O jo kūrinys - „Piece Unique“, mobilusis telefonas pateko į Guinesso rekordų knygą.
Pasaulyje kol kas parduoti tik trys tokie modeliai. Maskvos prabangių telefonų salonų lankytojams suteikiama galimybė užsisakyti patį brangiausią kompanijos „GoldVish“ telefoną pasaulyje už vieną milijoną eurų.
Auksiniais telefonais pradėjusiais prekiauti „Jevroset“ teko atsisakyti kito brangaus pirkinio - banko. Apie ambicingus planus dėl banko dar pernai paskelbė „Jevroset“ grupės direktorių tarybos pirmininkas E. Čičvarkinas. Tuomet jis nepatikslino apie kokį banką eina kalba, tačiau tikino, kad šis teiks mažmeninės bankininkystės paslaugas gyventojams.
Neoficialiais duomenimis, bankas kompanijai būtų atsiėjęs apie 2–3 mln. USD. „Jevroset“ vadovybė fizinių asmenų kreditavimui ketino skirti 20–30 mln. USD. Ekspertų vertinimu, pelnas iš šio projektо galėjo siekti 6–9 mln. USD per metus. Nepaisant to, kompanijos direktorių taryba sumanymo atsisakė. Tikėtina, kad potencialus investicijų dydis pasirodė esąs pernelyg didelis: vien sukurti sistemą, tikrinančią skolininkų mokumą, prireiktų dešimčių milijonų dolerių.
