Pristatydamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto nariams tinklą „LitGrid“ jo vadovas Algimantas Juozapavičius teigė, kad dabartiniai įvairių skaičiavimų poreikiai kone aštuonis kartus viršija realias galimybes. Skaičiavimams naudojama 415 procesorių ir 6 terabaitai išorinės atminties. Kompiuteriai tarpusavyje sujungti „Litnet“ tinklu, kurio duomenų laidumas siekia kelis gigabitus per sekundę.

Pasak A.Juozapavičiaus, norint neatsilikti nuo kitų Europos šalių, pagrindinio kompiuterio pajėgumą reikėtų išplėsti iki 200 procesorių, o visą tinklą papildyti iki 600 procesorių. Per artimiausius kelis mėnesius ketinama parengti „LitGrido“ atnaujinimo projektą. Numatoma, kad jis galėtų būti finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos ir ES lėšomis.

Į „LitGrido“ tinklą sujungti 10 šalies universitetų ir institutų elektroniniai ištekliai. Vilniaus universiteto, Fizikos instituto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto ir kitų įstaigų galingi kompiuteriai sukuria vieną virtualų superkompiuterį, galintį spręsti sudėtingus skaičiavimų uždavinius.

Šie tinklai prie jų prisijungusioms institucijoms leidžia naudotis tokiais elektroniniais ištekliais, kurių neturi nė viena jų atskirai. Nacionaliniai tinklai gali būti jungiami į didesnius kelių ar keliolikos valstybių tinklus, taip prisidedant prie tarptautinių tyrimų ar projektų.

Šiuo metu tinklas „LitGrid“ pasitelkiamas įvairiose srityse. Naudojantis šiuo tinklu modeliuojami fizikiniai ir cheminiai procesai, skaičiuojama išsiliejusios naftos dėmių sklaida Baltijos jūroje ar net atliekami lingvistinių tyrimų skaičiavimai. „LitGrid“ yra įtrauktas į kuriamą Baltijos šalių lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklą „BalticGrid“.