Internetas – vėžlio greičiu
Internetas prisiskambinimo būdu („dial-up“) buvo pirmoji masinė jungimosi prie interneto technologija, paskatinusi paties interneto plėtrą.
Tiesa, modemai, gebantys skaitmeninius signalus versti garsiniais ir perduoti juos telefono linijomis, ėmė rastis dar XX a. viduryje.
Informaciją jie galėjo perduoti iki 1000 bitų per sekundę sparta – keletą šimtų kartų lėčiau nei lėčiausios dabartinės plačiajuosčio interneto linijos.
Automatiniai, spartesni modemai buvo sukurti aštuntajame devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Tačiau sparčiųjų – 56 kilobitų per sekundę spartos – modemų teko laukti dar ilgiau – jie pasirodė tik paskutinįjį dešimtmetį, kai buvo imtasi diegti skaitmenines telefonų linijas.
Nors ryšys per komutuojamas telefono linijas buvo lėtas ir dažnai nestabilus, tai buvo bene vienintelė galimybė prisijungti prie interneto. Nuolatinis ryšys tuo metu buvo prieinamas tik akademinėms įtaigoms, kai kurioms įmonėms.
Lūžio taškas
Sparčiausieji modemai laikėsi maždaug 10 metų – jau paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje pasaulyje ir Lietuvoje buvo pradėta taikyti nauja technologija DSL (Digital Subscriber Line) internetui per telefono linijas tiekti.
Ji leidžia greičiau keistis informacija ir nuolat būti prisijungus. Tuo metu plito ir kabelinių televizijų teikiamos interneto ryšio paslaugos.
Pirmoji valstybė, kurioje jau 2000 m. plačiajuosčiu ryšiu naudotasi daugiau nei „dial-up“ – internetu per komutuojamas telefono linijas, – buvo Pietų Korėja.
Lūžis, kai plačiajuostis ryšys populiarumu pralenkė „dial-up“ ryšį, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse įvyko 2005 m. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, tais metais plačiajuosčiu internetu naudojosi 56 proc. visų interneto vartotojų.
Lietuvoje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2003 m. pirmą pusmetį „dial-up“ interneto ryšys dar buvo populiariausias prisijungimo būdas. Tačiau metams baigiantis jį jau pralenkė kitos – plačiajuosčio ryšio – technologijos.
„Dial-up“ naudojimas Lietuvoje dar augo iki 2004 m. vidurio, tačiau paskui ėmė kristi po 37–50 proc. kasmet. Paskutiniaisiais RRT duomenimis, prie interneto skambindami telefonu šių metų birželį jungėsi tik 8184 vartotojai – 50 proc. mažiau nei pernai.
Greitos mirties nebus
Kalbas apie „dial-up“ mirtį, lustų šio ryšio modemams gamintoja „Conexant“ vadina pernelyg išpūstomis. Ir šie teiginiai nėra nepagrįsti – kompanija šiais metais ketina pagaminti milijardą „dial-up“ modemo mikroschemų.
Šie modemai vis dar integruojami į daugelį nešiojamųjų, stacionariųjų kompiuterių. Šis ryšys praverčia keliaujant – ten, kur nėra plačiajuosčio interneto linijų, o jungtis per mobilųjį telefoną neretai reikia papildomų ir dažniausiai po ranka ne visuomet esančių priemonių.
Pagrindinė šio ryšio paslaugų teikėja bendrovė TEO dar siūlo ir specialius mokėjimo planus. Rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko teigimu, „dial-up“ technologija dar gyvuos, nes yra vartotojų, kurių poreikiams užtenka „dial-up“ ryšio spartos, arba jie gyvena nutolusiuose kaimuose, kur nėra galimybės jungtis prie plačiajuosčio interneto.
Kiti variantai jiems yra pernelyg brangūs, mobilusis internetas kaimuose irgi nėra spartesnis už „dial-up“, o didelės aprėpties spartaus belaidžio interneto technologijų, tokių kaip „WiMax“, tinklai dar nėra išplėtoti.
