Šiandien trumposios žinutės yra ne tik bendravimo forma, turinti net savo žargoną, bet ir įvairių paslaugų pagrindas. Jomis siunčiamos telefonų melodijos, logotipai, galima sumokėti už automobilio stovėjimą, laikraščio prenumeratą ar gėrimą. Žinutėmis siunčiami duomenys iš toli esnačių įtaisų, pavyzdžiui, skaitiklių.
Nebendravo tarpusavyje
Pirmoji SMS žinutė buvo išsiųsta testuojant vieną pirmųjų GSM standarto versijų. Skaitmeninio mobiliojo ryšio standartas GSM tuo laiku jau pamažu keitė analoginius ryšius.
Pirmoji SMS centrų įranga, pasirodžiusi 1992 m. viduryje, per sekundę galėjo išsiųsti apie 10 žinučių – dabar vienas šios įrangos modulis per sekundę išsiunčia keliolika tūkstančių žinučių.
Tiesa, N.Papwortho siųsta žinutė tebuvo labai ankstyvas sėkmės šauklys – SMS Europoje pradėjo sparčiai plisti tik dešimtmečio pabaigoje. Į Lietuvą atėjo dar vėliau – apie 2002-uosius.
O operatoriai apie SMS jau galvojo kaip apie paslaugą, labiausiai verslui. Pavyzdžiui, ją buvo galima panaudoti susitikimų priminimams.
Lėta pradžia Europoje buvo susijusi su tuo, kad tuo metu žinutės galėjo keliauti tik to paties operatoriaus vartotojams. Todėl pasirinktas modelis (SMS kaip paslauga verslo klientams) turėjo pateisinimą – dažniausiai visi įmonės darbuotojai tampa vieno operatoriaus abonentais.
Savo tinklus keistis SMS žinutėmis operatoriai atvėrė tik praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir nuo tada jos galėjo keliauti iš vieno operatoriaus tinklo į kitą.
Apeidavo apmokestinimo sistemas
Tačiau plėtrą stabdė ir operatorių nesugebėjimas tinkamai apmokestinti šią paslaugą. Neretai vartotojai apeidavo apmokestinimo sistemas įvesdami telefonuose kito operatoriaus SMS centro numerį.
Prie SMS sėkmės daug prisidėjo ir tai, kad tuo metu operatoriai ėmėsi išankstinio mokėjimo paslaugų, kurios buvo nukreiptos į mažesnes pajamas gaunančius vartotojus. Jiems žinučių paslaugos tapo pokalbių telefonu alternatyva.
Šiandien pastebima, kad SMS žinutės padarė įtaką ir bendravimui – aktyvūs žinučių siuntėjai vartoja savitą kalbą – itin trumpina žodžius.
Nebuvo parengti telefonai
Lietuvoje SMS paslaugos pradėtos siūlyti prieš dešimtmetį. 1997 m. šią paslaugą pristatė tuometė „Bitė GSM“. Tačiau didesnio susidomėjimo SMS sulaukė tik 2000-aisiais.
„Pavyzdžiui, 1998-aisiais vienas „Bitės“ klientas per mėnesį išsiųsdavo vos 2 trumpąsias žinutes, šiemet – 6 per vieną dieną, tai yra per mėnesį apie 180 SMS“, – teigė „Bitė Lietuva“ verslo klientų marketingo vadovas Vytautas Kaikaris.
Vangi pradžia, pasak „Omnitel“ rinkodaros direktoriaus Giedriaus Makausko, buvo susijusi su tuo, kad telefonai tada nebuvo pritaikyti siųsti trumpąsias žinutes – vartotojams tekdavo patiems įvesti SMS centro numerius.
„Kai SMS ėmė naudotis 30 proc. visų mobiliojo ryšio vartotojų, ji pati pradėjo save reklamuoti, ir plėtra gerokai paspartėjo“, – sakė jis.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo išsiųsta apie 2,374 mlrd. SMS žinučių. Milijonai žinučių iškeliauja kaip kalėdiniai ar naujamečiai sveikinimai.
„Įdomu tai, kad prieš keletą metų 2007-ieji buvo laikomi SMS technologijos pabaiga, vis dėlto šiuo metu trumpųjų žinučių „galiojimo laikas“ pratęstas dar bent 5 metams, – pasakojo V.Kaikaris. – Visame pasaulyje šiais metais bus išsiųsta per 2 trln. trumpųjų žinučių arba 5,7 mlrd. kiekvieną dieną. 2010-aisiais šis skaičius turėtų viršyti 3 trln.“
Plėtėsi naudojimo sritis
Anot V.Kaikario, SMS žinučių populiarumas išaugo dėl jų universalumo – išsivysčiusiose šalyse mobiliojo ryšio padengimas daug kur siekia kone 100 proc., SMS funkciją turi iš esmės visi telefonai.
Trumposios žinutės taip pat gali būti labai plačiai pritaikomos ne tik bendraujant. Šiomis žinutėmis dabar galima užsisakyti įvairias paslaugas, gauti reklamą, informaciją apie bankų sąskaitas, balsuoti, atsiskaityti už įvairias paslaugas ar pirkinius. SMS žinutėmis dabar galima valdyti ir įrenginius, gauti iš jų informaciją.
Beje, Lietuvoje 2000-aisiais pristatyta mokėjimo už automobilio stovėjimą SMS žinute paslauga buvo viena pirmųjų tokių paslaugų Europoje.
Augimas lėtėja
Tačiau jau pastebima, kad išsivysčiusiose mobiliojo ryšio rinkose SMS žinučių skaičiaus augimas lėtėja.
Operatorių atstovų teigimu, jas keičia kitos paslaugos, tokios kaip „online“ pokalbiai ar mobilusis elektroninis paštas.
G.Makausko teigimu, šių paslaugų populiarumas turėtų išaugti per pusantrų, dvejus metus. Tuo metu jomis turėtų naudotis apie 20–25 proc. mobiliojo ryšio vartotojų.
Anot jo, SMS žinučių naudojimas dar augs teikiant telemetrijos paslaugas – kai reikia perduoti tam tikrą nedidelį kiekį informacijos, pavyzdžiui, toli esnčių skaitiklių rodmenis.
