Telefonus, kainuojančius iki 500 litų, pagrįstai būtų galima priskirti „telefonų-darbinių arkliukų“ kategorijai. Tai aparatai, skirti skambinti, rašyti žinutes, panaršyti mobiliajame internete.
Todėl testuojant šiuos aparatus daugiausia dėmesio buvo skirta pagrindinėms savybėms – išbaigtumui, klaviatūros patogumui, baterijos veikimo trukmei. Papildomos funkcijos šiems telefonams – tik papildomi balai.
Kiekvienu bandomu telefonu buvo naudojamasi 1–2 savaites. To reikia norint, kad seni įpročiai netrukdytų objektyviai pažvelgti į aparatą, jo valdymą ir patogumą.
Jais buvo skambinama, rašomos SMS žinutės bei naršomi WAP tinklalapiai. Į subtilybes nebuvo leistasi – panagrinėtos tik pagrindinės, kasdien dažniausiai naudojamos funkcijos.
Per vieną baterijos veikimo ciklą kiekvienu telefonu buvo kalbama apie 40 minučių, parašyta apie 15–20 SMS žinučių ir perduota maždaug 100 kilobaitų duomenų. Po to telefonas buvo paliekamas su kita SIM kortele budėti, kol išsikrauna.
Toks testas leidžia sudaryti kuo tikroviškesnes sąlygas. Tačiau paprastai telefonas yra naudojamas kiek aktyviau, todėl per šį testą nustatyta baterijos budėjimo trukmė – tik apytikslė.
Išbandyti 4 telefonai
Pagal duomenis, surinktus iš operatorių, populiariausi šios kategorijos telefonų gamintojai yra „Nokia“, „Samsung“, LG, „Sony Ericsson“ ir „Motorola“. Šių gamintojų atstovai savo nuožiūra pateikė telefonus, kurie galėtų geriausiai jiems atstovauti šioje kainų kategorijoje.
Viena papildoma sąlyga, kurią iškėlėme gamintojams, – telefonas turėtų būti parduodamas ir ne pernelyg senas.
Apžvalgai buvo pateikti „Nokia 5200“, „Sony Ericsson W200i“, LG KP200, „Samsung SGH-X530“ ir „Motorola L9“ telefonai. Tiesa, pastarąjį aparatą testuoti teko atsisakyti – nes žadėta pradinė jo kaina, viršijusi 700 litų, nenukrito žemiau 500 litų. Todėl apžvelgiami keturi telefonai.
Neskirti dizaino mėgėjams
Dūsaujantiems dėl telefonų dizaino, į šiuos bandytus telefonus nėra ko žiūrėti – juos išsitraukę iš kišenės tikrai nepriversite aikčioti aplinkinių. Šių paprastų telefonų paskirtis – būti telefono aparatu, o ne blizgančiu pakabučiu.
Tradiciškai kiek išvaizdesni yra korėjiečių – LG ir „Samsung“ gaminiai, tačiau funkcionalumu jie nusileidžia „Nokia“ ir „Sony Ericsson“ telefonams.
Visi keturi telefonai turi integruotus VGA raiškos (640x480 taškų) fotoaparatus. Visais jais galima naršyti WAP tinklalapius, prisijungti prie apsaugotų internetinės bankininkystės puslapių. Taip pat galima atsisiųsti papildomų programėlių. Visi telefonai gali būti prijungti prie kompiuterio.
Jau iš pirmo žvilgsnio tapo aišku, kad šie keturi modeliai taip ir pasiskirstys į dvi grupes: „Nokia 5200“ ir „Sony Ericsson W200i“, „Samsung SGH-X530“ ir LG KP200.
Pastarieji abu telefonai yra itin paprasti. Tiesa, jie turi visas reikalingas funkcijas. Tačiau vertinant patogumą, LG KP200 smarkiai atsilieka nuo kitų.
Nors klaviatūros mygtukai ir patogūs, tačiau telefonas labai lėtai reaguoja į jų paspaudimus. Tai ypač erzina renkant žinutes, naršant mobilųjį internetą.
Kitas jo trūkumas – parašius žinutę ir adresinėje mėginant surasti telefono numerį, įsijungia rusiškas raidynas, kurio perjungti į lotynišką negalima. Lotyniškas raides rašyti galima mygtuką paspaudus 3 ar 4 kartus. Kitaip tariant, lotyniškos raidės seka po rusiškų.
Telefonui „Samsung SGH-X530“ didesnių priekaištų neturiu, išskyrus tai, kad aparatas nepriima konfigūravimo SMS žinučių, kurias siunčia operatorius, kad automatiškai nustatytų prisijungimo prie interneto, MMS žinučių paslaugas. Negavus tokių žinučių, visus nustatymus reikia įvesti ranka. Visa kita telefone yra realizuota gerai: mygtukai patogūs, telefonas turi iš esmės visas reikalingas funkcijas – nieko nei per daug, nei per mažai tokios kategorijos aparatui. Bėda tik ta, kad kiti aparatai – „Nokia 5200“ ir „Sony Ericsson W200i“ – jį lenkia funkcionalumu.
Panašūs telefonai
Iš pastarųjų dviejų telefonų vieną kurį išskirti būtų sunku. Abu turi integruotus MP3 muzikos grotuvus, įvairias jungtis su kompiuteriu, atminties kortelių jungtis, abu gana patogūs naudoti.
„Sony Ericsson W200i“ pasirodė patogesnis dėl savo nedidelio dydžio. Didžiausias pastebėtas trūkumas – nugarėlėje integruotas garsiakalbis. Padėjus telefoną ant stalo ar – dar blogiau – ant minkšto paviršiaus, taip pat įsidėjus jį į kišenę, garsiakalbis visiškai uždengiamas, ir skambučio garsas gerokai prislopsta.
Bandydamas šį telefoną, praleidau kaip niekada daug telefono skambučių. Skambantį telefoną pakėlus nuo paviršiaus garsas yra normalus. Paprastai gamintojai garsiakalbius montuoja į viršutinę telefono dalį.
Nors, kaip minėjau, telefonai savo funkcijomis labai panašūs, „Nokia 5200“ kiek lenkia „Sony Ericsson W200i“. „Nokia“ telefone yra net trys sąsajos su kompiuteriu: „Bluetooth“, infraraudonųjų spindulių bei USB, kuriai, beje, tinka standartinis USB kabelis su maža USB jungtimi – toks, koks yra jungiamas prie skaitmeninių fotoaparatų. „Sony Ericsson“ aparatas teturi infraraudonųjų spindulių ir USB sąsają, jai skirtas kabelis yra pardavimo pakuotėje.
„Sony Ericsson W200i“ komplektuojamas ir su 128 MB talpos „Memory Stick Micro“ atminties kortele.
„Nokia 5200“ turi tai, ko neturėjo nė vienas iš išbandytų telefonų – spartesnę EDGE duomenų perdavimo technologiją. Visi kiti tenkinasi GPRS technologija.
Tačiau „Nokia 5200“ nusileidžia išvaizda „Sony Ericsson W200i“. Jis yra storokas ir atrodo gana pigiai. Pirmą kartą paėmus jį į rankas, atrodo, tarsi laikytum plastikinį žaisliuką. O bandant atidaryti telefono nugarėlę ir išimti SIM kortelę, galima nusilaužti nagus.
