„Neraštingieji“ lietuviai
Žvalgantis po internetą vadinamasis šveplavimas – lietuviškų raidžių keitimas lotyniškomis (ų,ū – į u) arba jų kombinacijomis (š keitimas į sh) – bado akis. Švepluojant rašomi komentarai interneto forumuose, portaluose, pokalbių svetainėse ir programose, netgi oficialūs elektroniniai laiškai kuriami be lietuviškų raidžių.
Adresų knygelėse karaliauja „šveplos“ pavardės ir vardai, dėl to kartais sunku suprasti, kokia išties yra adresato pavardė.
Matematikos ir informatikos instituto docentas daktaras Gintautas Grigas su savo pagalbininkais neseniai ištyrė, kaip skirtingų tautų žmonės pasirašo „Skype“ pokalbių programoje.
Tyrėjai išanalizavo apie tūkstantį programa besinaudojančių lietuvių, čekų, danų, estų, islandų, lat-vių, lenkų ir vokiečių savęs aprašymų. Buvo pasirinkti dažniau „Skype“ sutinkami vardai ir pavardės, kurios turi bent vieną raidę su dia-kritiniu ženklu.
Nustatyta, kad lietuviai savo vardus rašo netaisyklingiausiai – tik 15 proc. lietuvių savo vardus užrašė naudodami lietuviškas raides. Taisyklingai savo vardus ir pavardes užrašė 30 proc. latvių ir 40 proc. lenkų. O estai kur kas labiau linkę naudoti savo abėcėlės raides rašydami vardus – taisyklingų jų buvo rasta 85 proc. Taisyklingiausiai rašantys pasirodė vokiečiai – 96 proc. užrašė vardus, jų neiškraipydami.
Ne ką geriau lietuviai rašė ir savo miestų pavadinimus, kuriuose yra lietuviškos raidės. Taisyklingai užrašiusiųjų
buvo vos 17 proc. Tarp lat-vių – 23 proc. O net 97 proc. estų vietovardžius „Skype“ programoje nurodė tai-syklingai.
Bėda – klaviatūros
Analizės išvadose autoriai pažymi, kad „žemo lietuvių raštingumo lygio priežastis turėtų būti susijusi su rašto ženklų vartojimu kompiuteryje: jų kodavimu, rinkimu“.
„Visų nagrinėtų kalbų koduotės šiuolaikinėse operacinėse sistemose („Windows“, „Linux“) yra sudarytos pagal tą patį principą ir atitinka tarptautinius standartus. Todėl kodavimas neturėtų daryti įtakos klaidų kiekiui“, – teigiama išvadose.
G.Grigo manymu, prie lietuvių kalbos internete nepuoselėjimo prisideda bėdos dėl tinkamų lietuviškų klaviatūrų. Šiuo metu labiausiai paplitusios klaviatūros, kuriose lietuviškos raidės yra išdėstytos ant skaitinių klavišų.
„Kitose šalyse naudojamos klaviatūros yra sudarytos pagal tą patį principą, nustatytą tarptautinio standarto. Lietuvoje naudojama „skaičiukinė“ klaviatūra standartų neatitinka, su ja sunkiau rinkti raides su diakritiniais ženklais. Todėl ji laikytina klaidų priežastimi“, – konstatuojama analizės išvadose.
Norint parašyti visus reikalingus simbolius, pavyzdžiui, „@“ ženklą, reikia perjungti įvedimo režimą iš angliško į lietuvišką. Tai ypač nepatogu dirbant nešiojamuoju kompiuteriu, kuris neturi atskiros klaviatūros, skirtos skaitmenims įvesti.
Lietuviškos klaviatūros, leidžiančios surinkti visas lietuviškas ir lotyniškas raides, standartas egzistuoja jau nuo 2000-ųjų, bet jis nėra paplitęs. Pasak G.Grigo, gamintojai ignoruoja lietuviškas raides klaviatūrose ir tai trukdo naudoti lietuvių kalbą kompiuteriuose ir internete.
„O estai jau seniai turi savo kalbai pritaikytą klaviatūrą“, – teigė jis.
Įdiegti lietuvišką standartinę klaviatūrą galima atsisiuntus reikalingas tvarkykles (ims.mii.lt/klav/tvarkyk.html tinklalapyje), tačiau papildomai reikia pasigaminti lipdukus su lietuviškomis raidėmis klavišams, kad būtų paprasčiau rinkti tekstą.
Tiesa, „Windows“ operacinėje sistemoje, naudojant vadinamąją „skaičiukinę“ klaviatūrą, skaičius ir kitus simbolius galima užrašyti neperjungiant nustatymų – pakanka vienu metu paspausti ir dešinįjį „Alt“ klavišą.
Kaltas įprotis?
G.Grigo teigimu, vis dar esama problemų ir dėl programinės įrangos, galinčios tinkamai rodyti lietuviškas raides. Šių bėdų kyla dėl netinkamai naudojamų kodavimo lentelių, mat lietuviškas raides galima gauti tekstą koduojant kelių standartų kodavimo lentelėmis. Tačiau didžioji dalis populiariausių pašto, bendravimo internete programų, naršyklių tą jau geba.
„Veikiausiai vis dar baiminamasi, kad parašius lietuviškai, kas nors bus negerai, – svarstė G.Grigas. – Tiesą sakant, žmonės nelabai kreipia į tai dėmesį.“
„Mano nuomone, yra techninių ir psichologinių priežasčių. Iš pradžių buvo techninės priežastys – anksčiau, prieš dešimtmetį, buvo išties sunku priversti elektroninio pašto programas rodyti tinkamus lietuviškus simbolius. Per tą laiką susiformavo tam tikri įpročiai, kuriuos sunku keisti“, – sakė Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Rita Miliūnaitė.
Tačiau rašydami tekstą „Word“ dokumente lietuviškas raides naudoja net ir tie, kurie šių raidžių vengia elektroniniuose laiškuose. R.Miliūnaitės nuomone, dokumentas, kitaip nei laiškai, suvokiamas kaip oficialus tekstas.
„Šiuo „šveplumu“ žmonės galbūt ir dangsto savo neraštingumą. Įpratus rašyti be lietuviškų raidžių, darosi sudėtinga pereiti prie įprastos rašybos – kai kurie jau nebežino, kokią raidę u, ū ar ų žodžiuose rašyti“, – svarstė R.Miliūnaitė.
Bendrovės „Tilde informacinės technologijos“, užsiimančios programinės įrangos pritaikymu lietuvių kalbai, direktoriaus Apolinaro Škikūno nuomone, kai lietuvių kalbai nebuvo pritaikytos technologijos, prie jų teko prisitaikyti vartotojams. Technologijos užgriuvo gana greitai, ir kalba buvo primiršta – svarbiau tapo kuo greičiau jas perprasti ir pradėti naudoti.
„Kai programos buvo pritaikytos lietuvių kalbai, jau buvo atsiradęs įprotis, su kuriuo kovoti sudėtinga“, – teigė jis.
Pašnekovai pripažino, kad įtakos turi mobilieji telefonai – juose lietuviškų rašmenų naudojimo sistema dar nėra gerai suderinta.
„Bandau rašyti žinutes, naudodama lietuviškas raides, tačiau ne visuomet gavėjai jas gauna tinkamai. Rašyti SMS su lietuviškomis raidėmis nėra taip nepatogu, kaip atrodo – parašyti ą kartais paprasčiau nei b raidę“, – sakė R.Miliūnaitė.
Pasak G.Grigo, dauguma telefonų, siunčiant SMS, parašytas lietuviškas raides paverčia lotyniškomis, tai yra panaikina diakritinius ženklus.
Bunda aktyvistai
Kovoti su „šveplavimu“ metama vis daugiau pastangų.
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kompanija „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras pradėjo rengti konkursą, skirtą ugdyti įprotį taisyklingai vartoti lietuvių kalbą dirbant kompiuteriu ar naudojantis mobiliaisiais telefonais.
Aštuntų devintų klasių moksleiviams skirtas konkursas bus rengiamas kaip lietuvių kalbos vartojimo varžybos. Kovo mėnesį turėtų įvykti pirmasis konkursas, per kurį specialiai jam kuriamoje interneto svetainėje www.lituanika.lt iš anksto užsiregistravę moksleiviai, atėjus nurodytam konkurso pradžios laikui, per valandą turės atlikti testą.
Testą atliekantiems mokiniams reikės paaiškinti žodžių reikšmes, rasti sinonimus ir ištaisyti klaidas.
Taisyklingai lietuviškai rašyti skatina ir pavieniai vartotojai, kai kurie internautai imasi ir didesnių kampanijų. Praėjusių metų pabaigoje interneto tinklaraščio
dooo.domenas.net/cloo autorius pradėjo, kaip jis pavadino, „ė propagandą“ (dooo.domenas.net/cloo/?p=30) – raginimą nešvepluoti ir sukūrė specialių, akciją palaikančių paveikslėlių interneto svetainėms.
Šis tinklaraščio įrašas vis dar populiarus ir gausiai komentuojamas.
