Nesėkmingas karas

www.gazeta.ru duomenimis, vieni pirmųjų kaimyninėje valstybėje iš skaitmeninio užribio nusprendė išlįsti nemokamų elektroninių bibliotekų savininkai. Iš pradžių tai atrodė juokinga, nes per 15 metų Rusijos piratai gimtąja kalba paskelbė iš esmės visą klasikinę literatūrą ir daugumą šiuolaikinių autorių. Internete buvo galima rasti beveik visus žymesnių autorių kūrinius.

Į popierines knygas spausdinančių leidėjų priekaištus ir kaltinimus autorinių teisių pažeidimu piratai geriausiu atveju atsakydavo niekinama šypsena, blogiausiu – atviromis patyčiomis. Nesukdami galvos, jie pačius garsiausius literatūros kūrinius kimšdavo į tarnybines stotis, prabėgus vos kelioms dienoms po jų pasirodymo knygynuose.

Šie laikai, atrodo, grimzta užmarštin. Daugumą didžiausių piratinių svetainių į vieną tinklalapį sujungė kompanija „LitRes“. Tai jau ne pirmas mėginimas sutramdyti siautėjančius piratus. Prieš kelerius metus literatūrą internete pardavinėti mėgino „KM online“ bendrovė. Projektas greitai žlugo. Neišgelbėjo nei didžiulės naujo rinkos žaidėjo investicijos, nei prieš piratus nukreiptas teismų maratonas. Netgi pralaimėję bylas piratai mokėdavo tik mažas baudas, o toks verslo plėtros metodas atsirūgo pačiai pretendentei į monopolininkes. Kai „KM online“ pati buvo apkaltinta autorių teisių pažeidimu, ji bylą pralaimėjo ir sumokėjo solidžią baudą.

Parsidavė savarankiškai

Naujai įsteigtos „LitRes“ ataka atrodo rimčiau. Naujieji pretendentai į monopolininkus nesusižavėjo idėja kovoti su piratais pasitelkus advokatus. Keliolika metų veikiančius pusiau legalius tinklalapius jie paprasčiausiai nupirko. Gundymų doleriais neatlaikė „Aldebaran“, „Fenzin“, „Bestlibrary“, „Bookz“, „FictionBook“, „LitPortal“. Specialistų vertinimu, būtent iš šių tinklalapių vartotojai parsisiųsdavo 90 procentų pasauliniame tinklalapyje platintų rusiškai parašytų ar išverstų knygų.

Prieš pagundas atsilaikė tik Maksimo Moškovo biblioteka, viena seniausių internete. Tiesa, šį užkietėjusį piratą kiek pristabdė keli finansiškai nuostolingai pasibaigę teismai. Dabar į jo tinklalapį dedami arba klasikų raštai, kuriems autorinių teisių galiojimas jau seniai pasibaigęs, arba tekstai, kuriuos skelbti nori patys autoriai, dažniausiai pradedantys, kuriems leidyklos dar nelinkusios mokėti honorarų.

Dauguma kūrinių, kurių trokšta publika, vis dėlto suplaukė į išvardytas jungtines ekspiratines pajėgas.

Maitins reklama

Tiesa, susijungimas ir investicijos nereiškia, kad ir toliau knygas bus galima parsisiųsti nemokamai, juokiantis iš snobų, kurie knygynuose brangiai moka už naujausius kūrinius. Veltui pasimėgauti populiariausiais tekstais bus galima tik prisijungus prie tinklalapio. Teks nepykti ir dėl ne taip retai veikėjų dialogą užstojančių reklaminių užsklandų. Žadama, kad apsauga nuo kopijavimo bus nepralaužiama.

Jei norėsite knygas skaityti delninuke jums patogiu laiku ir patogioje vietoje, teks atverti piniginę. Šiandien „LitRes“ aktyviai veikia sudarinėdama sutartis su populiariausiais autoriais, kad šie leistų platinti jų kūrybą. Neoficialiai kalbama, kad naujosios bibliotekos savininkai nesivargins diegti kokybiškų apsaugos nuo kopijavimo programų – nuo idėjinių įsilaužėlių vis tiek neapsisaugosi, o daugumai eilinių literatūros mėgėjų bus paprasčiau už knygą sumokėti 1,8 lito ir nesivarginti braunantis į svetimas svetaines. Ši suma lygiomis dalimis bus paskirstyta autoriui, bibliotekai ir valstybei.

Didžiausių pajamų tikimasi iš reklamos. Šiandien visas 6 susijungusias internetines bibliotekas per parą aplanko apie 2 mln. skaitytojų. Palyginimui, mūsų www.delfi.lt dieną aplanko apie 150 tūkst. lankytojų.

Pavyzdžiai neįkvepia

Piratus suvienyti jėgas privertė tikrai ne noras tapti paklusniais ir tvarkingais. Paprasčiausiai jie nebeturėjo kitos išeities. Nuo ateinančių metų pradžios Rusijoje įsigalios naujas autorines teises ginantis įstatymas, tad ore sklando nuojauta, kad valdžia, derėdamasi su Vakarais, tikrai organizuos vieną kitą parodomąjį teismą intelektinės nuosavybės vagims – spaudimas Rusijos politikams iš milijonus prarandančių korporacijų didžiulis.

Nuojauta jau paremta ir konkrečiais faktais. Liepos pradžioje, paspaudus tarptautinėms leidybinėms organizacijoms, buvo nutraukta www.AllOfMp3.com tinklalapio veikla. Šiame puslapyje nuo 2001-ųjų buvo galima keletą kartų pigiau nei bet kur kitur įsigyti muzikos įrašų. Už Mp3 formatu parsisiunčiamą dainą vartotojai vidutiniškai mokėjo 2 JAV dolerius (apie 5 litus). Per tinklalapio gyvavimo laikotarpį iš viso buvo parduota apie 5 mln. įrašų. AllOfMp3.com pareikšta pretenzijų suma siekia 1,65 trilijono JAV dolerių.

Vagiamas mokslas

„Kiekviena perskaityta nelegali knygos kopija atneša leidyklai nuostolį, tačiau labiausiai leidėjai nukenčia tada, kai internete nelegaliai paskelbiama mokomoji literatūra, žodynai, siauresniam skaitytojų ratui skirtos knygos, kurioms sukurti leidyklos investuoja daug lėšų ir laiko. Tokiais atvejais nuostolių patiria tiek leidykla, tiek kūrinio autorius, kurio atlyginimas dažniausiai priklauso nuo parduotų knygų kiekio“, – dėstė „Alma littera“ (AL) įmonių grupės vadovas Arvydas Andrijauskas.

Vadovas neslėpė, kad grožinės literatūros kūrinių leidėjams internetinės vagystės taip smarkiai pakenkti negali, nes tokių knygų skaitymo situacija kiek kitokia nei dalykinės ir mokomosios literatūros – romaną žmonės mieliau skaito nusipirkę spausdintą knygą negu kiurksodami prie monitoriaus.

AL daugiausia nuostolių patyrė, kai „Šviesos“ išleistas Prano Kniūkštos „Lietuvių kalbos žinynas“ buvo nelegaliai paskelbtas vienoje internetinėje svetainėje. Paaiškėjus šiam faktui AL ėmėsi teisinių veiksmų, kad tekstas iš interneto būtų išimtas.

Tokių skandalų Lietuvoje būta ne vieno. Kai „Verslo žinios“ išleido knygą apie rinkodarą „Žydrųjų vandenynų strategija“, leidėjams teko pakovoti, kol tekstas dingo iš vieno tinklalapio: keletas studentų nukopijavo leidinį, jį įdėjo į internetą ir tekstą leido parsisiųsti visiems norintiesiems, kurie SMS žinute sumokėdavo kelis litus – beveik keletą kartų mažiau negu knygynuose kainavo originalas.

„Kokią rinkos dalį užima nelegaliai platinami leidiniai ar kokių nuostolių patiria leidykla dėl nelegaliai internete skelbiamų leidinių, suskaičiuoti neįmanoma“, – prisipažino A. Andrijauskas.

Poezija nedomina

„Žinau, kad kai kurių mūsų autorių tekstus galima rasti internete. Į mus kartais kreipiasi, ar neprieštarausime, jei vieno ar kito poeto eilėraščiai bus išspausdinti. Paprastai sutinkame. Didelių prozos kūrinių, paskelbtų nelegaliai, nesu aptikusi“, – tikino Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.

Direktorės teigimu, kol kas ji nepastebėjo, kad dėl piratavimo sumažėtų leidinių tiražai. Vidutinis prozos knygos tiražas 1–2 tūkst., poezijos 400–1 tūkst. egzempliorių.

„Manau, kol kas Lietuvoje sumanymas internete prekiauti tik tekstais, o ne knygomis vargu ar turi ateitį. Sudėtingiau dalykinės literatūros leidėjams. Grožinei literatūrai pavojaus nėra“, – tvirtino G. Šorienė.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją